Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas.
Kada ir kaip vykdomas perskaičiavimas
Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“. Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai. Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus.
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.
Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.
Ką lemia perskaičiavimas - stažas ir apskaitos vienetai
Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus - pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių. Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė. Šie rodikliai lemia bendrą ir individualią pensijos dalis.
Bazinė pensija ir būtinasis stažas
Senatvės pensija sudedama iš dviejų dalių: bendrosios ir individualios. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Šiemet patvirtinta bazinė pensija yra 298,45 euro, o būtinasis stažas - 34,5 metų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus šiemet išeina į pensiją ir yra sukaupęs 36 metus stažo, tuomet jo bendroji pensijos dalis bus lygi 311,43 euro (36:34,5x298,45). Jeigu žmogus nėra sukaupęs būtinojo stažo, jis prilyginamas būtinajam stažui, nors iki 2022 m. buvo proporcingai mažinamas. Tad tokio žmogaus ir būtinojo stažo santykis prilyginamas 1, o jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai.
Kasmet bazinė pensija indeksuojama atsižvelgiant į 7 metų (3 ankstesnių, einamųjų ir 3 būsimų) darbo užmokesčio fondo pokytį. Paprastai tariant, kuo sparčiau auga dirbančių gyventojų skaičius ir jų algos, tuo labiau didėja darbo užmokesčio fondas, o dėl to sparčiau indeksuojama ir bazinė pensija.
Individualioji dalis ir apskaitos vienetai
Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis euro cento tikslumu yra apskaičiuojamas asmens įgytų apskaitos vienetų skaičių padauginus iš galiojančios apskaitos vieneto vertės. Šiemet apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro. Pavyzdžiui, jeigu per darbinę karjerą žmogus sukaupė 36 apskaitos vienetus, tuomet jo pensijos individualioji dalis bus 257,76 euro (36x7,16). Prie šios individualios pensijos dalies pridėjus bendrąją dalį (minėtame pavyzdyje - 311,43 euro) visa senatvės pensija būtų 569,19 euro.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Apskaitos vienetų skaičius, įgytas per metus, nustatomas padalijus sumokėtų įmokų sumą iš įmokų sumos, kurią per tuos metus privalu sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Paprastai kalbant, jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą. Įstatymas numato, kad per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Kaip ir bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimo greitį. Taigi individualioji pensijos dalis didėja kartu su apskaitos vieneto verte ir sukauptų vienetų skaičiumi.
Pensijų indeksavimas vs pensijų naujinimas
Kai kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, svarbu atskirti du mechanizmus: indeksavimą ir naujinimą (perskaičiavimą) dirbantiems pensininkams. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pavyzdžiai ir orientaciniai skaičiai
Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Tai - orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Kada perskaičiavimas gali nepadidinti pensijos
Kai kurių senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Socialinės priemonės ir priemokos
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai.
Pensijų augimas ir valstybės tikslai
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro.
Demografiniai duomenys
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Dabar vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai. 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Be to, socialinio draudimo pensijas gavo ir 151 tūkst. žmonių su negalia.
„Sodros“ vadovas paaiškino, kaip pensijos bus skaičiuojamos nuo sausio 1-osios
Praktiniai patarimai pensininkams
- Dirbant tęskite mokėti socialinio draudimo įmokas - tai leidžia kaupti apskaitos vienetus ir didinti pensiją.
- Nereikia kreiptis į „Sodrą“ dėl perskaičiavimo - procesas atliekamas automatiškai.
- Sekite informaciją apie bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės pokyčius - jie tiesiogiai veikia jūsų pensiją.
- Jeigu atnaujinta pensija mažesnė nei anksčiau, „Sodra“ gali toliau mokėti ankstesnę pensiją, jei perskaičiavimas nenaudingas.
Trumpa lentelė: kaip apskaičiuojama senatvės pensija (pavyzdys)
| Sudedamoji dalis | Formulė / pavyzdys | Rezultatas (€) |
|---|---|---|
| Bendroji dalis | 36 : 34,5 × 298,45 | 311,43 |
| Individualioji dalis | 36 apskaitos vnt. × 7,16 | 257,76 |
| Bendra pensija | Bendroji + Individualioji | 569,19 |
Ši lentelė atspindi apskaičiavimo principą ir pateikia orientacinius skaičius konkrečiam pavyzdžiui. Jūsų atveju skaičiavimai priklausys nuo realaus stažo ir sukauptų apskaitos vienetų.
tags: #pensiju #perskaiciavimas #uz #staza