Darbuotojo atleidimas iš darbo jo laikino nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis. Atleido, kol sirgote? Daugeliu atvejų tai draudžiama, o neteisėto atleidimo kompensacijos, priklausomai nuo darbo stažo ir ginčo trukmės, gali siekti iki 18 vidutinių atlyginimų. Kreiptis į darbo ginčų komisiją galite per 1 mėnesį nuo atleidimo, todėl nedelskite.
Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis nustato: „Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos.“
Ar darbdavys gali nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva nedarbingumo metu?
Atleidimas iš darbo nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Darbo kodekso 65 straipsnio nuostatų. Darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio savo iniciatyva, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus. Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis). Jei darbdavys jau buvo pradėjęs darbo sutarties nutraukimo procedūrą prieš darbuotojui tampant laikinai nedarbingu, šis procesas privalo būti sustabdytas (išskyrus aptartus išimtinius atvejus, kai darbo sutartis gali būti nutraukta ir laikinojo nedarbingumo metu) iki darbuotojo nedarbingumo pabaigos.
Prašymas išeiti iš darbo darbuotojo iniciatyva nedarbingumo metu
Darbuotojas gali pats pateikti prašymą išeiti iš darbo, net jei yra laikinai nedarbingas. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų (DK 127 straipsnis). Darbuotojas, pateikdamas prašymą atleisti pagal DK 127 str., gali nurodyti konkrečią atleidimo datą; jeigu prašyme nurodyta data ir laikotarpis tarp prašymo pateikimo ir nurodytos datos yra mažesnis negu trys dienos, taikoma DK 127 str. 2 d. nuostata dėl trijų dienų galimybės atšaukti prašymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškina, kad DK 131 straipsnio draudimas atleisti darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu taikomas tik darbdavio iniciatyva nutraukiant sutartį ir netaikomas, kai darbuotojas prašo nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Todėl darbuotojo prašymas atleisti gali būti patenkintas nepaisant, kad atleidimo data patenka į nedarbingumo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie pensijas
Nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos - DK 56 straipsnis
Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTAA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus.
DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos. Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.
Ką daryti, kai baigsis biuletenis ir nebegalėsite dirbti?
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti. Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis.
Nedarbingumo pažymėjimo 153 dienos išnaudotos, tebevyksta aktyvus gydymas. GKK komisija siunčia mane dalyvumo lygio nustatymui į ANTAA. Atvykus paaiškėjo, kad nedarbingumas uždaromas ir kitą dieną turiu eiti į darbą, kol bus nustatytas dalyvumo lygis, arba savo noru išeiti iš darbo ir prarasti socialines garantijas bei brangius vaistus. Gydymas nebaigtas, liekamieji sveikatos sutrikimai aiškūs. ANTAA sprendimas gali užtrukti 20 ar daugiau dienų. Ką daryti tokioje situacijoje? Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Agentūroje dienos.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai
ANTAA, GKK ir nedarbingumo pratęsimas
Gydant gydytojui diagnozavus ligą, išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas („biuletenis“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA).
Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Darbuotojo garantijos, kai darbdavys nori atleisti dėl sveikatos
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.).
Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus. Darbdavys privalo darbuotoją įspėti ir laikytis įspėjimo terminų.
Išeitinė išmoka ir papildomos išmokos
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą? Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė pašalpa?
Įmonė yra apdraudusi darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta? Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Darbo sąlygų pakeitimai, perėjimas prie kito darbo ir įspėjimo terminai
Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, naujos įrangos įsigijimas ir pan. Jei darbdavys nepasiūlys darbo, atitinkančio darbuotojo galimybes, ir nutrauks darbo sutartį, priklausanti išeitinė išmoka nustatoma pagal vidutinį darbo užmokestį ir priklauso nuo stažo bei kitų sąlygų.
Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str.
Kas daryti, jei darbdavys reikalauja pereiti prie pilno etato arba pateikti medicinines pažymas?
Darbdavys reikalauja pereiti prie pilno etato ir pateikti gydytojo pažymas, patvirtinančias rekomendacijas dirbti mažesniu krūviu. Ar užtenka medicininių išrašų iš e. sveikatos? Ar darbdavys gali mane atleisti, jei atsisakysiu dirbti visu etatu? Darbo santykių sąlygų pakeitimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str.
Taip, darbdavys turi teisę prašyti medicininio pagrindimo. Praktikoje tai reiškia, kad turi būti pateikta gydytojo išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog dėl sveikatos būklės negalite dirbti būtent savo darbo (pavyzdžiui, konkrečių pareigų). Ne visada laikinas nedarbingumas savaime įrodo, kad negalite dirbti nuolat. Dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymas ar jo pasibaigimas pats savaime nesuteikia pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.
Praktiniai patarimai darbuotojui
- Prieš pateikdami prašymą nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos, pasitarkite su gydytoju dėl aiškios išvados apie profesinį tinkamumą ar apribojimus.
- Jeigu norite išeiti iš darbo, pateikite rašytinį pareiškimą su nurodyta datą ir išsaugokite įrodymą, kad darbdavys gavo prašymą (registruotas laiškas, pašto kvitas ar raštiškas patvirtinimas).
- Jeigu darbuotojas pateikė prašymą atleisti ir susirgo per trumpą laiką po prašymo, jis turi teisę pateikti medicininius dokumentus darbdaviui; jei prašyme nurodyta konkreti data, darbdavys turi teisę atleisti nuo tos datos.
- Jei manote, kad darbdavys neteisėtai ruošiasi jus atleisti, kreipkitės į darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo atleidimo.
- Renkantis tarp draudimo išmokos ir išeitinės išmokos - atminkite, jog darbdavys negali versti rinktis tarp jų; išeitinė priklauso pagal DK ir yra nepriklausoma nuo draudimo santykių.
Dažnai užduodami klausimai (santrauka)
- Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva nedarbingumo metu? - Ne, tai yra draudžiama (išskyrus specifines išimtis).
- Ar galiu pats prašyti atleisti mane nedarbingumo metu? - Taip, darbuotojo prašymas nutraukti sutartį dėl savo iniciatyvos gali būti patenkintas, net jei darbuotojas yra nedarbingas.
- Kokius dokumentus turiu pateikti, jei noriu išeiti dėl sveikatos? - Gydytojo išvadas (pažymas), kurioje nurodyta, kad dėl sveikatos negalite tinkamai atlikti savo darbo funkcijų; ANTAA ar GKK sprendimai gali būti reikalingi ilgesnio nedarbingumo atvejais.
- Ar galiu gauti draudimo išmoką ir išeitinę išmoką? - Taip, darbdavys negali versti rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės.
- Ką daryti, jei GKK siunčia į ANTAA ir nedarbingumas uždaromas? - Kreipkitės į ANTAA, pasitarkite su gydytoju ir jei objektyviai negalite dirbti, apsvarstykite DK 56 str. 1 d. 3 p. galimybę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva.
Trumpa procedūrų lentelė
| Situacija | Veiksmas | Pastabos |
|---|---|---|
| Turite galiojantį nedarbingumo pažymėjimą | Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties iš savo iniciatyvos | DK 61, 65 str. |
| Jūs norite nutraukti sutartį dėl sveikatos | Pateikite raštišką prašymą ir gydytojo išvadą | DK 56 str. 1 d. 3 p. |
| Ilgas nedarbingumas (122 / 153 d.) | Gydytojas siunčia į GKK; GKK gali siųsti į ANTAA | GKK sprendimas dėl pratęsimo ar siuntimo |
| Darbdavys siūlo kitą darbą, nesutinkate | Galite parašyti prašymą išeiti; darbdavys gali nutraukti sutartį po įspėjimo | DK 129, 127, 131 str. praktika |
Šis straipsnis apima pagrindines situacijas, susijusias su prašymu atleisti iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, teisines garantijas ir praktinius žingsnius. Jei reikia konkrečios pagalbos, rekomenduojama kreiptis į darbo teisės specialistą ar teisininką, nes DK darbuotojui suteikia ne vieną galimybę inicijuoti darbo santykių pabaigą, tačiau kiekvienas pagrindas turi savas taisykles, terminus, galimas išlaidas ir rizikas.
tags: #prasymas #atleisti #is #darbo #nedarbingumo #laikotarpiu