Priklausomybė nuo cheminių medžiagų yra sudėtinga problema, turinti įtakos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės klasifikaciją, požymius, etiologiją, patogenezę ir gydymo būdus, remiantis TLK-10 diagnostikos kriterijais ir ekspertų įžvalgomis.
Psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija
Diagnozuojant priklausomybę Lietuvoje, remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas. Pavyzdžiui, F19 žymi psichikos ir elgesio sutrikimus, atsiradusius vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
Priklausomybės sindromo požymiai
Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paciento pasiryžimu tęsti PAM vartojimą. Pagrindiniai požymiai yra:
- Potraukis
- Vartojimo pastovumas
- Abstinencijos reiškiniai
Abstinencijos sindromas
Abstinencijos sindromas - tai neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą po pakartotino ir ilgalaikio vartojimo.
Ūminė intoksikacija
Ūminė intoksikacija yra praeinanti būklė, atsirandanti pavartojus alkoholį arba kitą PAM, dėl kurių sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos bei reakcijos. Apsvaigimas paprastai yra susijęs su vartota doze, o intoksikacijos intensyvumas laikui bėgant silpnėja.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Nustatyti PAM vartojimą (apsvaigimą) padeda medicininė apžiūra, kurios metu aprašoma paciento išvaizda, elgesys, orientacija, mąstymas, bendravimas, judesiai ir emocijos. Svarbu atkreipti dėmesį į vegetacines reakcijas, tokias kaip veido spalva, akių vyzdžiai, tremoras ir prakaitavimas. Taip pat naudojamos techninės priemonės, pavyzdžiui, alkotesteris alkoholiniam apsvaigimui nustatyti ir laboratoriniai tyrimai alkoholio ar narkotikų koncentracijai kraujyje nustatyti.
Apsvaigimas (reakcijos) priklauso ir nuo PAM dozės. Intoksikacijos simptomai ne visada turi atspindėti pagrindinį medžiagos poveikį (pav., slopinantieji narkotikai gali sukelti ažitacijos ar hiperaktyvumo simptomus). Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų.
Šiuo metu alkoholiniam apsvaigimui nustatyti naudojamas alkotesteris (matuoja alk. koncentraciją iškvėptame ore), jo parodymai priklauso nuo alk. pavartotos dozės ir laiko (vartojimo dažnumas, kada vartotas). Taip pat naudojami laboratoriniai tyrimai- alkoholio ar narkotiku(retai) koncentracija kraujyje (kraujas imamas tik iš venos).
Priklausomybių etiologija ir patogenezė
Priklausomybių etiologijos ir patogenezės biopsichosocialinis modelis apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu.
PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Patogenezei svarbios tiek psichologinės prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai. Pacientams būdingas infantilumas, narcistiniai sutrikimai, egoistiškas elgesys, pasyvumas ir globos poreikis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
PAM (tiesiogiai veikdamos malonumo centrą) iškreipia adaptacinio pobūdžio malonumo potyrį. Ūminiai pirminiai neurodinaminiai efektai įjungia antrinius adaptacinius homeostazės palaikymo mechanizmus. Adaptaciniai pokyčiai gali įgyti chronišką pobūdį, tada PAM vartojimas tampa būtinu visos sistemos veiklai (o tai ir yra priklausomybė). Nutraukus PAM vartojimą palaipsniui grįžtama įprastos fiziologinės pusiausvyros link, tačiau dėl sutrikusios pusiausvyros patiriama abstinencijos būklė.
Galvos smegenų dalyse yra opioidiniai receptoriai, jie reaguoja į opioidus- endorfinus ir enkefalinus. Manoma, kad organizmui ėmus gauti išorinius (opioidus) nuslopinama endorfinų sintezė, jų sintezė sutrinka. Kita hipotezė, kad esant egzogeninių opioidų pertekliui- CNS neuronuose daugėja opioidinių receptorių, todėl didėja opioidų poreikis. Priklausomybė nuo alkoholio sietina su serotonino stoka. Lėtinis alkoholio vartojimas padidina dopamino išsiskyrimą, mažina serotonino išsiskyrimą, stimuliuoja opioidinius receptorius, aktyvina endorfinų išsiskyrimą. Narkotikai, alkoholis didina dopamino kiekį sinapsiniam plyšyje.
Opiatų priklausomybė | Požymiai
Priklausomybė nuo alkoholio
Priklausomybė nuo alkoholio dažnai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais. Nėra specifinių priklausomybės simptomų, tačiau paciento ligos, sunkumai darbe ir šeimoje turi diagnostinę reikšmę.
Priklausomybės nuo alkoholio stadijos:
- Pradinė stadija: atsiranda potraukis išgerti, poreikis apgirsti, dažnai padidėja tolerancija alkoholiui, prarandama vartojimo kontrolė.
- Akivaizdžios priklausomybės stadija: padidėja tolerancija, susiformuoja abstinencijos sindromas, nesugebama kontroliuoti išgeriamo kiekio ir gėrimo trukmės, sutrinka socialinis funkcionavimas, atsiranda somatinės ligos.
- Trečioji stadija: sumažėja alkoholio tolerancija.
Alkoholinės abstinencijos sindromas
Alkoholinės abstinencijos sindromas atsiranda po ilgalaikio vartojimo staiga nutraukus ar apribojus alkoholio kiekį. Būdingiausi požymiai: nemiga, nerimas, drebulys, vegetacinis hiperaktyvumas, pykinimas ar vėmimas, haliucinacijos ar iliuzijos, psichomotorinis sujaudinimas, epilepsiniai traukuliai.
Abstinencija su delyru (baltoji karštligė - Delirium tremens)
Alkoholio sukelta trumpalaikė, bet gyvybei pavojinga psichozinė būsena su lydinčiais somatiniais sutrikimais. Klasikinė triada: sąmonės pritemimas, ryškios haliucinacijos ar iliuzijos ir akivaizdus drebulys.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Psichozinis sutrikimas
Tai psichozinių reiškinių visuma, kurie atsiranda vartojant alkoholį arba tuoj pat po jo vartojimo. Apibūdinama ryškiomis haliucinacijomis, klaidingais pažinimais, kliedesiais ir/ar santykio idėjomis, psichomotoriniais sutrikimais, nenormaliu afektu.
Amnezinis sindromas (Korsakovo sindromas)
Susijęs su žymiu lėtiniu trumpalaikės atminties pakenkimu. Dažniausia būna laiko ir įvykių eiliškumo, sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Gali būti žymių konfabuliacijų. Kartu būna ir polineuropatija.
Medikamentinis gydymas ir psichoterapija
Alkoholio priklausomybė gydoma pagal bendruosius principus, derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija. Gydymui vartojamų vaistų klasės:
- Pasibjaurėjimą sukeliantys vaistai (disulfiramas).
- Potraukį ir ūminį alkoholio poveikį mažinantys vaistai (naltreksonas, nalmefenas).
- Vaistai abstinencijai gydyti (benzodiazepinai, karbamazepinas, B grupės vitaminai, preparatai gerinantys kepenų veiklą).
- Vaistai alkoholio sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti (antipsichotiniai vaistai).
Priklausomybė nuo opioidų ir opioidinės abstinencijos sindromai
Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Pacientai dažnai teigia, nepajutę malonumo pavartojus narkotiką, bet vėliau nepaaiškinamai vėl atsiranda noras vartojimui. Suvoktas malonumas paprastai žymi priklausomybės pradžią. Vartojimas dažnėja, tampa kasdieniu. Fizinės priklausomybės stadijoje apsvaigimo euforija keičiasi baime abstinencijoje.
Vartojant narkotikus (o ypač leidžiamus), labai pasikeičia žmogaus elgesys, charakteris, interesai - tampa abejingi artimiems, vienintelis tikslas tai narkotikų gavimas ir vartojimas, emocijos labilios ir dažnai nenuspėjamos, greit keičiančios. Pacientai daug meluoja, vagiliauja, nesugeba dirbti ar mokytis.
Opioidinės abstinencijos būklė
Atsiranda nutraukus kelias savaites ar ilgiau trukusį opioidų vartojimą. Pasireiškia: potraukis narkotikams, ašarojimas, sloga, žiovulys, čiaudulys, prakaitavimas, nemiga, stoka apetito, išplėsti vyzdžiai, žąsies oda, dirglumas, drebulys, nerimas, baimė.
Gydymas
Pirmenybė teikiama ambulatorinei detoksikacijai. Skiriami benzodiazepinai, karbamazepinas, nuskausminamieji. Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė). Palaikomasis gydymas: opioidų agonistai - metadonas ir buprenorfinas (subutex).
Vyrų ir moterų priklausomybių skirtumai
Vyrų alkoholio koncentracija kraujyje yra mažesnė dėl didesnio vandens kiekio organizme. Moterų kepenys alkoholį šalina greičiau, tačiau greičiau įsisavina ir alkoholį, nes mažiau jo suskyla per pirmąjį pasažą. Be to, moterims greičiau progresuoja su alkoholio vartojimu susijusios ligos.
Visame pasaulyje vyrai rūko dažniau negu moterys. Lipofilinis nikotinas moterų organizme išlieka ilgiau, nors metabolizuojamas greičiau, todėl jos yra jautresnės nikotinui. Jo sukelto atlygio fenomenas moterims yra mažesnis, tačiau jos yra jautresnės nikotino potraukiui, todėl dažniau atkrinta. Pavyzdžiui, pakaitinė nikotino terapija gali būti veiksmingesnė vyrams.
Vartodamos kokainą, moterys turi didesnę kokaino sukelto mirtingumo riziką ir trumpesnį intervalą tarp kokaino vartojimo pradžios ir mirties, taip pat moterys dažniau negu vyrai patiria didybės kliedesius, taktilines ir uoslės haliucinacijas.
Pastebima, kad moterys dažniau piktnaudžiauja vartodamos vaistus, neretai receptinius vaistus (opioidus) vartoja kartu su raminamaisiais medikamentais. Moterys dažniau negu vyrai susiduria su kliūtimis siekdamos priklausomybių gydymo ir yra mažiau linkusios jo siekti, tačiau dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos ar pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, o ne specializuotas įstaigas.
Žemo slenksčio kabinetų veikla
Žemo slenksčio kabinetai (ŽSK) teikia pagalbą nuo narkotikų priklausomiems asmenims, mažindami neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes. Tai apima testavimą, švarius švirkštus, informacijos teikimą, socialinę pagalbą, integraciją į sveikatos priežiūros sistemą su galimybe gydytis priklausomybes, infekcines ligas, dalyvauti pakaitinės terapijos, reabilitacinėse programose.
Žalos mažinimo paslaugos yra skirtos mažinti neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes, o ne skatinti ar palaikyti narkotikų vartojimą. Ši koncepcija paremta pripažinimu, kad kai kurie asmenys ir toliau vartos narkotikus, nepaisydami nei teisinės atsakomybės, nei pavojaus sveikatai.
Mitai apie žemo slenksčio kabinetus:
- Mitas 1: „Tai ne man ir ne apie mane.“
- Mitas 2: Negaudami švaraus švirkšto, žmonės nustos vartoti švirkščiamuosius narkotikus.
- Mitas 3: Plintant uostomoms, rūkomoms ar tablečių pavidalu vartojamoms narkotinėms medžiagoms, ŠN turėtų natūraliai pasitraukti iš rinkos.
- Mitas 4: Žemo slenksčio kabinetai teikia apčiuopiamą naudą tiek kalbant apie gyvybės išgelbėjimą čia ir dabar, tiek apie ilgalaikę pagalbą.
- Mitas 5: Pasiekti ilgalaikių rezultatų įmanoma tik turint stabilų finansavimą.
Svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, o ne smerkti ja sergančius žmones, bet pabandyti juos suprasti, atjausti ir ieškoti būdų, kaip padėti.
Priklausomybė kaip smegenų liga
Priklausomybė yra smegenų liga, kuri pamažu išsivysto laikui bėgant dėl pradžioje savo noru pasirinkto elgesio - alkoholio vartojimo. Pasekmė yra iš esmės visiškai nevaldomas neįveikiamas potraukis/geismas alkoholiui/narkotikams, siekimas jų gauti ir vartoti, kas sutrikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje.
Yra įvairių psichologinės bei fizinės priklausomybės simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo to kas vartota, tačiau kiekvienai priklausomybei yra būdingi nuolat pasireiškiantys kaltės, gėdos, beviltiškumo bei bejėgiškumo jausmai. Vienintelė prielaida priklausomybei išvystyti yra alkoholio/narkotikų vartojimas.
Psichologinis prisirišimas ir smegenų pokyčiai
Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms, tam kad palaikyti ‘tariamą’ balansą.
Priklausomybė šeimoje
Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima. Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas nuo cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų) arba veiklos (darbo, hobi, pirkimo, interneto ir kt.), kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu.
Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti įvairias manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti, apginti įvairias ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą.
Priklausomybės bruožai
Kai kalbame apie priklausomybę, visuomet siejame žmogų su kažkuo kitu: su medžiaga (alkoholiu, narkotikais, vaistais, maistu, saldumynais), su žaidimais (lošimu automatais, totalizatoriais), su įvairiais daiktais (kompiuteriais, telefonais, drabužiais), su asmenimis (sutuoktiniais, vaikais, tėvais). Tampant priklausomu nuo kažko kito, pasikeičia elgesys, mąstymas ir emocijos.
Priklausomybei būdingi bruožai:
- Žmogus nebegali kontroliuoti savo elgesio
- Pasireiškia abstinencijos būsena
- Interesų sumažėjimas
- Pakitusi sąmonės būsena
- Kantrybės trūkumas ir santykio su laiku deformacija
- Emocijų ir jausmų kontrolė
Egzistencinis požiūris į priklausomybę
Austrų psichologas A. Lengle atskleidė egzistencinį požiūrį į priklausomybę ir išskyrė šias pagrindines priklausomo žmogaus elgesio savybes: kančios vengimas, pasyvizacija, malonumų siekimas. Tokio elgesio pasekoje žmogus pradeda jausti gyvenimo prasmės trūkumą ar ją visiškai praranda, jam pradeda trūkti gyvenimo pilnatvės ir savo būties autentiškumo.
Psichologinių konsultacijų, paremtų Geštaltine psichoterapija, tikslas - ne kaip atsikratyti priklausomybės, o kaip atrasti tikresnį būdą būti savimi. Tai vyksta suvokiant priklausomybę kaip svarbią dalį žmogaus gyvenimo istorijos.
Fiziologinės priklausomybės dalies lengvinimas - tai lazerio terapija, kuri veikia tradicinės Kinų medicinos gydymo principu, kuomet dirginant tam tikrus biologiškai aktyvius taškus ar nervų galūnėles esančias ausų kaušelyje, tikimasi fiziologinio atsako pažeistose smegenų struktūrose. Teigiamas lazerinės terapijos poveikis gydant priklausomybes yra patvirtintas moksliniais tyrimais ir taikomas visame pasaulyje.
Alkoholio ir emocinės sveikatos sąveika
Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą.
Alkoholio poveikis:
- Pablogina psichikos sveikatos problemų simptomus
- Sukelia slogią nuotaiką ir nerimą
- Gali tapti priklausomybe
- Veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką
- Sutrikdo miego kokybę ir trukmę
Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos.
tags: #priklausomybe #nuo #cheminiumedziagu