Nugaros skausmas vargina daugybę žmonių, tačiau ne visi šį sveikatos sutrikimą sureikšmina, o tuomet, kai nueinama pas gydytoją, neretai paaiškėja, kad situacija yra kur kas rimtesnė nei pasirodė iš pradžių. Vienas dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių - stuburo osteochondrozė, kuri užklumpa įvairaus amžiaus žmones.
Ši diagnozė neretai nuskamba pernelyg gąsdinančiai, tačiau tuomet, jei pakankamai gerai pažinsite šią ligą, paaiškės, kad situacija yra tikrai kontroliuojama. Stuburo osteochondrozė - tai degeneracinė tarpslankstelinių stuburo diskų liga, kuri pažeidžia stuburą. Dažniausiai tarpslanksteliniai diskai nusidėvi dėl amžiaus, nes jų elastingumas tampa mažesnis, tačiau paskutiniu metu tenka pastebėti, kad į gydytojus dėl šios ligos kreipiasi vis jaunesni pacientai.
Apie 90 procentų pasaulio žmonių patiria įvairius skausmus, kurių viena iš priežasčių - juosmens arba kaklo osteochondrozė. Šie stuburo slankstelių pažeidimai, kai tarpslanksteliniai diskai praranda amortizatoriaus funkciją apsunkina daugelio žmonių gyvenimą, sukeldami nuolatinį skausmą.
Osteochondrozės paveiktas stuburas
Priežastys ir epidemiologija
Priežasčių, kodėl sergama šia liga, yra ne taip ir mažai: tą gali lemti paveldimumas, nutukimas, stuburo traumos, patiriamos darbo metu ar sportuojant, taip pat ir kitos ligos, kurios pažeidžia normalią sąnarių ir kremzlių struktūrą. Remiantis Higienos instituto duomenimis, daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis ligomis.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Sąnarių, kraujotakos sistemos ir kvėpavimo sistemos ligos - vienos dažniausių vyresnio amžiaus (vyresnių nei 65 metų) žmonių ligų gero socialinio ir ekonominio išsivystymo lygio šalyse. 93 proc. vyresnių asmenų buvo nustatytos šioms grupėms priklausančios ligos. Tarp profesinių ligų taip pat vyrauja jungiamojo audinio ir raumenų skeleto ligos (60,6 proc.).
Sąnarių ligos kelia didelę socialinę ir ekonominę naštą: dažniausiai darbingo amžiaus asmenims pirmą kartą negalia nustatoma dėl piktybinių navikų (21,3 proc.), jungiamojo audinio ir raumenų skeleto ligų (19 proc.) [2]. 2016 metais osteoartritas, dažniausia degeneracinė sąnarių liga, buvo diagnozuota 199 iš 100 tūkst. gyventojų [3]. Osteoartritas yra 1 iš 10 ligų, labai apribojančių kasdienę ir darbinę veiklą [4, 5].
Nėra bendro osteoartrito apibrėžimo, todėl jo paplitimas, įvairių autorių duomenimis, skirtingose šalyse gali skirtis [5]. Sergamumas didėja su amžiumi ir yra dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų [6]. Viso pasaulio mastu šiuo metu yra registruojama apie 240 mln. gyventojų, sergančių osteoartritu [7]. TLK-10-AM klasifikacijoje artropatijoms priskiriamos 4 didelės ligų grupės - infekcinės artropatijos, uždegiminės poliartropatijos, artrozė arba osteoartritas ir kitos kaulų bei sąnarių ligos, tokios kaip osteoporozė, fibromialgija ir kt.
Dažniausios degeneracinės sąnarių ligos yra artrozė, stuburo spondiliozė ir stuburo osteochondrozė. Šios ligos dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms, skirtingai nei uždegiminės sąnarių ligos, kurios dažniau išsivysto jaunesnio amžiaus žmonėms. Osteoartritas - lėtai progresuojanti, neuždegiminė sąnarių liga, palaipsniui sukelianti sąnarių deformacijas ir funkcijos sutrikimą.
Ankstesniais metais osteoartritas buvo apibrėžiamas kaip degeneracinė sąnarių liga, išsivystanti dėl sąnarių susidėvėjimo. Šiuo metu gerai žinoma, kad šios ligos patogenezė yra daug sudėtingesnė, nei manyta iki šiol [2]. Skiriamas pirminis ir antrinis osteoartritas.
Taip pat skaitykite: Antrinio neįgalumo priežastys ir teisinis reglamentavimas
Degeneracinių sąnarių ligų patogenezėje reikšmingiausi yra 3 pagrindiniai aspektai - kremzlės destrukcija, pokremzlinio audinio pokyčiai ir naujų kaulinių darinių (osteofitų) formavimasis (1 pav.).
1 pav. Pagrindiniai degeneracinių sąnarių ligų patogenezės aspektai
Yra žinomi įvairūs degeneracinius sąnarių pažeidimus predisponuojantys veiksniai, pavyzdžiui, sąnarių ar kaulų arti sąnarinio paviršiaus traumos [8], anatominės sąnario struktūros variacijos, raumenų silpnumas, anksčiau buvęs artritas, kremzlinio audinio pažeidimas dėl metabolinių sutrikimų (podagra, pseudopodagra, ochronozė). Įrodyta, kad osteoartrito paplitimas labai padidėja vyresnių nei 50 metų žmonių grupėje [9], moterys serga dažniau nei vyrai.
Būdingas genetinis polinkis sirgti degeneracinėmis sąnarių ligomis [10]. Riziką sirgti degeneracinėmis sąnarių ligomis ir jų greitą progresavimą labai didina nutukimas [11]. Įrodyta, kas asmenys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei >30 kg/m2, turi beveik 7 kartus didesnę kelio sąnario osteoartrito išsivystymo riziką, palyginti su asmenimis, kurių KMI atitinka normos ribas [12].
Klubo sąnario osteoartrito išsivystymui didesnę įtaką turi intensyvesnė fizinė veikla ir sunkus fizinis darbas. Kaklinės stuburo dalies osteoartritas dažniau išsivysto maisto pramonės darbuotojams, odontologams, t. y. asmenims, kuriems darbe yra didelė netaisyklinga stuburo kaklinės dalies apkrova [13]. Manoma, kad profesionalams sportininkams didesnę artrozių išsivystymo riziką lemia dažniau patiriamos traukos, o ne fizinis krūvis.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai judėjimo vežimėliams
Antrines osteoartrozes lemia sąnarių anatominiai pakitimai, įvairios pirminės kaulų ligos, krešėjimo sutrikimai ir pasikartojančios hematrozės, metaboliniai sutrikimai ir kt.
Simptomai ir eiga
Sergant stuburo osteochondroze tarpslanksteliniai diskai tampa plokštesnės formos, todėl tarpai tarp slankstelių tampa mažesni. Ilgainiui diskai ima spausti nervus bei kraujagysles, ima formuotis kaulinės ataugos. Ligos pradžioje dažniausiai juntamas aštrus skausmas, kuris pasireiškia po didesnio fizinio aktyvumo.
Osteochondroze yra vadinamas tarpslankstelinius diskus ir slankstelius, stuburo raiščius pažeidžiantis degeneracinis procesas, kuris ilgainiui sukelia skausmą, sąnarių sustingimą. Ši liga dažniausiai atpažįstama tik pasireiškus rimtesnėms komplikacijoms. Dažniausiai ja suserga vidutinio arba senyvo amžiaus žmonės.
Ši liga gali apimti stuburo, kaklo, juosmens ir krūtinės sritis. Ja sergantys žmonės skundžiasi nuolat pasikartojančiais galvos, pečių, sprando bei nugaros skausmais. Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia kurios nors nugaros dalies skausmu: krūtinės, kaklo ar juosmens.
Pažeisti tarpslanksteliniai diskai suplokštėja, išveša skaidulinis audinys ir tuomet atsiranda kaulinių išaugų, dar kitaip vadinamų osteofitais. Jos sukeliamas skausmas dažniausiai sustiprėja fizinio krūvio metu ar po jo. Skausmo pojūtis gali būti silpnas, maudžiantis arba itin stiprus, nepakeliamas.
Ligai progresuojant pamažu ima mažėti stuburo lankstumas, žmogui tampa sudėtinga atlikti kai kuriuos judesius. Gali būti sunku sukioti galvą, o ją besukant gali girdėtis nemalonus traškėjimo garsas. Ilgainiui ligoniui pasireiškia neramumas, nemiga, nuotaikų nepastovumas.
Kaklo osteochondrozė gali pasireikšti klausos blogėjimu, spengimu ausyse, kosuliu, ryklės išdžiūvimu, svetimkūnio jutimu gerklėje, nežymiais regėjimo sutrikimais. Sergant osteochondroze gali pasireikšti įvairūs klinikiniai simptomai. Čia išvardyti požymiai yra pagrindiniai, tačiau tikrai ne visi. Ligą padeda atpažinti tai, jog simptomai dažniausiai pasireiškia ne pavieniui, o kompleksiškai.
Osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelio ir klubo sąnarius [5]. Kiti dažnai pažeidžiami sąnariai yra plaštakos interfalanginiai sąnariai, pirmas karpometakarpalinis sąnarys ir facetiniai kaklinės bei juosmeninės stuburo dalies sąnariai [15]. Pirminės yra pirštų sąnarių poliartrozės, kitų sąnarių pažeidimas dažniausiai yra antrinis. Sąnarių pažeidimas dažniausiai būna asimetriškas (išskyrus plaštakų sąnarius, kurie dažnai pažeidžiami simetriškai).
Vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia pažeidžiami kelio ir klubo sąnariai. 25 proc. sergančiųjų pažeidžiamas daugiau nei vienas sąnarys. Degeneracinių sąnarių ligų klinikinis pasireiškimas varijuoja nuo asimptomių rentgenografu nustatomų pažeidimų iki dalinės arba visiškos asmens negalios [15]. Reikšmingiausias ir neatsiejamas degenereracinių sąnarių ligų simptomas yra skausmas, dėl kurio dažniausiai kreipiamasi į gydytoją [5].
Osteoartritas dažniausiai pasireiškia sąnarių skausmu, sustingimu ir funkcijos apribojimu. Skausmas yra susijęs su judėjimu, sumažėja arba išnyksta pailsėjus. Ligos pradžioje skausmas yra aštrus ir nuspėjamas (pacientas žino, kada gali jausti skausmą, todėl vengia keliančių skausmą judesių). Iš pradžių skausmas netrikdo paciento kasdienės veiklos, tačiau velesnėse ligos stadijose skausmas tampa bukas, pastovesnis, daro įtaką paciento judėjimui.
Ligai progresuojant, skausmas tampa nuolatinis, vargina neprognozuojami intensyvaus, aštraus skausmo epizodai, todėl labai apribojama paciento kasdienė ir darbinė veikla [15]. Skausmas stipriausias būna popietinėmis valandomis ir vakare, tačiau kai kuriems pacientams jis paūmėja ryte, o ligai progresuojant pacientus skausmas vargina ir naktimis [16]. Kiti osteoartrito požymiai - tai sąnario aktyvių ir pasyvių judesių amplitudės sumažėjimas, patinimas, sustingimas, deformacija ir nestabilumas.
Diagnostika
Pajautus nugaros skausmą rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kuri atliks reikalingus tyrimus ir pasiūlys tinkamiausią gydymą. Įprastai yra skiriamas Rentgeno tyrimas, kurį atlikus paaiškėja, kokie yra stuburo pakitimai.
Diagnozuojant nugaros skausmą gydytojas išsamiai apklausia pacientą, siekdamas išsiaiškinti kur tiksliai jaučiamas skausmas, koks jo pobūdis, nuo ko atsiranda, kur plinta bei kiek laiko trunka. Apžiūrėdamas pacientą gydytojas įvertina jo gebėjimą sėdėti, stovėti, eiti, kelti kojas. Siekiant maksimalaus diagnozės tikslumo, atliekamos kelių krypčių rentgenogramos, vertinami tarpslanksteliniai tarpai ir kaulų reakcija į diskų susidėvėjimą.
Taip pat, esant poreikiui, galima atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Osteoartritą reikėtų įtarti, jei vidutinio arba vyresnio amžiaus pacientas skundžiasi sąnario skausmu, sustingimu, judesių sutrikimu. Informatyvus yra fizinis paciento ištyrimas - nustatomas skausmas judant, pasyvių ir aktyvių judesių amplitudės sumažėjimas, stebima sąnario deformacija, nestabilumas (ypač būdinga kelio sąnario osteoartritui).
Degeneracinių sąnarių ligų diagnostika remiasi detalia anamneze ir klinikiniu paciento ištyrimu, tačiau svarbūs yra rentgenologiniai sąnarių pakitimai. Klasikiniai rentgenogramose matomi pakitimai yra sąnarinio tarpo susiaurėjimas, kaulinės išaugos (osteofitai), pokremzlinio kaulio sustorėjimas (sklerozė), pokremzliniame kaule susidarančios cistos, chondrokalcinozė (hialininės kremzlės kalcifikacija).
Atlikus kraujo tyrimai, uždegiminiai rodikliai atitinka normą, tačiau galimas lokalus uždegimas dėl reakcinio sinovito [15, 17, 18]. Osteoartrito diagnozė yra klinikinė ir remiasi 3 pagrindiniais kriterijais: vieno arba kelių sąnarių skausmas, susijęs su judėjimu; pacientui ≥45 metai; rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ≤30 min. [15, 18]. Papildomas ištyrimas rekomenduojamas, kai pacientas yra jaunesnio amžiaus, yra netipiški simptomai ir požymiai, tokie kaip skausmas ramybėje, naktį, greitai progresuojantis skausmas, svorio netekimas, konstituciniai simptomai [15, 18].
Gydymo būdai
Vaistų, kurie galėtų visiškai išgydyti stuburo osteochondrozę, nėra, tačiau ligą galima kontroliuoti. Todėl pagrindinis uždavinys gydytojui yra paciento gyvenimo palengvinimas, jaučiamo skausmo malšinimas. Osteochondrozės gydymas didele dalimi priklauso nuo simptomų sunkumo. Ligos pradžioje dažniausiai skiriama fizinė terapija. Vėliau gali būti skiriamas konservatyvus gydymas vaistais ar kitomis priemonėmis.
Dažniausiai gydytojas skiria vietiškai veikiančius vaistus - tepalus, kremus ar gelius, kurie gali padėti sumažinti uždegimą. Taip pat gali būti skiriami geriami skausmą malšinantys vaistai, nesteroidiniai vaistai ar antidepresantai, kurie gali numalšinti lėtinį skausmą. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kai kurie maisto papildai (pavyzdžiui, gliukozaminas) gali teigiamai paveikti paciento savijautą, todėl su vaistais taip pat gali būti vartojami ir papildai.
Sergantiems šia liga paprastai skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai arba raumenis atpalaiduojantys vaistai. Nugaros skausmą malšinti galima ir kitais būdais. Išskirtiniais atvejais naudojamos įvairios infekcijos, pavyzdžiui, juntamųjų nervų blokados. Chirurginis gydymas dažniausiai atidėliojimas tiek ilgai, kiek įmanoma. Tačiau, įvykus šlapimo pūslės inervacijos sutrikimui ar kitoms rimtoms sveikatos problemoms, operacija tampa vieninteliu išsigelbėjimu ir turi būti atliekama greitai.
Numalšinti stuburo osteochondrozės simptomus gali padėti natūralūs gydymo būdai. Vienas jų - tai raminanti vonia, kuri taip pat gali palengvinti reumatinio poliartrito ir radikulito simptomus: 300 gramų ramunėlių, takažolių arba šalavijų užpilkite 5 litrais verdančio vandens, palikite 2 valandas pritraukti. Užpilą nukoškite, supilkite į vonią. Nors toks natūralus gydymo būdas jums nepadės visiškai pasveikti, tačiau jis gali palengvinti simptomus.
Prieš mankštą rekomenduojama nusiprausti po šiltu dušu arba pagulėti šiltoje vonioje - tai padės atpalaiduoti raumenis, todėl mankštos metu nepersitempsite. Kai kuriais atvejais skausmą gali sumažinti šildantys ar šaldantys kompresai (pastarieji gali tikti tuomet, kai skausmas yra itin aštrus).
Gydant degeneracines sąnarių ligas taikomos farmakologinės bei nefarmakologinės priemonės. Nefarmakologinėms priemonėms priklauso fizioterapija, mankšta, sąnarių apkrovos mažinimas (kūno masės mažinimas, didelio intensyvumo fizinės veiklos vengimas). Medikamentiniam gydymui priklauso nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kremzlę apsaugančios medžiagos. Esant pažengusiam osteoartritui, kuris labai sutrikdo sąnarių funkciją, sukelia intensyvų skausmą, taikomas chirurginis gydymas. Sąnarių endoprotezavimas yra chirurginis osteoartrito gydymo metodas, kai pažeisti sąnariniai paviršiai pakeičiami protezu [15].
Osteochondrozės profilaktika
Stuburo osteochondrozės skausmas yra labai varginantis, todėl svarbu jam užkirsti kelią. Pajautus pirmuosius ligos simptomus rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes pritaikius tinkamus vaistus, ligos progresavimą galima pažaboti.
Šios ligos profilaktikoje itin svarbu vengti tam tikrų rizikos veiksnių ir laiku gydyti kitas stuburo ligas. Reikėtų sutelkti jėgas į antsvorio mažinimą ir reguliuoti mitybą. Taip pat rekomenduojama reguliari mankšta, plaukiojimas, gimnastika. Tačiau svarbu, jog fizinis krūvis nebūtų per didelis, nevargintų kūno. Fiziniai pratimai turėtų būti atliekami lėtai, taisyklingai kvėpuojant.
- Stiprinkite nugaros raumenis - pratimų, kurie galėtų padėti tą padaryti, yra gana nemažai, tačiau labai svarbu juos atlikti taisyklingai.
- Sergantieji osteochondroze turėtų atkreipti dėmesį į savo taisyklingą laikyseną atliekant kasdienius darbus: sėdint, stovint ar vaikštant.
- Kontroliuokite savo kūno masę. Antsvorio turinčius žmones nugaros skausmai kamuoja dažniau.
- Jeigu daug laiko praleidžiate sėdėdami, darykite mažas pertraukėles darbo metu ir skirkite laiko aktyviam poilsiui.
- Darbo vieta turi būti įrengta ergonomiškai ir patogi.
- Vairuodami automobilį atkreipkite dėmesį, kad juosmeninė nugaros dalis remtųsi į sėdynės atramą. Naudokite specialias pagalvėles.
- Ilgoje kelionėje naudokite specialias pagalvėles, kurios apgobia sprandą, šildo ir saugo raumenis nuo pertempimo.
- Kad ir koks būtų įdomus darbas ar pramogos prie kompiuterio, po 45-50 min. darbo kompiuteriu darykite mankštos pertraukėles.
- Miegokite ant standaus, bet ne visiškai kieto pagrindo. Atkreipkite dėmesį, ar pagrindas, ant kurio gulite, ilgainiui netapo “duobėtas”.
- Kai keliate sunkų daiktą nuo žemės, pritūpkite. Taip dirba ir kojų bei sėdmenų raumenys.
- Sunkius daiktus reikia nešti išsitiesus ir juos laikyti kuo arčiau liemens. Negalima jų remti į šoną. Nešamo daikto svorį reikia paskirstyti kuo simetriškiau, t.y.
- Jeigu dirbate sunkų fizinį darbą ir jus vargina nugaros skausmas, naudokite ortopedinį diržą. Kaip jį nešioti, patars gydytojas ortopedas.
- Nešiokite avalynę ne aukštesne kaip 3-4 cm pakulne.
Nors stuburo osteochondrozė nėra iki galo pagydoma, tačiau tuomet, jei bus taikomas tinkamas gydymas, gyvenimo kokybė bus tokia pat gera, kokia buvo anksčiau.
Invalidumas dėl osteochondrozės
Degeneracinių sąnarių ligų sukeliamas lėtinis skausmas, darbingumo netekimas, mobilumo sumažėjimas ir negalia - tai senstančios visuomenės socialinės ir ekonominės problemos. Pacientai, sergantys degeneracinėmis sąnarių ligomis, susiduria su problemomis, dėl kurių blogėja jų gyvenimo kokybė ir psichologinė būklė, ribojama kasdienė ir darbinė veikla.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sergančiųjų degeneracinėmis sąnarių ligomis gretos nuolat didėja - šiuo metu registruojama beveik 140 tūkst. gyventojų, sergančių artropatijomis [1]. 2026 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kaip vertinami tam tikri neurologiniai sutrikimai, kurie gali būti susiję su osteochondroze, nustatant neįgalumo lygį:
| Nr. | Ligos pavadinimas | Neįgalumo lygis (%) |
|---|---|---|
| 4 | Kognityvinės funkcijos sutrikimai (F04-F09): (Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos) | |
| 4.1 | lengvas funkcijos sutrikimas - vyrauja asteninis sindromas | 90 |
| 4.2 | vidutinis funkcijos sutrikimas - žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas | 60 |
| 4.3 | didelis funkcijos sutrikimas - asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai | 40 |
| 4.4 | sunkus sutrikimas - po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai | 20 |
| 5 | Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai: | |
| 5.1 | neryškūs, pasireiškiantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus | 90 |
| 5.2 | lengvi ortostatiniai simptomai >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10-<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai | 70 |
| 5.3 | vidutiniai simptomai - dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5-<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę | 50 |
| 5.4 | ryškūs simptomai - stovėjimas >1-<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. | 40 |
| 5.5 | labai ryškūs simptomai visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos | 25 |
| 6 | Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.): | |
| 6.1 | lengvi (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija) | 60 |
| 6.2 | vidutiniai (pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija) | 45 |
| 6.3 | dideli (pilna sensorinė afazija) | 35 |
| 6.4 | sunkūs (globali afazija) | 25 |
| 7 | Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus): | |
| 7.1 | lengvi - reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses | 90 |
| 7.2 | vidutiniai - reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5-10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole | 55 |
| 7.3 | didelė pagalba - kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra | 40 |
Ši lentelė pateikia tik keletą pavyzdžių, o neįgalumo lygis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir kitus faktorius.
4 pratimai, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas osteoporoze sergantis žmogus, kol dar nevėlu
tags: #osteochondroze #osteofitai #neigalumas