Šiame straipsnyje apžvelgsime II pakopos pensijų fondų veiklą Lietuvoje, kuriuose šiuo metu pinigus kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Taip pat paliesime Goindex fondų valdymą ir jų perspektyvas.
Reaguodami į naujuosius Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, pirmąjį šių metų ketvirtį viso pasaulio finansiniai instrumentai fiksavo nuosmukį. Tad nors ilguoju periodu, nuo veiklos pradžios, Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 proc. augimą, nuo 2024-ųjų pabaigos juose sukauptas turtas taip pat sumažėjo nepilnais 244 tūkst. eurų ir kovo pabaigoje siekė 8,88 mlrd. eurų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad tai iš esmės nepaveikė ilgalaikių pensijų fondų veiklos rezultatų.
„Po itin sėkmingos pastarųjų dvejų metų pensijų fondų veiklos, kuomet vidutinis metinis prieaugis siekė 15 proc., tam tikros korekcijos žemyn buvo tikimasi dar prieš Jungtinių Valstijų įvestus muitus bei kitus ekonominius sprendimus, nusmukdžiusius akcijų biržų rezultatus visame pasaulyje. Vis tik reikia prisiminti, kad kaupimas pensijų fonduose yra maratonas, o ne sprintas. O skaičiuojant bendrą rezultatą nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, investicinis prieaugis yra vienareikšmiškai teigiamas ir viršija 70 proc.“, - pabrėžia T. Gudaitis.
Praėjusių metų pabaigoje perkopęs 9 mlrd. eurų ribą, Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas šiek tiek sumažėjo, tačiau neabejotina, kad, finansų rinkoms stabilizavusis, vėl ims augti.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) kovo pabaigoje viršijo 3 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupta bendra įmokų ir agreguoto pelno suma siekia beveik 9,53 mlrd. eurų.
Bendrai pirmąjį šių metų ketvirtį į pensijų fondus buvo pervesta 208,6 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 35,7 mln. eurų.
Nors nuo šių metų pradžios II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto investicinis pelnas yra neigiamas ir sudaro -4,4 proc., ilgalaikio, nuo veiklos pradžios skaičiuojamo, GCF rezultato tai praktiškai nepaveikė - jų pelningumas vis dar išlieka didesnis nei 70 proc.
Pirmąjį šių metų ketvirtį 4,4 proc. smuktelėjo ir III pensijų pakopos fondų fiksuotas bendras svertinis vidurkis. Bendrai III pakopos fonduose sukaupto turto vertė kovo pabaigoje buvo 407,5 mln. eurų.
Ilguoju laikotarpiu sėkmingiausi yra dabartinės 44-50 m. Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai į pastarųjų mėnesių įvykius reagavo nevienodai. Kovo pabaigoje didžiausią kritimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiek tiek viršijusį 6 proc., fiksavo 23-29 m. amžiaus grupės pensijų fondų svertinis vidurkis. Mažiausiai, nepilnais 0,9 proc., per metus sumažėjo 65-71 m. amžiaus grupės fonduose sukauptas turtas. Tuo tarpu nuo veiklos pradžios didžiausią prieaugį kovo pabaigoje fiksavo 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai. Bendras jų svertinio vidurkio prieaugis šiuo metu siekia 82,6 proc. Nedaug atsilieka ir 37-43 m. (+81,35 proc.) bei 30-36 m. (+79,9 proc.) amžiaus grupių pensijų fondų rezultatai.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Konservatyviausio, Turto išsaugojimo fondo svertinio vidurkio rezultatas kovo pabaigoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko vidutiniškai 1,2 proc., o nuo veiklos pradžios fiksuoja 12,6 proc. augimą.
„Veržliausi, daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai paprastai yra ir jautriausi rinkos svyravimams. Natūralu, kad būtent jie jautriausiai sureagavo ir į pastaruosius ekonominius pasaulio įvykius. Vis tik net ir juose pats didžiausias turto vertės sumažėjimas, tiek lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nesiekė nė 7 proc. Nepaisant šio nuosmukio, bendras juose nuo 2019 m. sukaupto turto prieaugis viršija 76 proc.“, - skaičiuoja T. Gudaitis.
LIPFA vadovas akcentuoja, kad finansų rinkoms koreguojantis žemyn, svarbu nepanikuoti, nes bet kurį nuosmukį visuomet keičia augimas.
„Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimas yra grindžiamas gyvenimo ciklo principu. Tai reiškia, kad konkretaus fondo investicijų rizika automatiškai pritaikoma prie jame dalyvaujančio asmens amžiaus. Jaunesniems dalyviams skirtuose fonduose, siekiant pasinaudoti ilgalaikiu finansų rinkų augimu, yra didesnė akcijų dalis, o vis labiau artėjant pensijai, pamažu didinama konservatyvių investicijų dalis, kad būtų apsaugota visa sukaupta suma. Toks modelis padeda užtikrinti nuoseklų ir tvarų kapitalo augimą per visą gyvenimą, iki pat pensinio amžiaus“, - pabrėžia T. Gudaitis.
Jis įsitikinęs, kad susinormalizavus visiems dabar vykstantiems ekonominiams procesams, finansų rinkos vėl ims žaliuoti.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pasak T. Gudaičio, svarbu prisiminti pagrindinį į pensijų fondus investuojamų lėšų tikslą - sukaupti papildomų pajamų senatvei.
„Kitaip tariant, tikslas yra ilgalaikis. Žvelgiant tiek į pensijų fondų grąžos rezultatus nuo veiklos pradžios, tiek į bendrą juose sukauptą turtą, akivaizdu, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti dabartiniai finansų rinkų stabtelėjimai turi visiškai minimalų ir ilguoju laikotarpiu neišliksiantį poveikį“, - reziumuoja T. Gudaitis.
Nors nuo 2019 m. 1996-2002 metų ciklo fonduose šiuo metu pensijai taupo daugiau kaip 131 tūkst. asmenų, o sukaupta suma viršija 230 mln.
Aptarkime vieną populiarų instrumentą - II pakopos pensijų fondus.
Pateikiame lentelę su amžiaus grupių pensijų fondų rezultatais:
| Amžiaus grupė | Prieaugis nuo veiklos pradžios (kovo pabaiga) |
|---|---|
| 23-29 m. | Viršija 76% (nuo 2019 m.) |
| 30-36 m. | +79,9% |
| 37-43 m. | +81,35% |
| 44-50 m. | +82,6% |
| 65-71 m. | Sumažėjo nepilnais 0,9% per metus |
| Turto išsaugojimo fondas | 12,6% augimas nuo veiklos pradžios |
Goindex fondų valdymas
Pradžiai, noriu pabrėžti, tai nėra Goindex reklaminis straipsnis, neturiu su jais jokių sąsajų, tik pritariu pasyviai investavimo į akcijų turto klase strategijai, kuria vadovaujantis Goindex fondai valdomi. Jeigu mano prognozė išsipildys, Goindex smarkiai lenks kitus žaidėjus rezultatu, tai kitiems irgi teks pasitempti, nes savo nekompetenciją paslėpti bus daug sunkiau nei dabar, kai visi kartu sisiodami nepataiko į taikinį.
Įmonės ir fondo valdomas turtas atskirtas, bei čia nėra P2P platformos, kur teisinė aplinka laiko neišbandyta ir nepatikrinta, todėl didesnių baimių neturėčiau. Bet dar vienas įdomesnis klausimas, kiek ilgai gyvuos ši įmonė, kaip fondų valdytojas, ar verslo modelis yra tvarus.
2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. eurų nuostolių. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. eurų. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst. eurų. Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. eurų.
Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. eurų. Ne kažkoks stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln. eurų.
Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku. Visgi, aš nežinau II pakopos fondų teisinio reguliavimo, įmanoma, kad fondų valdytojas negali 100% turto investuoti vien į Airiškus fondus, todėl Liuksemburgo ETFs pasirinkimas gali būti reguliacinės aplinkos lemtas sprendimas.
Aš sakyčiau, kad tas 3-10% obligacijų turėjimas yra tiesiog prasto valdymo požymis, neatitinkantis 1996-2002 m. Swedbank, SEB ir INVL II obligacijų dalis dar kažkiek pateisinama, nes fondai turi realius pinigų srautus, todėl negali 100% lėtų laikyti akcijose. Iš satelitinių pozicijų fondo valdytojas tikisi aukštesnės grąžos, nei iš pasyvaus core.
Negalėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas. Tai gali būti geriausias investicinis instrumentas daugeliui asmenų. Ar verta tokiu atveju investuoti į II pakopą, turint omenyje, jog prie jūsų atliktų pervedimų į pensijų fondą prisideda ir valstybė, dėl ko gerokai padidėja tikėtina grąža ?
Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Savo interneto svetainėje mes naudojame slapukus ir dalijame juos į dvi kategorijas. Privalomieji slapukai yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, ir yra automatiškai įdiegiami Jūsų įrenginyje, Jums pirmąkart apsilankius mūsų interneto svetainėje. Tam, kad suteiktume Jums geriausią galimą naršymo patirtį, o taip pat personalizuotą informaciją apie mūsų teikiamas paslaugas, mes taip pat naudojame neprivalomuosius slapukus - statistinius, funkcinius ir rinkodaros - slapukus. Kartu su privalomaisiais slapukais, kurie yra būtini svetainės veikimui užtikrinti, taip pat naudojame statistinius, funkcinius ir rinkodaros slapukus. Šie slapukai ne tik padeda naudotojui lengviau naršyti interneto svetainėje, bet ir suteikia mums informacijos apie tai, kaip ji (interneto svetainė) yra naudojama.Slapukas - tai nedidelis informacijos failas, susidedantis iš raidžių ir skaitmenų, kurie iš svetainės, kurioje apsilankote, išsiunčiami ir išsaugomi Jūsų įrenginyje, kurį naudojate naršymui. Slapukai veikia kaip techninė pagalba ir įvairiais būdais palengvina naudotojų naršymą svetainėje. Slapukai, naudojami mūsų interneto svetainėje, yra siunčiami SEB ir trečiųjų šalių, ir yra saugomi skirtingais būdais, priklausomai nuo slapuko tipo. Slapukų nustatymus galite valdyti žemiau.
tags: #pensiju #fondu #veiklos #rezultatu #lietuvoje #vertinimas