Pasaulio sveikatos organizacija paliatyviąją pagalbą apibrėžiakaip būdą pagerinti pacientų ir jų šeimų, išsivysčius gyvybei pavojingai ligai, gyvenimo kokybę, užkertant kelią kančioms ir jas palengvinant, anksti nustatant ir optimaliai įvertinant bei gydant skausmą, kitas fizines problemas, taikant psichosocialinę ir dvasinę pagalbą.
Per pastaruosius 5 dešimtmečius paliatyvioji pagalba nuo pagalbos pacientams gyvenimo pabaigoje išsivystė į labai specializuotą discipliną, orientuotą į palaikomosios pagalbos teikimą pacientams, sergantiems gyvenimą trumpinančiomis ligomis, per visą ligos procesą.
Paliatyviosios pagalbos esmė ir komponentai
Paliatyviąją pagalbą sudaro:skausmo ir kitų varginančių simptomų palengvinimas;gyvenimo ir mirties kaip normalaus proceso priėmimas;neketinimas nei skubinti, nei atidėti mirties;psichologinių ir dvasinių paciento priežiūros aspektų integravimas;palaikymo priemonių sistema, kuri padėtų pacientams kuo aktyviau gyventi iki mirties, o šeimai susitvarkyti ligos metu ir netekus artimo žmogaus;komandinės pagalbos teikimas pacientams ir jų šeimoms atsižvelgiant į jų poreikius;paliatyvioji pagalba teikiama ankstyvuoju ligos etapu kartu su kitais gydymo būdais, skirtais pratęsti gyvenimą, pavyzdžiui, chemoterapija, radioterapija, ir apima tuos tyrimus, kurių reikia siekiant geriau suprasti ir valdyti varginančias ligos ar gydymo komplikacijas, nepageidaujamus reiškinius.
Per pastarąjį dešimtmetį pateikta daugiau duomenų, įrodančių paliatyviosios pagalbos naudą gerinant pacientų priežiūros rezultatus [9-11].
Terminų apibrėžimas
Palaikomoji pagalba apibrėžiama kaip būtinų paslaugų teikimas vėžiu sergantiems asmenims, siekiant patenkinti jų informacinius, emocinius, dvasinius, socialinius arba fizinius poreikius visais ligos diagnozavimo ir gydymo etapais, apimančiais išgyvenamumo, gyvenimo kokybės, gyvenimo pabaigos ir netekties klausimus [45].
Taip pat skaitykite: Slaugos ir dvasingumo ryšys
Paliatyvioji pagalba taip pat yra palaikomoji pacientų, sergančių pažengusios stadijos liga, priežiūra, kurią sudaro intervencinės procedūros, atliekamos stacionare ar namuose.
Hospise teikiama pagalba (pagalba gyvenimo pabaigoje) yra visuomeninės palaikomosios paliatyviosios pagalbos forma, dažniausiai teikiama paciento artimiesiems ir pacientui gyvenimo pabaigoje.
Remiantis šia koncepcija, hospiso pagalba yra paliatyviosios pagalbos šaka, o paliatyvioji pagalba yra palaikomosios pagalbos šaka.
Palaikomąją pagalbą sudaro daugybė kitų paslaugų, pavyzdžiui, komandos, padedančios palengvinti dėl onkologinės ligos gydymo išsivysčiusius nepageidaujamus reiškinius ir kitas su onkologine liga susijusias komplikacijas (pvz., gydytojai dermatologai, gydantys biologinės terapijos sukeliamus odos ir gleivinių pažeidimus, gydytojai pulmonologai, atliekantys endoskopiją bei kvėpavimo takų stentavimą dėl kvėpavimo funkcijos sutrikimo), žaizdų priežiūros komandos, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kapelionai.
Netekties pagalba - tai pagalba, teikiama šeimos nariams, mirus pacientui. Ji gali trukti mėnesius, metus ar visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Onkologinių pacientų skausmo kontrolė
Ankstyvos paliatyviosios pagalbos integravimo nauda onkologijoje
Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad paliatyviosios pagalbos integravimas į onkologinės ligos gydymo procesą gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę, simptomų kontrolę, pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, gyvenimo pabaigos kokybę, išgyvenamumą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas.
Per pastarąjį dešimtmetį pateikta daugiau duomenų, įrodančių paliatyviosios pagalbos naudą gerinant pacientų priežiūros rezultatus [9-11].
Pasaulyje labai domimasi onkologinių ligų gydymo ir paliatyviosios pagalbos integravimo į klinikinę praktiką strateginiais klausimais [12].
2015 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje buvo apibendrinti ir nustatyti 38 skirtingi integracijos aspektai.
I lygio įrodymai
Keletas kontroliuojamųjų, atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų pateikė I lygio įrodymų, patvirtinančių ankstyvą paliatyviosios pagalbos pacientams, sergantiems pažengusios stadijos onkologine liga, naudą.
Taip pat skaitykite: onkologinių pacientų skausmo valdymo iššūkiai
Temel su bendraautoriais paskelbė tyrimą, į kurį per 8 savaites po metastazavusio nesmulkialąstelinio plaučių vėžio diagnozavimo buvo įtrauktas 151 pacientas ir atsitiktinai paskirta įprastinė onkologinė priežiūra atskirai arba kartu su ankstyvąja paliatyviąja pagalba [13, 14].
Ankstyvas paliatyviosios pagalbos teikimas buvo susijęs su geresne pacientų gyvenimo kokybe, buvo stebėta mažiau depresijos simptomų, pagerėjęs paciento supratimas apie ligos prognozę, taikyta mažiau agresyvi priežiūra gyvenimo pabaigoje ir ilgesnis išgyvenamumas [13, 14].
Zimmermann atsitiktinės atrankos būdu atliktame tyrime stebėta pacientų (461 tiriamasis), sergančių metastazavusiais solidiniais navikais, 6-24 mėnesių išgyvenamumo prognozė ir palyginta specializuota paliatyvioji pagalba su įprastine onkologine pagalba.
Paliatyviosios pagalbos grupėje stebėta geresnė pacientų gyvenimo kokybė, mažesnė simptomų našta [15].
Koncepcinis onkologinės ir paliatyviosios pagalbos integracijos pagrindas
Norint suprasti, kaip onkologinio gydymo ir paliatyviosios pagalbos komandos turėtų integruotis, kad kartu pagerintų paciento priežiūros rezultatus, svarbu ištirti tipiško onkologine liga sergančio paciento priežiūros poreikius.
Pagrindiniai reikalavimai yra gydymas, paciento asmeninių priežiūros poreikių tenkinimas ir gretutinių ligų kontroliavimas.
Paprastai onkologų komanda, paliatyviosios pagalbos komanda, pirminės sveikatos priežiūros specialistai ir kiti padaliniai dirba atskirai.
Onkologijos ir paliatyviosios pagalbos integracija apima bendravimą, bendradarbiavimą, išteklių ir žinių mainus tarp šių grupių, kad būtų kuo geriau patenkinti visi pacientų priežiūros poreikiai [36].
Poreikių sritys ir tarpusavio sąsajos
A. Vėžiu sergančio paciento priežiūros poreikius galima suskirstyti į 3 sritis: gydymas nuo vėžio, simptomų valdymo ir asmens priežiūros poreikiai, gretutinių ligų valdymas.
Tarp šių sričių yra ryški sąsaja, todėl intervencijos, susijusios su viena pagalbos sritimi, gali daryti įtaką kitos srities poreikiams (rodikliams).
Vadinasi, reikia dinamiškai stebėti pacientą ir modifikuoti jo priežiūrą.
Pavyzdžiui, chemoterapija gali sukelti inkstų nepakankamumą, dėl kurio reikia pradėti įvairias medicinines intervencijas, o tai gali turėti įtaką paciento galimybei tęsti gydymą.
Ligos progresavimas veikia paciento emocinę būklę, o tai gali paveikti jo požiūrį į gydymą.
Norint optimizuoti paciento priežiūros rezultatus, onkologai, paliatyviosios pagalbos komanda, pirminės sveikatos priežiūros komanda ir kiti specialistai turi glaudžiai bendradarbiauti.
B. Asmens priežiūros poreikius galima suskirstyti į 4 kategorijas: skubūs poreikiai, lėtinės problemos, psichosocialiniai klausimai, egzistenciniai ir (arba) dvasiniai klausimai.
Praktinės integracijos įžvalgos
Šis modelis suteikia tam tikrų įžvalgų apie onkologijos ir paliatyviosios pagalbos sąsajų veikimą.
Pirma, svarbu išspręsti svarbiausius poreikius, prieš pradedant spręsti lėtesnius ir daug laiko sprendimams reikalaujančius klausimus.
Pavyzdžiui, svarbiau yra sutelkti dėmesį į paciento ūminio skausmo krizę, nei pirma aptarti socialinius ir dvasinius klausimus.
Kontroliuojant skausmą ir įgijus paciento pasitikėjimą, ligonis bus labiau pasirengęs aptarti gilesnius emocinius klausimus.
Antra, onkologijos ir pirminės priežiūros komandos turėtų teikti kiek įmanoma daugiau palaikomosios priežiūros paslaugų, o paliatyviosios pagalbos komanda vėliau galėtų užbaigti priežiūros procesą, pavyzdžiui, jei onkologų komanda jau gydė pacientą dėl periferinės neuropatijos ir chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo, paliatyviosios terapijos komanda gali sutelkti dėmesį į nuovargio, apetito praradimo, nerimo ir pokalbius dėl išankstinio paciento priežiūros planavimo, kol pacientas aktyviai dalyvauja aptariant sprendimus, kurie reikalingi jo būklei blogėjant.
Trečia, norint tinkamai atsižvelgti į sudėtingos būklės pacientų ir jų artimųjų psichosocialinius poreikius, reikalingos tarpdalykinės paliatyviosios pagalbos komandos.
Vienas vizitas negali visiškai patenkinti visų dinaminių paciento priežiūros poreikių, tam reikalingos tęstinės konsultacijos.
Komandų vaidmenys ir psichosocialinė pagalba
Onkologų vaidmuo teikiant palaikomąją pagalbą yra svarbus, tačiau tikėtis, kad šie specialistai galėtų patenkinti visus paciento asmeninės priežiūros poreikius, nerealu dėl riboto laiko, psichosocialinių išteklių, patirties ir pan.
Pacientai pageidauja, kad onkologai optimistiškai vertintų gydymo galimybes ir vengtų pesimistiškų diskusijų apie pagalbą, kuri teikiama gyvenimo pabaigoje [37], todėl siūloma klinikinių onkologų dėmesį sutelkti į vėžio gydymą ir fizinių simptomų palengvinimą, o ne į psichosocialinius ar egzistencinius dalykus.
Kai kurie tyrimai parodė, kad vėžiu sergantys pacientai dažnai nori aptarti išankstinį sveikatos priežiūros planavimą su gydytoju, su kuriuo dar niekada nebuvo susitikę, o ne su savo klinikiniu onkologu [38, 39].
Psichosocialinės pagalbos komandas sudaro įvairių disciplinų profesionalai (psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kapelionai), kurių kiekvienas atstovauja atskirai pagalbos sričiai.
Dėl siauros kiekvienos disciplinos apimties pacientams, kuriems taikoma tik vienos srities psichosocialinė pagalba, gali būti, kad jų emociniai, socialiniai ir dvasiniai poreikiai nėra optimaliai patenkinti.
Paliatyviosios pagalbos komandos dėl tarpdisciplininio pobūdžio ir komandos narių bendradarbiavimo gali efektyviai ir visapusiškai patenkinti asmeninius paciento poreikius.
Kaip veikia integruota paliatyvioji ir onkologinė pagalba
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos komandos, stacionarinės konsultavimo komandos, paliatyviosios pagalbos skyriai yra svarbios paliatyviosios pagalbos šakos.
Kiekviena jų yra skirta suteikti pagalbą pacientams skirtingais ligos etapais ir skirtingomis aplinkybėmis.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos komandos buvimas yra svarbus onkologijos ir paliatyviosios pagalbos integracijos požymis, nes jos suteikia pacientams galimybę gauti specializuotą paliatyviosios pagalbos priežiūrą visais ligos etapais ir ilgainiui gali suteikti daugiau konsultacijų nei stacionarinių paslaugų atveju.
Ambulatorinėse paliatyviosios pagalbos klinikose pacientams teikiamos ankstyvos skausmo ir simptomų valdymo paslaugos, siekiant išvengti krizės, taikoma tęstinė psichosocialinė priežiūra, rengiami pakartotiniai pokalbiai, gerinantys pacientų prognostinį supratimą apie ligą [51], iš anksto planuojama priežiūra [22].
Vieno apsilankymo specializuotame paliatyviosios pagalbos stacionare nepakanka, kad būtų galima palengvinti ir kontroliuoti sudėtingus simptomus pacientams, sergantiems pažengusios stadijos onkologine liga [52, 53].
Ambulatorinių paslaugų pranašumai: duomenys
Kohortiniame tyrime nustatyta, kad pacientams, kurie pirmą kartą buvo siunčiami paliatyviajai ambulatorinių ligonių priežiūrai, vėliau stebėta geresnė simptomų kontrolė gyvenimo pabaigoje, palyginti su tais, kuriems pirmą kartą buvo teikiama tos pačios tarpdisciplininės paliatyviosios terapijos komandos stacionarinė paslauga (pvz., mažesnis mirčių ligoninėje procentas (18 proc., palyginti su 34 proc., p=0,001), ir mažesnis hospitalizavimo į intensyviosios terapijos skyrių procentas (4 proc., palyginti su 14 proc., p=0,001), ilgesnis nei 2 savaičių ar ilgesnis hospitalizavimas (8 proc., palyginti su 20 proc., p=0,002), patekimas į ligoninės skubiosios pagalbos ir priėmimo skyrius (48 proc., palyginti su 68 proc., p<0,001) per paskutines 30 gyvenimo dienų) [18].
Ambulatorinės konsultacijos poliklinikoje vyko gerokai anksčiau nei stacionarinės konsultacijos (vidutinė trukmė nuo siuntimo iki mirties 3,7 mėnesio, palyginti su 0,7 mėnesio, p<0,001), tai leido vykdyti daugiau apsilankymų ir suteikė galimybę laiku koreguoti paliatyviąją pagalbą.
Siuntimų į paliatyviąją pagalbą modeliai
Klausimai, kas, kada ir kokia tvarka siunčia pacientus paliatyviajai pagalbai, yra sudėtingi, o atsakymai priklauso nuo nacionalinės ir (arba) regioninės sveikatos priežiūros politikos, vietinių išteklių, paliatyviosios pagalbos komandų galimybių, paciento poreikių ir paliatyviosios pagalbos lygio, kurį teikia onkologijos ir (arba) pirminės priežiūros komandos.
tags: #onkologiniu #skausmo #ligoniu #paliatyvioji #prieziura