Vilnius, birželio 26 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį patvirtino Vyriausybės pasiūlytą antros pakopos pensijų kaupimo reformą, kuri gerokai liberalizuoja sistemą - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas.
Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą.
Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Atsisakoma automatinio įtraukimo ir pereinamojo laikotarpio nustatymas
Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.
Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųs priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimai
Seimas nustatė dvejų metų (24 mėnesių) pasitraukimo iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje „langą“ - nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų pabaigos. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Galimybė pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas
Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį.
Norintiems pasitraukti - pereinamasis laikotarpis. Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, tuo metu valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.
Jeigu žmogus 25 proc. sukauptos pensijos norės pasiimti iki pensijos, jam reikės mokėti 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinama. Nustatytas 3 proc. atskaitymas nuo išsiimamų 25 proc. lėšų nebus taikomas, jei tokia teise pasinaudos senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo.
Naujomis nuostatomis sutarta iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą - 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ar kitokiais mokesčiais, bus leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis šiais atvejais: netekus 70-100 proc. dalyvumo; nustatyta sunki liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis. Tokiais atvejais žmogui jo sukauptas turtas bus išmokamas per 30 dienų.
Lankstumo galimybės kaupiantiems toliau
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti.
Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebus ribojamas.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką - 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tuo metu kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas.
Anuitetai, ribos ir vienkartinės išmokos
Pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydį, nuo kurio priklauso dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, (t. y. pensijų anuiteto ribą) pensijų anuitetų mokėtojas nustatys kiekvieniems kalendoriniams metams, apskaičiuodamas pagal įstatyme nustatytą formulę.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Preliminariai skaičiuojama, kad 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14 861 euras, o riba, nuo kurios būtų sudaryta galimybė dalį sukaupto pensijų turto, viršijančio nustatytą pensijų turto dydį privalomai įsigyti anuitetą, gauti vienkartine išmoka galėtų sudaryti apie 74 307 eurus.
Dalyviai, kurie iki 2025 m. gruodžio 31 d. bus sudarę periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus šiam įstatymui, turės teisę iki 2027 m. pabaigos kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka.
Dalyviai, iki 2025 m. gruodžio 31 d. savanoriškai sudarę pensijų anuiteto sutartį, kai jų sukauptas pensijų turtas buvo mažesnis už Pensijų kaupimo įstatyme nustatytą privalomo pensijų anuiteto įsigijimo sumą, turės teisę iki 2027 m....
Finansiniai ir socialiniai atsiliepimai
Verslo atstovai pastaruoju metu nuolat kartojo, kad reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas Seimo komitetuose ne kartą kartojo, kad dvejų metų pasitraukimo „langas“ per ilgas, todėl įspėjo, kad pasekmes pajus likę sistemoje.
Seimui išvadą dėl pensijų reformos teikęs Kauno technologijos universiteto mokslininkas Audrius Kabašinskas sako, kad dėl reformos mažės anuitetų išmokos, sistemos dalyvių skaičius. Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei - daryti spaudimą viešiesiems finansams.
Lietuvos socialinių mokslų centro atstovė Eglė Kavoliūnaitė teigė, kad pokyčiai įtvirtins skirtingas sąlygas jau kaupiantiems ir naujai įsitraukiamiems žmonėms.
Politinės diskusijos ir balsavimas
Už Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, susilaikė 5. Už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-374(3)) balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 16, susilaikė 5 parlamentarai.
Už balsavo beveik visi demokratai, socialdemokratai, „aušriečiai“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys trys iš keturių parlamentarų. Vienintelis iš valdančiųjų prieš reformą balsavo demokratas Algirdas Butkevičius. Dauguma liberalų balsavime nedalyvavo, kiti buvo prieš arba susilaikė, po pusę konservatorių balsavo prieš arba iš viso nebalsavo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad pokyčiai pensijų sistemai suteiks daugiau lankstumo ir patikimumo, skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti lėšas senatvei. Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad pensijų kaupimui reikia suteikti daugiau pasitikėjimo ir tai bus daroma reformavus sistemą, o pokyčiai jos nesugriaus.
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad pensijų kaupimas pertvarkomas per dažnai, todėl sistemoje nėra stabilumo. „Apgailėtina, kad Lietuvoje kas šešeri metai vyksta vis nauja pensijų reforma“, - Seimo posėdyje teigė ji. Konservatorė Gintarė Skaistė pokyčius vadino „garo nuleidimo mechanizmu“, o ne jokia reforma, o „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlė gyventojams nuo kitų metų trauktis iš antros pakopos fondų.
„Raginu visus Lietuvos gyventojus atsiradus galimybei kreiptis į privačius pensijų fondus, atsiimti tuos savo pinigus, pereiti į „Sodrą“ ir nedalyvauti antros pakopos kaupime“, - teigė R. Žemaitaitis. Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad reforma leis žmonėms lanksčiau planuoti savo senatvę, o konservatorė Paulė Kuzmickienė tikino, kad dėl to nedidės pensijos.
Praktiniai scenarijai ir mokesčiai
Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų fonduose sukaupę gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai jie galės padaryti tik per „langą“. Šios lėšos taip pat nebus apmokestintos.
Jeigu žmogus 25 proc. sukauptos pensijos norės pasiimti iki pensijos, jam reikės mokėti 3 proc. mokestį, o išėjus į pensiją išsiimta suma nebus apmokestinama. Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį. Tačiau investicinė fondų grąža nebus apmokestinama, tuo metu valstybės įnašas grįš į „Sodrą“ taškais ir nebus grąžinamas žmogui.
Greita informacija visuomenei
Seimas pritarė antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pokyčiams - 2025 m. birželio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai). Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą.
Prieštaringos nuomonės ir tolesni veiksmai
Verslo atstovai pastaruoju metu nuolat kartojo, kad reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins fondų investicijas. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas Seimo komitetuose ne kartą kartojo, kad dvejų metų pasitraukimo „langas“ per ilgas, todėl įspėjo, kad pasekmes pajus likę sistemoje.
Tarptautinis valiutos fondas birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei - daryti spaudimą viešiesiems finansams. Seimui išvadą dėl pensijų reformos teikęs Kauno technologijos universiteto mokslininkas Audrius Kabašinskas sako, kad dėl reformos mažės anuitetų išmokos, sistemos dalyvių skaičius.
| Aspektas | Pakeitimas / nuostata |
|---|---|
| Atsisakymas automatinio įtraukimo | Įvedamas savanoriškas modelis, kasmetiniai priminimai jaunesniems nei 40 metų |
| Pereinamasis laikotarpis | 2026-01-01 - 2027-12-31 (24 mėn.) |
| Vienkartinis išėmimas iki pensijos | 25% sukauptų lėšų, 3% mokestis (išimtis senatvės amžiaus) |
| Viso turto išėmimas | Leidžiamas sergant sunkia liga arba paliatyviai; išmokama per 30 dienų |
| Valstybės įnašas | 1,5% VDU išlaikomas kaupiantiems |
Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad pensijų kaupimui reikia suteikti daugiau pasitikėjimo ir tai bus daroma reformavus sistemą, o pokyčiai jos nesugriaus.
Seimas pritarė antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos pokyčiams. Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.