Atrodo, kad socialiniai tinklai jau yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nes didžiąją laiko dalį žmonės praleidžia būtent juose. Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Deja, labai dažnai socialiniai tinklai tampa spąstais, kur prarandame budrumą, ir po to tenka spręsti pasekmes. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga.
Pagrindiniai pavojai ir vartotojų elgesys
Didelis pasitikėjimas internete randama informacija. Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas interneto informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais.
Kita problema - lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. Tie respondentai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės, o kaip tik ją nutyli, yra linkę manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma. Taip pat svarbi atidaus skaitymo ir dėmesio detalėms įtaka - kai informacija yra skaitoma atidžiai, neigiamos įtakos išvengiama lengviau.
Socialinių tinklų pavojai prasideda dar prieš 16 metų - vaikai pateikiami į skaitmeninę erdvę ankstesniais ugdymo etapais. Tyrimai rodo, kad skaitmeninės technologijos išskaido dėmesį, sunku koncentruotis, o tai prisideda prie nerimo, miego sutrikimų ir kitų problemų. Taip pat svarbu pažinti seksualinį išnaudojimą, kurio rizika nuolat kyla socialinėje erdvėje, kai gali kilti manipuliacijos ir reikalavimai siųsti intymų turinį. Todėl būtina apsaugoti asmens duomenis, naudotis privatumo nustatymais ir būti atsargiems dėl santykių su kitais vartotojais socialiniuose tinkluose.
Medijų raidymas ir švietimas: ką siūlo tyrimai?
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose ir bus integruotas į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam bus išmokyta apie 1000 pedagogų. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.
Taip pat skaitykite: Socialinės problemos: apžvalga
VDU ir kitų tyrimų duomenys rodo, kad vienos masinės medijos dominavimas baigiasi - dabar informacijos srautas nėra vienoda, o auditorijos skirtiems šaltiniams gali kilti abejonių. Tyrimai atskleidžia, kad aukštesnis išsilavinimas skatina kritinį mąstymą ir tiksliau vertinti informaciją, taigi medijų raštingumo ugdymas gali būti naudinga priemonė didinant visuomenės atsparumą dezinformacijai. Taip pat pastebima, kad šia sritimi turėtų būti nuosekliai ir koordinuotai dirbama - mokyklose turėtų būti įgyvendinami projektai, skatinantys ne tik turinį, bet ir technologijų suvokimą bei informacijos patikimumo įvertinimą.
Medijų raštingumas laikomas vienu iš pagrindinių XXI a. gebėjimų, apimančių ir informacijos identifikavimo, vertinimo, atrankos bei etikos aspektus. Suomija jau daugiau nei 40 metų vysto medijų raštingumą kaip studijų objektą, taikydama individualizuotą mokymą ir skirtingas švietimo taktikas, o Lietuvoje šios temos koordinavimas ir integravimas į kasdienį ugdymą dar turi progresuoti. Tyrimai Lietuvoje rodo, kad socialiniai tinklai dažnai naudojami kaip pagrindinis informacijos šaltinis jaunimui, todėl būtina skatinti jų kritinį mąstymą ir gebėjimą atskirti faktus nuo nuomonių.
Kaip apsisaugoti nuo pavojų ir stiprinti pasitikėjimą?
Patyčios, įžeidinėjimai ir šmeižtas internetinėje erdvėje reikalauja aktyvaus vartotojo atsakomybės ir platformos valdytojų įsikišimo. Dažnai patyčios gali kilti anonimiškai, todėl svarbu naudotis privatumo nustatymais, blokuoti įtartinus vartotojus bei pranešti apie netinkamą turinį. Skaitmeninis raštingumas - gebėjimas pasirinkti patikimus šaltinius, vertinti informaciją, atpažinti dezinformaciją ir tinkamai reaguoti į kibernetines grėsmes. Kritinis mąstymas yra būtinas, nes socialiniai tinklai gali formuoti žiniasklaidos suvokimą taip, kaip ne visuomet atitinka realybę.
Rekomendacijos tėvams, mokytojams ir specialistams: kalbėtis su vaikais apie patyčių žalą, aiškinti privatumo svarbą, skatinti kritinį mąstymą ir informacijos paieškos įgūdžius, drąsinti naudotis patikimais šaltiniais ir licencijuotomis psichinės sveikatos pagalbos paslaugomis. Pažinimo ir skaitmeninio raštingumo ugdymas turėtų būti integruotas į ugdymo procesą, o ne laikomas atskira iniciatyva. Taip pat svarbu įtraukti šeimas ir bendruomenes į mokymosi procesą, siekiant sukurti atsparią, informuotą ir kritiškai mąstančią visuomenę.
Tyrimų išvados ir praktiniai įrankiai
- Medijų raštingumas padeda įsisavinti gebėjimą įvertinti informaciją ir išvengti netikros ar manipuliuojančios turinio įtakos.
- Kritinis mąstymas turi būti ugdomas nuo ankstyvo amžiaus ir tęsiamas per visą mokyklinį laikotarpį.
- Didelis informacijos srautas iš socialinių tinklų reikalauja gebėjimo atpažinti faktus ir kilmės šaltinius, taip pat gebėjimo įvertinti kontekstą.
- Privatumas ir asmens duomenų saugumas yra pagrindiniai, todėl naudinga reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus ir būti budriems dėl duomenų dalijimosi.
- Švietimo politika turėtų siekti platesnės integracijos - medijų raštingumas turi būti dalis bendro ugdymo turinio, apimantis tiek turinį, tiek technologijų supratimą.
Medijų vaidmuo šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje yra labai reikšmingas. Medijos formuoja požiūrį į save, kitus, aplinką ir valstybę, todėl labai svarbus pilietinės visuomenės aktyvumas ir brandumas, kuris skatina skaidrumą, atsakomybę ir kokybę. Todėl ugdymas, siekiantis suteikti jaunimui medijų raštingumo įgūdžius, yra esminė investicija į ateities visuomenės gebėjimą priimti pagrįstus, faktiniais duomenimis pagrįstus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų reikšmė ir jų įtaka bendruomenei
Pasikartojantys klausimai apie tai, kaip išsivysto priklausomybė nuo socialinių tinklų, galima matyti iš tyrimų, kuriuose pažymima, kad priklausomybė gali būti susijusi su nuotaikos kaita, dideliu laiko praleidimu, tolerancija, nutraukimo simptomais ir konfliktais asmeniniuose santykiuose. Todėl svarbu kurti prevencines priemones, kurios skatintų tėvų ir gydytojų įsitraukimą, informuotų apie rizikas ir suteiktų įrankius atpažinti problemą ankstyvoje stadijoje.
tags: #pasitikejimas #socialinemis #medijomis