Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų pensinio amžiaus klausimui. Ši problema apima ne tik demografinius pokyčius, bet ir darbo krūvio, profesinio prestižo bei jaunų specialistų pritraukimo aspektus. Dėl to reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurie užtikrintų pedagogų kaitą, gerintų darbo sąlygas ir didintų profesijos patrauklumą.
Pensinio amžiaus pokyčiai ir suvienodinimas
Dabar pensinis amžius Lietuvoje yra suvienodintas tiek vyrams, tiek moterims ir siekia 65 metus. Šiais metais susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris dabar siekia 65 metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad pensinis amžius daugiau nebus keičiamas. Kelios tarptautinės organizacijos ne kartą rekomendavo Lietuvai vėlinti išėjimą į pensiją, pavyzdžiui, susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme. Tačiau, anot ministrės, galvoti apie tai, kad reikia ilginti pensinį amžių, nėra jokių nei norų, nei galimybių.
Išankstinė senatvės pensija: sąlygos ir apskaičiavimas
Visų pirma, akcentuotina, jog išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai. Asmuo, norėdamas gauti išankstinę pensiją, turi atitikti šiuos reikalavimus: turi teisę į senatvės pensiją, iki senatvės pensijos amžiaus jam turi būti likę ne daugiau kaip 5 metai, turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m.).
Išankstinė senatvės pensija skaičiuojama taip pat, kaip ir senatvės pensija, tačiau mažinama priklausomai nuo to, kiek laiko ji bus mokama iki sukaks senatvės pensijos amžius. Dydis, kuriuo mažės išankstinė senatvės pensija, skaičiuojamas 0,4 proc. padauginus iš pilnų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus, skaičiaus. Tarkime, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją nori gauti maksimalų laiką, 5 metus, ji bus sumažinta 24 proc. Jeigu ketverius metus - pensija sumažės 19,2 proc., trejus - 14,4, dvejus metus - 9,6 proc., vienus - 4,8 proc. Pavyzdžiui, asmuo kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo likus 60 mėn. (5 metams) iki senatvės pensijos amžiaus ir jam apskaičiuota senatvės pensija yra lygi 300 EUR. Tokiu atveju, išankstinė senatvės pensija būtų mažinama 19,2 procento (0,32 × 60) ir būtų lygi 242,40 EUR.
Visgi neseniai įsigaliojo nauji pakeitimai skiriant ir apskaičiuojant išankstinės pensijos dydžius. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų stažas (nuo 2022 m. šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 metais pasieks 42 metus 6 mėnesius). 2023 m. stažas turi siekti 40 m.
Taip pat skaitykite: Kėdainių „Ryto“ progimnazijos iniciatyvos
Išankstinės pensijos gavėjų situacija ir poveikis
Išankstines pensijas žmonės leidžiami jau nuo 2004 metų. Iki 2012 m. šia teise naudotis galėjo tie, kurie darbo biržos klientais buvo ne trumpiau nei vienus metus ir turėjo 30 m. Išėjimo į išankstinę pensiją įstatymas yra sukurtas ne iš gero gyvenimo, o tam vieninteliam atvejui, kai žmogus negali gauti darbo ir neturi iš ko gyventi. „Sodros“ duomenimis, per metus vidutiniškai paskiriama apie 5-6 tūkst. išankstinių senatvės pensijų.
Dauguma tų, kurie anksčiau išėjo į pensiją, sako nelabai suvokę, kad jiems paskirta išankstinė pensija tokia liks iki jų amžiaus galo. Pasak Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovės Grasildos Makarevičienės, žmonės jau pradeda suvokti, kad pasirašę gauti išankstinę pensiją jie pasirašo nuosprendį. G. Makarevičienės manymu, dėl to suteikta ir ta lengvata. „Skaičiuojantiems kiekvieną lašą vandens, atsisakantiems televizijos, vakarojimo, taupant elektrą net kelių dešimčių litų praradimas yra didelis smūgis.“
Dirbantys pensininkai švietimo sektoriuje
Dirbančių pensininkų Lietuvoje pastaraisiais metais yra nemažai. Tarp visų senatvės pensijos gavėjų jie sudaro apie 13 proc. Didžioji dalis, apie 18 proc., yra tie, kurie dirba švietimo sektoriuje, yra mokytojai. Remdamasi Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, UŽT pranešime žiniasklaidai nurodė, kad šiemet ir pernai šalyje dirbo 2,4 tūkst. pensinio amžiaus pedagogų. Dirbančių mokytojų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39 asmenimis, tačiau pensinio amžiaus pedagogų padidėjo 238 asmenimis.
Mokytojų darbo krūvis, emocinis išsekimas ir darbo sąlygos
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų centro rašte teigiama, kad pratęsti pensinio amžiaus mokytojams negalima, nes jų darbas reikalauja didelės emocinės įtampos. Atsižvelgiant į pedagogų darbo emocinį krūvį, darbo savaitė sutrumpinta: visiems yra 40 valandų, mokytojams - 36. Todėl ir išėjimas į pensiją turi būti paankstintas. Priešpensinio amžiaus mokytojams sudaroma galimybė vesti mažiau pamokų, tačiau jie dalijasi patirtimi su jaunimu.
„Jauna karta nori jaunatviškų mokytojų,“ - įsitikinusi Palangos Senosios gimnazijos pedagogė. Pravesti septynias pamokas per dieną - didelis krūvis ir jaunam žmogui. Žmonės yra skirtingi, ir tai, kas vienam atrodo per sudėtinga, kitam gali būti pats tas. Ir mokykloje dirba pedagogų, sulaukusių 70 metų. Pernai į pensiją išlydėjome 65 metų direktoriaus pavaduotoją. Bet pagal vienetinius pavyzdžius negalima vertinti visų, ypač žinant, kokias nervines ir emocines perkrovas patiria pedagogai.
Taip pat skaitykite: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: pagalba mokykloje
Individualus požiūris ir lanksti pensijų sistema
Gerontologas Faustas Stepukonis linkęs pritarti požiūriui, kad viskas individualu - yra žmonių, kurie jau 50-ies jaučiasi pavargę ir norėtų ilsėtis. Tad, mokslininko nuomone, ir pensijų sistema turėtų atsižvelgti į šias skirtybes. Kai kuriose valstybėse taikoma lankstaus išėjimo į pensiją sistema. Kita vertus, F. Stepukonis priminė, kad esame viena iš retų šalių, kur mokytojai džiaugiasi ilgomis vasaros atostogomis. Galimybė pailsėti du mėnesius vasarą - šiokia tokia kompensacija už varginantį darbą.
Profesinės pensijos, socialinis draudimas ir stažinės pensijos idėja
Pagal socialinio draudimo principus, mokant vienodo dydžio socialinio draudimo įmokas, "Sodros" senatvės pensijos turi būti skiriamos vienodomis sąlygomis nepriklausomai nuo profesijos. Sprendžiant atskirų profesijų: mokytojų, gydytojų, geležinkelininkų, lakūnų ir kt., profesinę pensiją galima gauti, kol ateis socialinio draudimo pensijos gavimo metas. Šią pensijų rūšį, gana populiarią daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje įstatymai reglamentuoja, bet praktiškai tuo nesinaudojama.
„Švietimiečių” bendruomenė pageidautų, jog mokytojai kaip pareigūnai, teisėjai ar policininkai turėtų teisę anksčiau išeiti į vadinamąją stažinę pensiją. Panašus siūlymas Seime prieš dvejus metus buvo atmestas. Komentuodama minėtąjį siūlymą viceministrė A. Morkūnienė sakė, kad prieš porą metų siūlyta, jog stažinė pensija būtų gaunama išdirbus ne mažiau kaip 25 metus bei mokama ir toliau dirbant. „Tada kyla klausimas, ar iš tikrųjų nebegalima toliau dirbti, ar tiesiog norima anksčiau gauti išmokas?“ - sakė ji.
Siūlymas mokėti kompensacijas anksčiau išeinantiems mokytojams
Grupės Seimo narių pateiktos įstatymo pataisos, numatančios galimybę nesulaukus pensinio amžiaus karjerą baigusiems mokytojams mokėti 228 eurus siekiančią kompensacinę išmoką, stumiasi į priekį. Parlamentarai siūlo, kad ne mažesnį kaip 30 metų pedagoginio darbo stažą turintys ir dėl savo profesijos specifikos negalintys dirbti pagal įgytą specialybę iki pensijos mokytojai galėtų pretenduoti į šešių bazinės socialinės išmokos dydžių kompensacinę išmoką.
ŠMM skaičiavimais, didžiausias galimas valstybės biudžeto lėšų poreikis kompensacijoms mokėti siektų 52,2 mln. eurų per metus. Jei teise gauti kompensacinę išmoką pasinaudotų mokytojai, turintys 30 metų ir didesnį pedagoginio darbo stažą, kuriems iki senatvės pensijos liko penkeri ar mažiau metų, išmokoms reikėtų apie 19,9 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie pedagogę Kristiną
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius aiškino, kad iniciatyva numatyti kompensacijas iki pensijos darbą palikti norintiems mokytojams priklauso profsąjungoms, o politikai ją sudėliojo į įstatymo projektą. Jis pažymėjo, kad pedagogų atlyginimų augimas ir darbo sąlygų gerinimas stringa, nes mokinių skaičius mažėja sparčiau nei mokytojų.
Su tokiu profsąjungų požiūriu nesutiko Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jam neaišku, ko siekiama kompensacijomis - kad mokytojai anksčiau laiko pasitrauktų iš pareigų ar tiesiog suteikti jiems išankstines pensijas. Ekspertas pažymėjo, kad įtvirtinus galimybę vienai profesinei grupei de facto anksčiau išeiti į pensiją būtų sukurtas pavojingas precedentas. Tada ir kitos profesinės grupės galėtų reikalauti panašių išlygų.
Mokyklų vadovų ir kolegų patirtys
Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos direktorė Nijolė Malinauskienė sakė, kad vyresnio amžiaus mokytojai mokyklai yra didelė pagalba: Į pensiją išėję mokytojai mums yra dideli pagalbininkai kitose veiklose - jie visos dienos grupėje vykdo socialinę priežiūrą ir taip, mielai pagelbėdami mums, dar prisiduria prie savo mažų pensijų. Mūsų viena mokytoja, kuri jau prieš metus išėjo į pensiją, o iki to dirbo pradinių klasių mokytoja, yra pasiėmusi kelias valandėles tokio darbo. Ji turi didelę patirtį, pakantumo, empatijos, supratingumo.
Kauno r. Zapyškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Veličkienė teigė, kad visi mokytojai visada reikalingi ir pasidžiaugė, kad šiuo metu jų mokyklai pedagogų netrūksta: Ir jau kelinti metai netrūksta. Džiaugiamės tuo, bet tuo pačiu bijome daug džiaugtis, kad paskui nereikėtų verkti.
Jaunų specialistų pritraukimas ir mokytojų rengimas
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieškojo 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose buvo tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos, reikėjo po keliasdešimt individualių poreikių turinčių mokinių mokytojų, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogų.
UŽT pranešime žiniasklaidai teigė, kad jaunoji karta vis mažiau renkasi studijas švietimo srityje. Su minėtomis UŽT išvadomis nesutinka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), teigdama, kad jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja. ŠMSM teigimu, priešingai - jaunimo susidomėjimas pedagogikos studijomis didėja. Šiemet ir pernai į ugdymo mokslų bakalauro studijas priimta po maždaug 1,4 tūkst. pirmakursių. Dar 2022 m. stojančiųjų į pedagogikos bakalaurą buvo kiek per 1 tūkst., per porą metų stojančiųjų padaugėjo beveik trečdaliu.
Darbo kodekso garantijos ir teisinės apsaugos mechanizmai
Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai. Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau, mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai. Tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas. Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą.
Mokytojo darbo laikas, atostogos ir papildomos garantijos
Atsižvelgiant į pedagogų darbo specifiką, mokytojo darbo laikas ir atostogos reglamentuojami taip: mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus.
Visiems mokytojams per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.
Pedagogų rengimas, stažuotė ir mentorystė
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas.
Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą.
Atlyginimai, priemokos ir paskatos
Valstybės ir savivaldybių mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. ŠMM teigia, kad stengiamasi gerinti ir jau dirbančių mokytojų darbo sąlygas: Auga jų atlyginimai - jų stabilus augimas įtvirtintas Nacionaliniame susitarime dėl švietimo. Numatyta, kad iki 2024 m. pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet vidutinis atlyginimas didintas du kartus: nuo sausio - 10 proc., nuo rugsėjo - 15,5 proc.
Atlyginimas taip pat gali didėti nuo veiklos sudėtingumo ir dėl papildomų kriterijų - darbą vykdantiems su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, dirbantiems atokiose ar mažų etatų klasėse ir pan. Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš nurodytų kriterijų.
Pensijų informavimas, kaupimas ir galimybė dirbti pensijoje
„Sodra“ informuoja apie būsimą pensinį amžių, tačiau būtina laiku užpildyti prašymą, nes pavėlavus, galima prarasti dalį pensijos. „Sodros“ atstovė primena, kad pensija skaičiuojama pagal bendrąją dalį - kiek metų žmogus dirbo, ir individualią - kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Kuo didesnis stažas ir didesnis atlyginimas, tuo didesnė pensija.
„Sodra“ informuoja apie dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupime ir rodo, kokioje bendrovėje kaupiate. Išėję į pensiją žmonės gali toliau dirbti ir kartu gauti pensiją. Kadangi žmogus, kai dirba, jis toliau moka socialinio draudimo įmokas, kiekvienų metų pradžioje pensija perskaičiuojama pagal tai, kiek įmokų žmogus sumokėjo praeitais metais dirbdamas vis dar, nors ir buvo pensijoje.
Kas yra apibrėžtųjų išmokų pensija?
Tarptautinė patirtis ir palyginimai
Kelios tarptautinės patirtys rodo įvairius sprendimus: Lenkijoje mokytojo darbo laikas ne daugiau kaip 40 val. per savaitę, yra galimybė išeiti į pensiją turint 30 metų darbo stažą; Prancūzijoje pradinio lavinimo mokytojams kontaktinis laikas mažesnis; Suomijoje mokytojas turi 15-23 savaitines pamokas. Tokie palyginimai padeda formuoti diskusijas apie lankstumo, stažo ir darbo krūvio derinimą.
Problemos ir diskusijos dėl ateities
Mokytojų pensinio amžiaus klausimas Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis. Svarbu atsižvelgti į demografinius pokyčius, mokytojų darbo krūvį, profesinį prestižą, jaunų specialistų pritraukimą ir tarptautinę patirtį. Ekspertai pabrėžia, kad svarbu galvoti apie vyresnių žmonių perkvalifikavimą, motyvuoti juos likti darbo rinkoje. Iš kitos pusės, reikalingas individualus požiūris ir lanksti pensijų sistema, kuri leistų atsižvelgti į skirtingą žmonių sveikatą ir darbingumą.
Lentelė: išankstinės pensijos mažinimo pavyzdžiai
| Laikas iki senatvės pensijos amžiaus | Pensijos sumažinimas |
|---|---|
| 5 metai | 24% |
| 4 metai | 19.2% |
| 3 metai | 14.4% |
| 2 metai | 9.6% |
| 1 metai | 4.8% |
Šis klausimas reikalauja viešos diskusijos ir derybų tarp valdžios, profesinių sąjungų, mokytojų bendruomenės ir ekspertų. Tiek teisinės, tiek socialinės priemonės turi būti derinamos taip, kad užtikrintų pagarbią senatvę pedagogams ir tęstinumą švietimo sistemoje.