Smurto Prevencija: Kas Tai, Formos ir Pagalba

Smurtas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, religijos, etninės ar kultūrinės kilmės. Siekiant veiksmingai kovoti su smurtu, būtina suprasti jo įvairias formas ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

Smurto Formos

Smurtas gali pasireikšti įvairiose formose, įskaitant fizinį, emocinį, seksualinį, finansinį smurtą, nepriežiūrą ir smurtą skaitmeninėje erdvėje. Svarbu atpažinti šias formas, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti pagalbą.

Smurtas prieš vaikus

Tai visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.

Smurto prieš vaikus formos:

• Fizinis smurtas - smurtas, sukeliantis skausmą / fizinę žalą vaikui, įskaitant fizines bausmes.
• Emocinis (psichologinis) smurtas - nuolatinis emocinis vaiko traumavimas, pavyzdžiui, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę, rodymas, kad vaikas niekam tikęs, nemylimas. Emocinis smurtas sukelia didelę žalą vaiko emocinei raidai.
• Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių / emocinių poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai.
• Seksualinis smurtas - vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne.

Informacija parengta naudojantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje pateikta informacija.

Smurtas artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje yra rimta problema, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2011.05.26, Nr.).

Taip pat skaitykite: Užkirsti kelią smurtui darželyje: praktiniai patarimai

Smurtas prieš pagyvenusius žmones

Išnaudoti ar smurtauti prieš pagyvenusius žmones gali tiek pažįstami žmonės (pvz., šeimos nariai, kaimynai, draugai ar globėjai), tiek ir nepažįstami žmonės, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.

Smurtas prieš pagyvenusio žmones gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Fizinis smurtas - apima kūno sužalojimą smogiant, stumdant ar trankant; taip pat gali apimti vyresnio amžiaus asmens suvaržymą prieš jo / jos valią, pavyzdžiui, uždarant jį / ją kambaryje ar pririšant prie kėdės ar lovos.
• Emocinis smurtas (dar vadinama psichologine prievarta) reiškia, pvz., artimo asmens ar globos namų darbuotojo išsakomi įvairūs skaudinantys asmenį žodžiai, gąsdinimas, grasinimas ar ignoravimas. Draudimas susitikti ir / ar bendrauti su artimais draugais ir giminaičiais yra dar viena emocinės prievartos forma.
• Nepriežiūra atsiranda tada, kai šeimos narys / globėjas nesistengia patenkinti vyresnio amžiaus žmogaus poreikių, tokių kaip fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai, tinkama mityba ar neaprūpinimas maisto produktais, reikalingais asmens sveikatai vaistais bei kitomis medicininėmis / slaugos priemonėmis ar neužtikrinimas galimybių naudotis sveikatos priežiūra. Apleidimas reiškia, kad vyresnis suaugęs žmogus, kuriam reikalinga pagalba, paliekamas vienas, neplanuojant jo ar jos priežiūros.
• Seksualinė prievarta reiškia, kad globėjas ar kiti asmenys verčia vyresnio amžiaus asmenį stebėti seksualinius veiksmus ar dalyvauti juose.
• Finansinis smurtas prieš pagyvenusius žmones pasireiškia nusavinant turtą, pavagiant pinigų ar daiktų. Tai gali būti sąskaitų klastojimas, pensijos ar socialinio draudimo išmokų paėmimas arba asmens kreditinių kortelių ir banko sąskaitų naudojimas be jų leidimo.

Smurtas bendruomenėje

Smurtas bendruomenėje gali būti apibrėžiamas kaip nepažįstamų žmonių smurtinio elgesio tiesioginis ar netiesioginis poveikis asmeniui, šeimai ir visai visuomenei. Tai gali būti - seksualinė prievarta (persekiojimas, priekabiavimas), įsilaužimai / apiplėšimai, žmonių grobimas, šūvių garsai, nusikalstamų grupuočių gaujos, narkotikų prieinamumas ir skirtingų socialinių grupių susiskaldymas (rasinis, tautinis, lyčių, socialinės klasės ir kt.).

Šaltinis: Amerikos pediatrų akademija (angl. American Academy of Pediatrics).

Priekabiavimas ir smurtas darbe

Vis dar daug žmonių smurtą įvardija tik kaip fizinį užpuolimą. Smurtas ir priekabiavimas darbe yra toks pat sudėtingas reiškinys kaip ir kitos smurto formos. Tai gali būti apibrėžiama kaip bet koks vieno ar kelių asmenų veiksmas / elgesys, kurio metu kitas asmuo yra skriaudžiamas, jam grasinama, jis yra bauginamas ir / ar užgauliojamas savo darbo vietoje.

Priekabiavimas ir smurtas gali pasireikšti:

Taip pat skaitykite: Efektyvi smurto prevencija

• fiziniu, psichologiniu ir / ar seksualiniu išnaudojimu;
• neetišku elgesiu (vieną kartą ar sistemingai);
• nepagarbiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu.

Šaltiniai: Valstybinė darbo inspekcija Kanados darbuotojų sveikatos ir saugumo centras (angl. Canadian Centre for Occupational Health and Safety)

Smurtas skaitmeninėje erdvėje

Smurtas skaitmeninėje erdvėje - tai bet kokios formos smurtas, kuris nutinka internete. Tai gali nutikti bet kuriame įrenginyje, prijungtame prie interneto tinklo, pavyzdžiui, kompiuteryje, planšetėje, susirašinėjimo teksto žinutėmis platformose, el. laiškuose, interneto pokalbių svetainėse, žaidžiant žaidimus internete, naudojant tiesioginės transliacijos platformas.

Smurto skaitmeninėje erdvėje sąvoka neturėtų būti visiškai atskirta nuo smurto realiame gyvenime, ir pats reiškinys turėtų būti vertintinas kaip smurto realiame gyvenime tąsa. Prieš asmenį gali būti smurtaujama gyvai ir tęsiamas smurtas skaitmeninėje erdvėje, tačiau gali būti smurtaujama ir tik skaitmeninėje erdvėje.

Smurto skaitmeninėje erdvėje formos:

• Persekiojimas (pvz., įžeidžiančio arba grasinamojo pobūdžio el. laiškai, teksto žinutės - (SMS); įžeidžiantys komentarai; dalijamasis intymiomis adresato nuotraukomis arba vaizdo medžiaga);
• Priekabiavimas (pvz., nepageidaujami atviro seksualinio turinio el. laiškai, teksto žinutės; netinkamo arba įžeidžiančio turinio medžiaga; siunčiami grasinimai; neapykantą kurstanti kalba);
• Pornografinės medžiagos rodymas be partnerio sutikimo.

Vaikai dažniau gali patirti šias smurto skaitmeninėje erdvėje formas:

• Internetinės patyčios - tai bet kokios patyčios (pvz., įžeidinėjimai, šmeižimas, persekiojimas, vaizdų kėlimas ir platinimas), kurios vyksta internete. Šios patyčios gali sekti vaiką visur, kur jis eina, ir kartais jam gali atrodyti, kad nėra pabėgimo ar saugios vietos.
• Viliojimas - kai kas nors netikra tapatybe bendrauja / stengiasi užmegzti ryšį su vaiku, siekiant prieš jį seksualiai smurtauti, išnaudoti ar parduoti. Vaikai ir jaunuoliai gali būti viliojami skaitmeninėje erdvėje ar gyvai - svetimo asmens arba asmens, kurį pažįsta.
• Sekstingas - kai kas nors dalinasi seksualiomis, nuogomis ar pusiau nuogomis asmens nuotraukomis videoįrašais pačių ar kitų asmenų, ar siunčia seksualias tekstines žinutes. Smurtu laikoma ir, kai vaikas ar jaunuolis yra spaudžiamas ar verčiamas nusifotografuoti / nusifilmuoti ir atsiųsti šio pobūdžio vaizdus.
• Seksualinis išnaudojimas - seksualinio smurto rūšis. National Society for the Prevention of Cruelty to Children)

Kaip Atpažinti Smurtą?

Kartais kiekvienam iš mūsų gali būti sunku patikėti, kad prieš mus smurtaujama. Ypač todėl, kad smurtaujantis asmuo yra mums pažįstamas ar net artimas žmogus, kuris ne visuomet smurtauja - jis gali būti meilus ir dėmesingas.

Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje

Dažniausiai yra sunku pripažinti, kad prieš mus smurtaujama, nes mylime ir esame prisirišę prie to žmogaus, todėl ypač sunku įsivaizduoti gyvenimą be jo.

Jeigu kyla baimė suerzinti šį žmogų ir noras įtikti jam, kad jis nesupyktų - galima įtarti, kad tas žmogus smurtauja.

Šis testas padės įvertinti, ar kas nors (vyras / žmona, vaikinas / mergina, draugai ar kiti šeimos nariai) smurtauja prieš tave:

• ar jauti įtampą ar bijai jo / jos?
• ar dažnai tave žemina, šaiposi ir verčia tave jaustis niekam tikusiu?
• ar nuolat tave tikrina, ką darai ir kur eini?
• ar draudžia bendrauti su kitais šeimos nariais ar draugais?
• ar mėgina įtikinti, kad niekas tavimi nepatikės, jei pasakysi, kad esi nelaimingas?
• ar trukdo turėti asmeninių pinigų arba nurodinėja, kam gali ir negali išleisti pinigus? (tinka suaugusiesiems)
• ar atsisako tau padėti, kai prašau pagalbos?
• ar bijai su juo nesutikti ar pasakyti jam „ne“?
• ar sako kitiems žmonėms, kad tu dažnai prisigalvoji „nebūtų dalykų“ ir esi emociškai nestabilus?
• ar gąsdina ir žeidžia agresyviais veiksmais (pvz., daužo, laužo, mėto daiktus; laužo ar atima būtinas pagalbos priemones negaliai; užrakina jus; pavojingai vairuoja norėdamas išgąsdinti)?
• ar spaudžia, verčia jėga ar gudrumu užsiimti seksualine veikla, nors to nenorite?
• ar reikalauja, kad pas gydytojus niekada neitum be jo / - os?
• ar grasina atimti vaikus (tik suaugusiesiems)?
• ar baugina, kad niekas tau nepadės, jeigu nutrauksi santykius su juo / ja?
• ar grasina patalpinti socialinės globos įstaigose?
• ar grasina sužaloti, kai pasakai, kad nori nutraukti santykius?
• ar tavo vaikai yra girdėję, matę jo / -os ar patys nukentėję nuo smurto?

Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakei „taip“, vadinasi su tavimi elgiamasi netinkamai arba smurtaujama. Jei nesijauti saugiai, nėra pagarbos ir rūpesčio, vadinasi kažkas negerai.

Nekaltink savęs dėl smurto. Tiesiog kitas žmogus elgiasi neleistinai. Turi teisę jaustis saugus ir gyventi be baimės.

Psichologinio Smurto Įveikimas Darbovietėje

E. E. Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).

Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.

Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

Saugi Aplinka Mokykloje

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Lietuvos žmogaus teisių centras parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) skirtas rekomendacijas, kaip kurti saugią aplinką mokykloje. Mokykloje smurtas dėl lyties gali būti išreiškiamas įvairiai: pravardžiuojant, skleidžiant gandus ir šmeižiant, tyčiojantis, nepageidaujamais prisilietimais, seksualiniu priekabiavimu, pornografijos rodymu, sekstingu (seksualinio turinio žinučių, vaizdų ar įrašų siuntimu), fiziniais veiksmais, socialine atskirtimi. Smurtas lyties pagrindu gali būti aptinkamas ir jaunuolių porų tarpusavio santykiuose.

Prevencinėse programose ir aprašuose išskirti lyties aspektą. Tik taip galima užtikrinti, kad juose bus numatytos konkrečios prevencijos priemonės. Mechanizmai ir modeliai, skirti smurto ar patyčių prevencijai, neišskiriant gairių dėl lyties, nesuteikia įrankių atpažinti smurto dėl lyties formas. Neatkreipiant dėmesio į lyties aspektą, galima sukurti sąlygas normalizuoti tokio pobūdžio smurtą ir gilinti problemą.

Įtvirtinti būtinybę kelti pedagogų profesinę kompetenciją. Mokytojai ir mokytojos turėtų būti apmokomi atpažinti ir reaguoti į patyčias bei smurtą dėl lyties. Šie įgūdžiai turėtų būti nuolat tobulinami. Tarnyba yra parengusi mokymų „Smurto lyties pagrindu prevencija mokykloje“ metodologiją, kuria švietimo įstaigos ir jų darbuotojai gali laisvai naudotis.

Numatyti atskiras smurto lyties pagrindu atpažinimui bei prevencijai skirtas priemones. Tai galėtų būti užsiėmimai su moksleiviais, skirti nagrinėti lyčių lygybės temas. Pavyzdžiui, kritiškas lyčių stereotipų ir nuostatų apie tinkamą „vyrišką“ ar „moterišką“ elgesį vertinimas; pokalbiai, ugdantys gebėjimus brėžti ribas santykiuose; pamokos apie sutikimo (angl. consent) kultūrą ir gebėjimą priimti kito žmogaus neigiamą atsakymą.

Lyčių lygybės temas dėstyti nuosekliai nuo žemesnių iki vyresnių klasių. Temos ir užsiėmimai su moksleiviais apie galimą smurtą dėl lyties ir jo prevenciją turėtų atitikti mokinių amžių ir gyvenimo aktualijas. Pavyzdžiui, 9-oje klasėje siūloma mokyti atskirti sveikus santykius nuo žalingų, kalbėti apie seksualinį priekabiavimą internete ir kitose erdvėse, suteikti žinių, kaip tokį smurtą atpažinti ir į jį reaguoti.

Viena iš rekomendacijų rengėjų, Tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė pabrėžia, kad smurto dėl lyties mokyklose prevencija yra ypač svarbi. „Patyčios dėl „nemoteriškos“ ar „nevyriškos“ išvaizdos, seksualinis priekabiavimas ir kitos tokio smurto formos yra vaiko teisių pažeidimas. Jungtinių Tautų tyrimai atskleidžia, kad mokyklos aplinkoje patirtas smurtas gali turėti ilgalaikį poveikį. Smurtaujantys ar smurtą patiriantys jaunuoliai ir jaunuolės šiuos veiksmus gali vertinti kaip priimtinus ir kartoti tokį elgesį vėlesniame gyvenime.

Kaip Padėti Vaikui Išvengti Pavojingų Situacijų?

Visi vaikai gali atsidurti pavojingose ir gąsdinančiose situacijose, kai padidėja rizika jiems patirti kokio nors pobūdžio prievartą. Su prievarta vaikas gali susidurti įvairiose aplinkose - ugdymo įstaigoje, šeimoje, gatvėje, virtualioje erdvėje, smurtą patirti ir iš vaikų, ir iš suaugusiųjų. Vaikas, kuris tampa kitų smurto liudininku, nors ir nenukreiptu tiesiogiai į jį, ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtą.

• Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu. Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai. Tuomet ir susidūręs su smurtu, vaikas greičiau kreipsis pagalbos, apie tai papasakos.
• Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.). Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų. Vis pakartokite vaikams, kad jei kažkas elgiasi nemaloniai ar gąsdinančiai, tai yra netinkamas elgesys, apie kurį svarbu pasakyti patikimam saugusiajam. Taip pat vaikams svarbu žinoti, kad negalima toleruoti matomo smurtinio elgesio - jei šalia vyksta smurtas, būtina jį stabdyti, t.y.
• Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui. Rūpinkitės savo savijauta, kad galėtumėte išlikti rami/-us stresinėse situacijose. Kai sukyla įtampa, pirmiausia imkitės veiksmų, kurie padeda jums nusiraminti. Jei įtemptoje situacijoje nesusivaldėte, pripažinkite tai. Nurimus pasikalbėkite su vaiku - pirma/-s inicijuokite pokalbį, įvardinkite, kad netinkamai pasielgėte, atsiprašykite, pasakykite, kad kitą kartą stengsitės elgtis kitaip.
• Gerbkite vaiko nuomonę ir jausmus, susijusius su jo kūnu ir saugumu. Nelieskite vaiko taip, kaip jam nepatinka ir neverskite vaiko bučiuoti ar apkabinti kitų žmonių, jei ji/-s to nenori.
• Jei kyla įtarimų dėl patirto smurto ar nerimaujate dėl vaiko savijautos, pasitarkite su specialistu.

Kur Galima Gauti Pagalbą?

Svarbu žinoti, kur galima kreiptis pagalbos, patyrus smurtą ar įtarus, kad smurtas vyksta. Yra įvairių organizacijų ir tarnybų, teikiančių pagalbą smurto aukoms:

• Psichologinė pagalba nukentėjusiems nuo seksualinio, fizinio, emocinio smurto teikiama Paramos vaikams centre, įgyvendinant projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
• Jau šešerius metus veikianti Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC), sėkmingai prisideda prie pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms ir visuomenės švietimo. Per šiuos metus asociacijos nariai nuosekliai plėtojo veiklas - nuo teisinės ir psichologinės pagalbos teikimo iki naujų terapinių metodų įgyvendinimo.

Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik momentinis, žaibiškas įvykis - tai kompleksinė problema, kuri paliečia tiek smurtą patyrusio asmens emocinę, tiek fizinę, tiek socialinę būklę. SKPC tai pripažįsta ir atpažįsta, teikiant įvairiapusę pagalbą - nuo teisinių konsultacijų ir psichologinės paramos iki konsultantų pagalbos suteikiant informaciją, emocinį palaikymą, bendradarbiavmą su kitomis įstaigomis.

Net 60 % smurtą patyrusių asmenų pagalbos niekur nesikreipia. Europos Sąjungos duomenimis, tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus. Tai reiškia, kad didelė dalis smurtą patyrusių asmenų lieka be reikalingos paramos, be palaikymo ir padrąsinimo.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija per ilgus metus sukaupė smurto artimoje aplinkoje problemos bei pagalbos teikimo gerąją patirtį, kuria aktyviai dalinasi su kitais. 2023 metais pradėjus, o 2024 metais tęsiant, asociacija įgyvendino projektą „Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų metodinės pagalbos centras“, finansuotą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Šio projekto metu buvo sukurta nuotolinė internetinė platforma, skirta SKPC specialistams. Platformoje specialistai gali rasti aktualią informaciją, susijusią su metodine pagalba, dalintis gerąja patirtimi bei gauti konsultacijas. Projekto rėmuose asociacija taip pat organizavo SKPC specialistų supervizijas, parengė rekomendacijas dėl SAA pavojų patiriančio asmens identifikavimo kriterijų, apibrėžė kriterijus SAA patyrusio asmens su negalia identifikavimui.

Siekiant padėti smurtą patyrusiems asmenims ne tik įveikti traumą, bet ir atgauti pasitikėjimą savimi bei tikėjimą savo ateitimi, būtinos įvairios pagalbos formos. Be psichologinės ir teisinės pagalbos, vis dažniau siūlomos ir įvairios terapijos: dailės, šokio-judesio, dramos terapijos bei savitarpio pagalbos grupės. Tokios priemonės padeda SAA patyrusiems asmenims išreikšti savo emocijas, atrasti vidinius resursus ir palaipsniui atsigauti po patirto smurto.

Neretai nuo SAA nukentėjęs asmuo yra izoliuotas, praradęs pasitikėjimą savimi, o trauminė patirtis apsunkina ryšio kūrimą su kitais. Džiugu matyti, kad SKPC vis aktyviau įtraukia šias terapijas į savo veiklą, tačiau daugeliu atvejų tai vyksta savanoriškais terapeutų ir darbuotojų pagrindais.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Lietuvoje dauguma žmonių teigia, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepriimtinas. Tačiau statistika atskleidžia kitą realybę - net 45 % gyventojų pateisina ar iš dalies pateisina trinktelėjimą žmonai kaip „drausminimo priemonę“ ar „neišvengiamą konfliktų sprendimą“. Būtent todėl itin svarbi švietėjiška, prevencinė veikla - tiek mokyklose, tiek darbo vietose, tiek viešose diskusijose.

Asociacijos nariai aktyviai vykdo projektus, nukreiptus į jaunimą, vykdo mokymus ugdymo įstaigose, organizuoja konferencijas ir diskusijas, dalyvauja radijo laidose bei žiniasklaidos interviu, palaiko tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kartu siekiame, kad mūsų visuomenė suprastų, kad jokia forma smurtas negali būti laikomas priimtinu.

Nepailstamas Stambulo konvencijos ratifikavimo siekimas. Kova su smurtu - tai ne vienos dienos darbas, o nuolatinis procesas.

tags: #prevencija #pries #smurta