Finansinis saugumas yra vienas svarbiausių žmogaus poreikių, tačiau gyvenime pasitaiko situacijų, kai savarankiškai užsitikrinti pakankamų pajamų pragyvenimui tampa sudėtinga ar net neįmanoma. Tokiais atvejais valstybė numato pagalbos mechanizmus, skirtus nepasiturintiems gyventojams.
Ką sudaro socialinė parama?
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad nepasiturintiems gyventojams teikiama piniginė socialinė parama susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Socialinė pašalpa - tai periodinė piniginė išmoka, skirta būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms padengti, kai asmens ar šeimos pajamos yra ypač mažos. Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos - tai tikslinė pagalba, skirta padengti dalį komunalinių mokesčių. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai sąskaitos už šildymą ženkliai išauga.
Kas vertinama nustatant teisę į paramą?
Vienas esminių aspektų vertinant teisę į paramą yra „bendrai gyvenančių asmenų“ sąvoka. Valstybė vertina ne tik individualaus asmens pajamas, bet ir visos šeimos (namų ūkio) finansinę padėtį. Bendrai gyvenantys asmenys - dažniausiai tai sutuoktiniai arba neįregistravę santuokos, bet bendrą ūkį vedantys asmenys bei jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.
Kreipiantis dėl paramos pirmą kartą, yra vertinamas asmens (šeimos) turimas turtas. Tai apima nekilnojamąjį turtą (būstą, žemę), kilnojamąjį turtą (automobilius, žemės ūkio techniką), pinigines lėšas bankuose, vertybinius popierius ir meno kūrinius. Jeigu turimo turto vertė viršija nustatytą normatyvą, parama įprastine tvarka gali būti neskiriama.
Vertinant pajamas, atsižvelgiama į visas faktiškai gautas pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei jos pasikeitė. Tačiau, siekiant skatinti gyventojų užimtumą ir mažinti skurdą, ne visos pajamos yra įskaičiuojamos visiškai.
Taip pat skaitykite: Sėkmės ir turtų piniginė
Palankesni turto vertinimo kriterijai ir piniginių lėšų normatyvo didinimas
Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP. Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą („finansinę pagalvę“).
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 Eur. Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m.
Kam skirtos pataisos: prioritetinės grupės
„Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia - tėvus, kurie vieni augina vaikus, šeimas, auginančias vaikus su negalia, mažesnes pajamas gaunančius dirbančiuosius. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą - ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką, išlaikyti finansinį stabilumą bei orų gyvenimą“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Piniginės socialinės paramos gavėjai aktyviau bus skatinami dalyvauti savivaldybių parengtose užimtumo didinimo programose. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose.
Pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai ir užimtumo skatinimas
Visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Piniginė socialinė parama yra glaudžiai susijusi su užimtumo skatinimu. Jei darbingo amžiaus nedirbantis asmuo be svarbios priežasties atsisako Užimtumo tarnybos siūlomo tinkamo darbo arba dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, socialinė pašalpa jam gali būti mažinama arba jos mokėjimas visiškai nutraukiamas.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje
Bus palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas: 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
SVARBU! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) - nuo 6 iki 3 mėnesių.
Išplėstas gavėjų ratas - teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Palengvinimai dirbantiems ir supaprastinimai administracijoje
Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą - sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko).
Be to, pagal Civilinio proceso kodeksą, iš socialinės pašalpos ir kompensacijų antstoliai negali daryti išskaitų, nebent tai būtų išlaikymo išieškojimas (alimentai) ir tik tam tikromis sąlygomis. Taip, teisė į socialinę paramą nepriklauso nuo turimų skolų.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai ir parama šeimoms
Paramos sąlygos šeimoms: vieni auginantys tėvai ir vaikai su negalia
Piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos).
Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Kompesnacijos ir papildomos išmokos
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 50 kv/m, jei žmogus gyvena vienas; 38 kv/m pirmam šeimos nariui, 12 kv/m antram šeimos nariui, 10 kv/m trečiam ir kiekvienam kitam šeimos nariui. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui viršija 5 proc.
Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 193,5 euro per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos per mėnesį viršija nurodytą sumą.
Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas.
Laikini palengvinimai po ekstremaliosios situacijos
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos.
Kaip apskaičiuojama socialinė pašalpa?
Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, kuris yra nustatomas vyriausybės ir kasmet gali kisti. Socialinę pašalpą gavęs asmuo ar šeima gauna skirtumą tarp VRP nustatytos minimalios sumos ir savo faktinių pajamų, atsižvelgiant į šeimos sudėtį. 2024 metais 1 VRP dydis siekia 176 eurus. Tai reiškia, kad kuo didesnė šeima, tuo didesnė bendra suma, kurią valstybė laiko minimaliu pragyvenimo lygiu. Jei šeimos pajamos nesiekia šios sumos, skirtumas išmokamas kaip socialinė pašalpa.
Kompensacijos už šildymą skaičiuojamos pagal atskirą formulę ir dažnai yra aktualios platesniam ratui žmonių nei socialinė pašalpa. Pagrindinė taisyklė yra tokia: gyventojai už būsto šildymą neturėtų mokėti daugiau kaip 10 procentų skirtumo tarp jų gaunamų pajamų ir 2 VRP dydžių (kiekvienam šeimos nariui). Jei asmuo gyvena vienas, taikoma 3 VRP taisyklė. Taip. Tokiu atveju kompensacijos dydis skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintą kietojo kuro (malkų, anglių) vidutinę kainą.
Kas gali kreiptis ir kada?
Piniginė socialinė parama nėra skirta tik bedarbiams; ji gali priklausyti ir dirbantiems asmenims, senjorams ar studentams, jei jų gaunamos pajamos nesiekia nustatytų minimalių ribų. Taip, studentai gali gauti paramą, tačiau yra sąlygų. Paprastai studentai iki 24 metų yra laikomi tėvų šeimos nariais, todėl vertinamos bendros tėvų ir studento pajamos. Jei studentas yra vyresnis, susituokęs arba gyvena atskirai ir dirba, jis vertinamas kaip atskiras vienetas.
Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan.
Administravimo ir paraiškų teikimo būdai
Procesas yra maksimaliai supaprastintas ir skaitmenizuotas, siekiant sumažinti biurokratinę naštą. Tai greičiausias ir patogiausias būdas. Gyventojai gali pateikti prašymą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt. Asmenys, kurie neturi galimybės naudotis internetu, gali kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Kontrolė, teisingumas ir atsakomybė
Teisė gauti valstybės paramą yra neatsiejama nuo pareigos būti sąžiningam. Savivaldybės specialistai turi teisę prašyti pateikti banko sąskaitų išrašus, siekiant įvertinti realią finansinę situaciją, ypač jei kyla įtarimų dėl nelegalių pajamų arba slepiamų lėšų. Jeigu nustatoma, kad asmuo paramą gavo neteisėtai - pateikė melagingus duomenis arba nuslėpė informaciją apie padidėjusias pajamas - permokėta suma privalo būti grąžinta. Savivaldybė turi teisę išieškoti neteisėtai gautas lėšas teismo tvarka arba išskaičiuoti jas iš būsimų išmokų.
Trumpa lentelė: pagrindinės paramos rūšys ir kriterijai
| Parama | Paskirtis | Pagrindiniai kriterijai |
|---|---|---|
| Socialinė pašalpa | Periodinė išmoka būtiniems išlaidams | Pajamos žemesnės už VRP nustatytą ribą, vertinamas šeimos dydis |
| Būsto šildymo kompensacija | Dalis šildymo sąnaudų | Išlaidos viršija 10% pajamų; taikomi būsto ploto normatyvai |
| Vandens kompensacija | Geriamasis/karštas vanduo | Geriamasis >2% pajamų; karštas >5% pajamų |
| Papildoma išmoka vaikui | Palaikyti vaiką iš nepasiturinčios šeimos | Kiekvienam šeimos vaikui, remiantis pajamų riba |
Ši informacija padeda suprasti, kokios galimybės ir pareigos yra susijusios su pinigine socialine parama ir kitomis formomis teikiamomis išmokomis.