Pirmoji psichologinė pagalba - tai rūpinimasis į krizinę situaciją patekusiu žmogumi: išklausymas, emocinės paramos suteikimas, neatidėliotinų poreikių patenkinimas, o prireikus - nukreipimas pas specialistus.
Ką apima pirmoji psichikos pagalba?
Pirmosios psichologinės pagalbos tikslas - padėti žmonėms išlikti arba tapti aktyviems ir priimti pagrįstus sprendimus. Padėkite jiems nustatyti savo poreikius prioritetus. Raskite naudingų ir įmanomų problemų sprendimo būdų.
Taip pat labai svarbu skatinti naudoti naudingas įveikos strategijas ir vengti nenaudingų. Nenaudingų įveikos strategijų pavyzdžiai yra alkoholio ar narkotikų vartojimas siekiant pamiršti problemas, neigimas arba savęs izoliavimas.
Prieigos ir elgesys teikiant pagalbą
Prieigos > Prieikite atsargiai, ramiai ir tinkamai. Ir elgesys, ir požiūris turės įtakos nelaimės ištiktų žmonių reakcijai į pagalbos pasiūlymą. Jei jie sutiks ramų ir susikaupusį žmogų, tai padės jiems jaustis ramiems ir saugiems.
Dėmesingas klausymas ir emocijų priėmimas
Būkite dėmesingi ir aktyviai klausykite > Žiūrėkite tiesiai į žmogų; nenaudokite telefono kalbėdami su kuo nors ir sutelkite dėmesį į tai, ką žmogus sako. Stenkitės būti tokio paties fizinio lygio kaip ir kitas žmogus. Pavyzdžiui, jei žmogus sėdi ant žemės, atsiklaupkite, kad būtų tame pačiame akių lygyje.
Taip pat skaitykite: Socialinė veikla: Irena Degutienė
Priimti ir patvirtinti jausmus > Niekada nevertinkite reakcijų ar jausmų, net jei jie skiriasi nuo to, kaip reaguotų pirmosios pagalbos teikėjas arba tikimasi, kad kažkas reaguos. Atminkite, kad nėra teisingo ar neteisingo būdo jaustis.
Nuramina nelaimės ištiktą žmogų > Kai ką nors sukrečia įvykis arba ištinka krizė, jis dažnai patiria stiprias fizines ir psichologines reakcijas. Naudinga leisti žmonėms reaguoti savaip ir savo laiku. Jei jie pradeda verkti ar šaukti, nenuraminti jų sakydami „sustoti“ arba „nusiraminti“. Veiksmingiau tiesiog laukti ir likti ten kaip ramiam, empatiškam ir saugiam buvimui, kuris gali padėti žmogui atlaikyti patiriamas stiprias emocijas.
Klausimai ir poreikių nustatymas
Klauskite apie poreikius ir rūpesčius > Pirmosios pagalbos teikėjas turės užduoti klausimus, kurie padėtų nelaimės ištiktam asmeniui nustatyti, kokios pagalbos jam reikia. Jei kas nors nenori pagalbos, neprimeskite jos. Klausimai turėtų būti sutelkti į reikiamą pagalbą ir prioritetus, o ne į detales, kas nutiko.
Padėkite rasti neatidėliotinų poreikių ir problemų sprendimus > Nustatykite, kokios pagalbos reikia norint išspręsti neatidėliotinus poreikius ir problemas, ir patvirtinkite asmens gebėjimą susidoroti su situacija.
Kada ir kaip nukreipti pas specialistus
Jeigu matome, kad žmogus patiria nelengvą etapą, galime nukreipti jį psichologinės pagalbos. Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai VDU
Kur kreiptis, jeigu reikia psichologinės pagalbos? Pirmas lygis. Jeigu atsidūrėte momentinėje krizinėje situacijoje, jaučiatės pasimetę ir sutrikę ar jaučiate psichologinius sunkumus, dažnai padeda su kažkuo apie tai pasikalbėti. Viena iš galimybių kreiptis į emocinės pagalbos tarnybą. Emocinės paramos tarnybų kontaktus rasite čia.
Jeigu norėtumėte pasikalbėti su specialistu (psichologu), nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centruose (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kurioje esate registruoti) arba visuomenės sveikatos biure (jie veikia visose savivaldybėse).
Antro lygio pagalba
Antras lygis. Jeigu situacija užsitęsusi, jaučiate simptomus, kurie trukdo gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis, jaučiate, kad pasikeitė jūsų elgesys, Jums reiktų kreipkitės konsultacijos į gydytoją psichiatrą. Gydytojo psichiatro konsultacijai registruokitės psichikos sveikatos centre (jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kur esate registruotas) arba privačioje gydymo įstaigoje. Norint pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru, siuntimas nebūtinas.
Gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę ir, esant poreikiui, skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Registruojantis vizitui pasiteiraukite, ar gydytojas kalba anglų ar rusų kalba. Psichikos sveikatos centruose konsultacijos apdraustiems asmenims teikiamos nemokamai. Privačiose gydymo įstaigose, psichiatro konsultacija mokama.
Ūminė būklė ir savižudybės rizika
Kur kreiptis esant ūminei būklei ar savižudybės rizikai? Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Greitosios medicinos pagalbos specialistai arba budintis gydytojas įvertins situaciją, esant būtinosioms indikacijoms pristatys į skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba ir suteiktas nukreipimas, kaip tęsti gydymą toliau.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas su jaunimu
Skubią pagalbą 112 būtina kviesti, jeigu Jūs ar šalia esantis jaučia, kad netenka kontrolės, yra agresyvus, nori pakenkti sau, kenčia abstinencijos būklę (staiga nustojus vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ar vaistus). Būtinoji pagalba teikiama nemokamai nepriklausomai, ar žmogus turi sveikatos draudimą ar ne.
Kas perka politikus ir žurnalistus? Artūras Skardžius TIESIOGIAI
Anonimiškumas ir konfidencialumas
Ar pagalba anoniminė? Emocinės pagalbos tarnybos pagalbą teikia anonimiškai. Anonimines psichologo paslaugas, jei žmogus pageidauja, teikia Visuomenės sveikatos biurai. Psichikos sveikatos centre gydytojas psichiatras sistemoje nurodys, kad jūs lankėtės ir jūsų diagnozę. Jeigu nerimaujate dėl konfidencialumo, pasitarkite apie tai su Jus konsultuojančiu gydytoju.
Kas teikia psichikos sveikatos paslaugas?
Psichikos sveikatos paslaugas gali teikti šie specialistai:
- Šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
- Medicinos psichologas gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
- Gydytojas psichiatras gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą.
- Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.
Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt.
Psichikos sveikatos centrai ir ambulatorinė priežiūra
Kilus psichologinių sunkumų pirmiausia reikėtų vykti į savo psichikos sveikatos centrą. Dažniausiai jis yra šeimos medicinos įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs. Jeigu tokio centro gydymo įstaigoje nėra, tarkime, kai įstaiga maža, ji turi paaiškinti savo pacientui, kuriame psichikos sveikatos centre jis gali gauti psichologinę ar psichiatrinę pagalbą.
Psichikos sveikatos centras gali padėti, kai žmogus patiria emocinių sunkumų, ištinka psichologinė krizė, yra psichikos sutrikimų. Tokiame centre, atsižvelgiant į situaciją, pacientui, grupei arba šeimai paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, atvejo vadybininkas.
Jeigu dėl sveikatos būklės pacientas negali atvykti į psichikos sveikatos centrą, pagalba jam gali būti suteikta namuose, o tam tikros paslaugos - nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras nuotoliniu būdu gali pratęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus, pagal juos koreguoti gydymą, medicinos psichologas - konsultuoti.
Mokymai ir visuomenės raštingumas
Nors statistika rodo, jog yra didesnė tikimybė kiekvienam mūsų tiesiogiai susidurti su psichikos, o ne fizinės sveikatos problemų turinčiu asmeniu, didžiajai visuomenės daliai trūksta reikalingų žinių ir įgūdžių, kaip padėti psichikos sveikatos sunkumų turintiems ar krizę patiriantiems žmonėms.
Dar 2001 m. Australijos mokytoja, slaugė Betty Ann Kitchener ir jos vyras psichikos sveikatos tyrėjas Anthony Jorm pradėjo vykdyti Pirmosios pagalbos psichikos sveikatai mokymus, kurie skirti ne psichikos sveikatos specialistams, o jų metu dalyviai mokomi kaip padėti asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų ar išgyvenantiems krizę.
Šios programos adaptavimas ir pristatymas Lietuvoje padidintų teisingos ir objektyvios informacijos apie psichikos sveikatą prieinamumą Lietuvos visuomenės nariams. Mokymų dalyviai įgytų praktiškai pritaikomų žinių bei įgūdžių, kaip padėti asmenims, susidūrusiems su psichikos sveikatos sutrikimais, arba sau, nes nė vienas nesame apsaugotas nuo psichikos sveikatos sutrikimų ar gyvenimiškų sunkumų.
Visuomenės situacija ir poreikis
Daugiau nei pusė lietuvių (54%) yra atsidūrę situacijoje, kai jiems patiems arba šalia esantiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Ir net 4 iš 10 gyventojų pripažįsta, jog negebėtų jos suteikti krizinėje situacijoje, rodo naujausios „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys.
Suomijoje programa veikia nuo 2007 metų ir šiuo metu mokymus vesti jau paruošta apie 200 instruktorių, o vien per praeitus metus apmokyti daugiau kaip 2500 gyventojų. Kursai apie psichikos sveikatą vis populiarėja, todėl suomiai šiuo metu vysto dar vieną, naują programą, skirtą specialistams dirbantiems su vaikais ir jaunuoliais nuo 7 iki 18 metų amžiaus, siekiant stiprinti psichikos sveikatą jauname amžiuje.
K. Levickaitės teigimu, Lietuvoje pradėjus tokią programą, ženkliai pagerėtų žmonių psichikos sveikata, gebėjimas susidoroti su sunkumais, daugiau būtų kreipiamasi į specialistus.
Praktiniai patarimai, ką daryti čia ir dabar
- Prieikite atsargiai, ramiai ir tinkamai.
- Žiūrėkite tiesiai į žmogų; nenaudokite telefono kalbėdami su kuo nors.
- Stenkitės būti tame pačiame akių lygyje.
- Leiskite žmonėms reaguoti savaip ir savo laiku.
- Klauskite apie poreikius ir rūpesčius; nespauskite padėti, jei žmogus nenori.
- Padėkite rasti neatidėliotinų poreikių sprendimus ir skatinkite naudingas įveikos strategijas.
Pirmosios pagalbos mokymai ir sertifikatai
IPSQA psichologinės pirmosios pagalbos (PFA) CorePass® suteikia gelbėtojams esminių įgūdžių atpažinti nelaimę, teikti esminę pagalbą ir padėti žmonėms atsigauti. CorePass® PFA sertifikatų svarba buvo dar labiau pabrėžta pasiūlytais pakeitimais Darbuotojų saugos ir sveikatos administracija (OSHA) reglamentus.
Šie nauji standartai reikalauja, kad ESO pasiūlytų išsamius elgesio gerovės išteklius ir saugotų konfidencialius su psichikos sveikata susijusių incidentų įrašus. Išplėstas reagavimo į ekstremalias situacijas sritis dabar apima ikistacionarinę greitąją medicinos pagalbą ir technines paieškos ir gelbėjimo tarnybas, todėl padidėja tikimybė, kad gelbėtojai susidurs su situacijomis, reikalaujančiomis psichologinės pirmosios pagalbos įgūdžių.
Kur gauti pagalbą Lietuvoje: konkretūs žingsniai
Pirmas žingsnis - pasikalbėti su artimu žmogumi arba kreiptis į emocinės paramos tarnybą. Jeigu reikia specialisto, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą arba visuomenės sveikatos biurą. Psichikos sveikatos centros specialistai atlieka psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, juos vertina, teikia priklausomybės ligų gydymo paslaugas, rūpinasi lėtiniais sutrikimais sergančių pacientų tęstine priežiūra, atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį pacientą lydintiems žmonėms bei kitas paslaugas.
Per metus gali būti suteikta iki 12 tokių 45-60 minučių trukmės konsultacijų, iš jų 4 konsultacijas gali gauti artimieji. Ligonių kasa primena, kad skubią psichologinę ar psichiatrinę pagalbą psichikos sveikatos centruose galima gauti be eilės.
| Kai reikia | Kreiptis |
|---|---|
| Momentinė krizinė situacija, norisi pasikalbėti | Emocinės paramos tarnyba, savanoriai-konsultantai |
| Užsitęsę simptomai trukdo gyventi | Gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos centras |
| Ūminė krizė, pavojus gyvybei | 112 arba skubios pagalbos skyrius |
Ne visos tarnybos gali suteikti pagalbą ne lietuvių kalba, tačiau visada galima paskambinti ir pasiteirauti. Daugumoje tarnybų pagalbą teikia savanoriai-konsultantai ir, tikėtina, jie gali mokėti anglų ar rusų kalbą.