Asmenys, auginantys neįgalius vaikus Lietuvoje, įprastai gauna tam tikras lengvatas, kitaip neretai dar vadinamas pašalpomis ar kompensacijomis. Iš tiesų, auginant neįgalų vaiką, šeima gali gauti įvairias išmokas ir kompensacijas, kurios paprastai yra nepriklausomos viena nuo kitos.
Finansinė parama: išmokos, pensijos ir kompensacijos
Vaiką su negalia auginančios šeimos Lietuvoje gauna ne tik pašalpas, bet ir kitas kompensacijas bei socialines išmokas. Pavyzdžiui, neįgaliems vaikams mokamos šalpos išmokos, o vaikams, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumas, taip pat skiriamos priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos.
Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Kitaip tariant, negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Tad jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo negalios bei kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.
Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Vaikams su negalia skiriamų šalpos pensijos dydis priklauso nuo neįgalumo lygio: esant sunkaus neįgalumo lygiui - 496 Eur, esant vidutinio neįgalumo lygiui - 372 Eur, esant lengvo neįgalumo lygiui - 248 Eur.
Socialinio draudimo negalios pensija mokama kas mėnesį, jei asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį. Svarbu pažymėti, jog šios išmokos paprastai nėra tarpusavyje susijusios ir gali būti gaunamos kartu.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Tikslinės kompensacijos ir individuali pagalba
Tikslinės kompensacijos, skirtos neįgalių vaikų priežiūrai, paprastai nėra priklausomos nuo šeimos pajamų. Tačiau kiekviena situacija yra unikali. Asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir slauga, gali būti nustatomas pirmo, antro, trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija nuo 0,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (124,8 Eur) iki 2,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (540,8 Eur).
Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie LR SADM. Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Techninės pagalbos priemonės ir būsto pritaikymas
Techninės pagalbos priemonės - bet koks standartinis ar nestandartinis gaminys, įrenginys, padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti. Reikiamą priemonę galima įsigyti pačiam ir gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją arba ją gauti iš Techninės pagalbos priemonių centro.
Techninės pagalbos priemonių rūšys: judėjimo (įvairūs vežimėliai, stovėjimo atramos, vaikštynės), regos (laikmačiai, matymo, orientavimo, rašymo, garso perdavimo ir įrašymo įtaisai), klausos (laikmačiai, telefonai, garso perdavimo, signalizavimo sistemos), komunikacijos ir sensorikos (kalbiniai dialogo įtaisai, pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga; atminties lavinimo priemonės, laiko planavimo priemonės, nusiraminimo, saugumą užtikrinančios priemonės).
Dėl judėjimo priemonių reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių - į Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. Nuo 2023 m. veikia keturios mobilios komandos, kurios paslaugą teikia visoje Lietuvos teritorijoje.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Būsto pritaikymas - viena iš pagalbos priemonių asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams tenkinti. Būsto pritaikymo asmenims su negalia pagalbos priemonė skirta organizuoti ne tik būsto, bet kartu ir aplinkos pritaikymą. Į būsto pritaikymą teisę turi vaikai, kuriems nustatyta negalia ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, pavyzdžiui, turintys judėjimo, regos, raidos ar kitus sutrikimus.
Šią pagalbą gali gauti ir vaikai, kuriems nustatyta negalia ir judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir kurie naudojasi judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, elektra ar rankiniu būdu varomos judėjimo techninės pagalbos priemonės, triračiu ar keturračiu. Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas vaikams iki 18 metų, taip pat asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas. Dėl būsto pritaikymo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Lengvojo automobilio įsigijimo ir pritaikymo kompensacijos
Lengvojo automobilio įsigijimas ir jo techninis pritaikymas - dar viena priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą. Siekiant gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir pritaikymo kompensacijas, asmeniui su negalia arba šeimos nariui turi būti nustatytas poreikis bei išduota atitinkama pažyma.
Nuo 2024 m. sudaryta galimybė gauti dvi atskiras kompensacijas - automobilio įsigijimo kompensaciją ir automobilio pritaikymo kompensaciją. Tokios kompensacijos gali būti skiriamos šeimai, auginančiai vaiką su negalia, kuriam iki 18 m. nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), tokia šeima turi teisę šias kompensacijas gauti už kiekvieną vaiką su negalia ir įsigyti lengvuosius automobilius bei juos techniškai pritaikyti pagal kiekvieno vaiko su negalia poreikius.
Lengvojo automobilio įsigijimo (iki 64 bazinių socialinių išmokų dydžio - 4480 Eur) ir pritaikymo (iki 128 bazinių socialinių išmokų dydžio - 8960 Eur) kompensacijos skiriamos kartą per 6 metus. Dėl kompensacijų lengvajam automobiliui įsigyti ir pritaikyti skyrimo bei mokėjimo reikia kreiptis į Sodrą.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Socialinės paslaugos, reabilitacija ir ankstyvoji pagalba
Įvertinus asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius interesus, vaikui su negalia ir jo šeimai gali būti teikiamos socialinės paslaugos tiek namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose - pagalba į namus, vaiko dienos socialinė priežiūra vaikų dienos centre, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje, socialinė priežiūra šeimoms, teikiant ir individualios priežiūros darbuotojų praktinę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus, taip pat dienos socialinė globa asmens namuose ar dienos globos centre.
Lietuvoje teikiamos akredituotos socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos - kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. Dėl socialinės reabilitacijos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Kai bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų nepakanka - gali būti suteikta ir trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa šeiminiuose namuose. Taip pat gali būti teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba ar kitos pagal poreikį socialinės paslaugos, numatytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro.
Įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nuo 2024 m. pradžios pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Tikslas - kuo anksčiau suteikti reikalingą ankstyvą pagalbą krizinėje situacijoje dėl galimos negalios atsidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems. 2024 m. ankstyvosios pagalbos paslauga buvo išbandoma, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, įgyvendinančias Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.
Kokias paslaugas ankstyvoji intervencija gali suteikti jūsų šeimai?
Organizacijų ir nevyriausybinių iniciatyvų vaidmuo
Įgyvendinant šią priemonę, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR SADM projektų atrankos konkurso būdu finansuoja asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančias asociacijas, veikiančias nacionaliniu lygmeniu ir įgyvendinančias asmenų su negalia teisėms bei interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.
Įgyvendinant projektus, teikiama organizacijų pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia: teisinės konsultacijos, informavimas, konsultavimas, seminarai tėvams, savarankiško gyvenimo ugdymo įgūdžių mokymai, vasaros stovyklos, švietėjiškos veiklos, kultūrinės veiklos, savitarpio pagalbos grupės.
Socialinės paramos sąlygos ir pajamas atitinkančios priemonės
Vis dėlto, svarbu pažymėti, jog tam tikros socialinės paramos priemonės gali būti tarpusavyje susijusios arba turėti įtakos kitų išmokų dydžiui. Pavyzdžiui, gaunant tam tikras pašalpas, gali būti vertinamos šeimos pajamos, kas gali paveikti teisę į kitas socialines išmokas ar kompensacijas. Todėl rekomenduojama kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją, kur specialistai galės suteikti išsamią informaciją apie galimas išmokas, kompensacijas ir jų sąlygas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Tad nepaisant to, jog Lietuvoje šeimos, auginančios neįgalų vaiką, turi teisę į įvairias išmokas ir lengvatas, kai kurios socialinės paramos priemonės yra teikiamos atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Tokiais atvejais gaunamos išmokos, tokios kaip šalpos neįgalumo pensija ar tikslinės kompensacijos, gali būti įskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas, kas gali turėti įtakos teisės į tam tikras kompensacijas ar jų dydį.
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis užtikrinant gyventojų lygybę, t. y. neišskiriant atskirų asmenų socialinių grupių. Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų - nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties - nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos žmonėms su negalia mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.
Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Susiklosčius sudėtingoms situacijoms, įskaitant ir negalios atveju, iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita. Būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos - taipogi skiriamos šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų normatyvų.
Išmokos vaikams ir mokinių socialinė parama
Teigiama, esą universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Nuo bendrų pajamų nepriklauso ir papildoma išmoka vaikui. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, jeigu šeima augina ar globoja vaiką su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis, kiekvienam vaikui skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui - vaiko pinigai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma siekia 194,6 Eur per mėnesį.
Išmoka skiriama vaikui su negalia nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką. Išmoka mokama ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, turinčiam negalią, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 m.
Jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur, 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, visi mokiniai, nepaisant, kurioje klasėje mokosi, turi teisę į paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams, o 3-12 klasėse besimokantys vaikai turi teisę į nemokamą mokinių maitinimą. Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nepriklausomai nuo šeimos pajamų.
Savivaldybių administracijos taip pat turi teisę išskirtiniais atvejais - ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką ar kelis, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra su negalia, socialinę paramą mokiniams skirti ir tada, jei vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra didesnės nei 331,5 Eur, bet neviršija 442 Eur.
Darbo rinkos garantijos tėvams, auginantiems vaikus su negalia
Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus, užtikrina galimybę efektyviai derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą. Lietuvos teisės sistema įtvirtina platų garantijų spektrą, kurio tikslas - sukurti palankesnę darbo aplinką darbuotojams, auginantiems nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato ypatingas garantijas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Apsauga taip pat taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Darbuotojai, turintys teisę į šias papildomas poilsio dienas, gali pasirinkti, kokiu būdu jas naudoti - imti dienas arba sutrumpinti darbo laiką.
Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų.
Atostogos ir papildomos poilsio dienos
Kai turi neįgalumą ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje.
Nemokamos atostogos: jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.
Tėvystės atostogos - darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Atostogos vaiko priežiūrai - gali būti suteikiamos darbuotojams iki vaikui sukaks treji metai. Svarbu pažymėti, kad nėštumo, gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui mokamos socialinio draudimo išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Mamadienis/tėvadienis: tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę).
Kitos darbo teisės ir apsauga nuo atleidimo
Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d. Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc.
Be to, galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įprastas įspėjimo terminas siekia 2 sav., jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus, ir 1 mėn., jei darbuotojas dirba ilgiau nei metus. Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn.
Negalima be sutikimo skirti budėti pasyviai ar budėti pasyviai namie. Tinkama darbo vieta: įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Teisinės naujovės ir garantijos išsaugant anksčiau suteiktas teises
Kaip pastebi ELTA, pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reglamentavimą darbingumo lygis buvo nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o neterminuotai galėjo būti nustatytas tik išimtiniais atvejais. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, suaugusiems, įskaitant ir senatvės pensijos amžiaus asmenis, dalyvumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai.
Pasak Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės, socialdemokratės Indrės Kižienės, žmonės su negalia, kurių darbingumas buvo vertintas pagal senąją tvarką, ir toliau gaus tokio pat dydžio išmokas. Taip pat numatyta išmokėti šalpos negalios pensijos nepriemoką, taip kompensuojant praradimus, patirtus dėl pasikeitusios tvarkos. „Žmonės su negalia neturi atsidurti blogesnėje padėtyje vien dėl to, kad jų negalia buvo įvertinta anksčiau. Jei pagal naująją tvarką negalia pripažįstama ilgalaike, to paties turi tikėtis ir tie, kurie senatvės pensijos amžių pasiekė galiojant senajai sistemai. Šiuo sprendimu siekiame aiškumo, stabilumo ir socialinio teisingumo“, - sako įstatymo pataisų iniciatorė I. Kižienė.
Seimas nustatė aiškią taisyklę: jeigu žmogui iki 2023 metų pabaigos darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, sulaukus šio amžiaus, jis automatiškai bus laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui. Priėmus įstatymų pakeitimus, I. Kižienės teigimu, žmonėms nebereikės papildomai kreiptis į institucijas dėl savo statuso patvirtinimo, įstatymas užtikrins, kad anksčiau suteiktos garantijos bus išsaugotos.
Kur kreiptis dėl išmokų, paslaugų ir pagalbos
- Į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją dėl vietinės socialinės paramos, kompensacijų, socialinių paslaugų ir būsto pritaikymo.
- Į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie LR SADM dėl dalyvumo/individualios pagalbos poreikio vertinimo, techninių priemonių, būsto pritaikymo eilių ir kitų nacionalinių priemonių.
- Į Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių ar konsultacijos dėl judėjimo priemonių.
- Į Sodrą dėl lengvojo automobilio įsigijimo ir pritaikymo kompensacijų.
- Į darbdavį ir Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso garantijų įgyvendinimo darbovietėje.
Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie galės suteikti išsamią informaciją apie galimas išmokas, kompensacijas ir jų sąlygas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
| Dėmesio sritis | Pagrindinės priemonės | Kreiptis |
|---|---|---|
| Finansinės išmokos | Šalpos pensija, socialinio draudimo pensija, vaiko pinigai | Savivaldybė, SADM |
| Tikslinės kompensacijos | Individualios pagalbos išlaidų kompensacija | Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, savivaldybė |
| Techninės priemonės | Judėjimo, regos, klausos priemonės | Techninės pagalbos priemonių centras |
| Būsto, automobilio pritaikymas | Būsto pritaikymas, automobilio kompensacijos | Savivaldybė, Sodra |
| Darbo garantijos | Atostogos, papildomos poilsio dienos, apsauga nuo atleidimo | Darbdavys, Valstybinė darbo inspekcija |