Slauga namuose tampa vis populiaresnė ir vertinama tiek senjorų, tiek jų šeimų. Tai ne tik sprendimas, leidžiantis senjorams išlaikyti nepriklausomybę, bet ir galimybė užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę bei suteikti daugiau komforto ir saugumo.
Kam skirtos slaugos paslaugos?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Kas teikia slaugos paslaugas namuose?
Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams (paslaugas gali teikti pati ar turėti sutartį su kita įstaiga). Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Kas vertina slaugos poreikį ir išrašo siuntimą?
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Paciento šeimos gydytojas, išrašydamas siuntimą gauti ASPN, Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje užpildo elektroninę siuntimo formą.
Kada siuntimą gali išrašyti kiti specialistai?
Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: globa ir išvykimas
Slaugos poreikio nustatymas ir mastas
Jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nuo 2024 m. lapkričio nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 d. d. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 val., o planiniai - per 1-5 d.
ASPN teikimo reikalavimai ir komanda
ASPN teikiančiame padalinyje privalo būti specialistų komanda, kurią sudaro du visu etatu dirbantys specialistai - bendruomenės, bendrosios praktikos, išplėstinės praktikos ar psichikos sveikatos slaugytojai; du visu etatu dirbantys slaugytojo padėjėjai; vienas visu etatu dirbantis kineziterapeutas. ASPN teikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms Ligonių kasos moka skatinamuosius priedus. Skatinamasis priedas mokamas ne daugiau kaip už du apsilankymus per vieną dieną pas vieną ASPN gavėją.
Slaugos paslaugų rūšys Lietuvoje
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
- Stacionarinė slauga: tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
- Dienos stacionaro slauga: tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
- Slauga namuose: medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose, apimančios slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
- Paliatyvioji slauga: skirta nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
- Socialinė slauga: ne medicininė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi, įskaitant pagalbą į namus, dienos centrus ir trumpalaikę globą.
Kompetencijos ir veiklos apimtis: ką atlieka komandos specialistai?
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Taip pat skaitykite: Globos steigimo pagrindai
Kokios paslaugos gali būti teikiamos namuose?
Slaugos paslaugos namuose apima sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Ambulatorinės slaugos namuose paslaugos: slaugytojo apsilankymai, perrišimai, slėginių opų priežiūra, kineziterapija, ergoterapija ir kt. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Išsamus paciento būklės įvertinimas ir priežiūros planavimas
Prieš pradedant namų slaugą, būtina atlikti išsamų paciento sveikatos būklės ir poreikių įvertinimą. Nustatyti ASPN teikimo mastą ir, suderinęs su pacientu ir (ar) jo artimaisiais, sudaryti paciento slaugos ir priežiūros planą. Planas turėtų apimti kasdienius poreikius (maitinimą, higieną, judėjimą), medikamentų vartojimo grafiką, specifines procedūras (pvz., žaizdų priežiūrą), reguliarius sveikatos būklės stebėjimus ir veiksmų planą kritinėms situacijoms.
Tinkamai pasiruošti slaugai namuose: įranga ir aplinkos pritaikymas
Tinkamai pritaikyta aplinka ir specialios priemonės gali ženkliai palengvinti kasdienę priežiūrą bei sumažinti rizikas tiek pacientui, tiek slaugytojui. Prieš pradedant nuolatinę priežiūrą namuose, verta įvertinti ir modifikuoti aplinką:
- Judėjimo erdvės - pašalinkite kliūtis koridoriuose ir kambariuose, užtikrinkite pakankamai vietos vežimėliui ar vaikštynei manevruoti.
- Grindų danga - pakeiskite slidžią dangą arba pritvirtinkite kilimus, kad būtų išvengta paslydimų.
- Pandusai - įrenkite pandusus laiptų vietoje, jei pacientas naudojasi vežimėliu.
- Turėklai - sumontuokite turėklus koridoriuose, vonios kambaryje ir prie lovos saugiam judėjimui užtikrinti.
- Apšvietimas - užtikrinkite pakankamą apšvietimą, ypač naktį, kad būtų išvengta kritimų.
Slaugos lovos ir pagrindinė įranga
Funkcinės slaugos lovos dažnai yra vienas svarbiausių namų slaugos įrenginių. Jos suteikia galimybę reguliuoti lovos aukštį, palengvinant slaugytojo darbą; keisti paciento padėtį (pakelti galvūgalį ar kojūgalį) be fizinio pastangų; sumažinti pragulų riziką, naudojant specialius čiužinius; palengvinti paciento atsikėlimą ir atsigulimą. Be lovos, daugeliui pacientų reikalingos ir kitos pagalbinės priemonės: vaikštynės ar lazdos, vežimėliai, perkėlimo įranga, tualeto kėdės, antidekubitiniai čiužiniai.
Vonios ir higienos pritaikymas
Vonios kambarys dažnai tampa viena pavojingiausių vietų namuose, ypač riboto mobilumo asmenims. Tinkama įranga gali ženkliai padidinti saugumą: dušo kėdės, vonios suoliukai, vonios turėklai, neslystantys kilimėliai, rankinis dušas su ilgu laidu. Vonios suoliukai yra puikus būdas padidinti saugumą ir komfortą prausiantis.
Taip pat skaitykite: Kelių priežiūros reikalavimai: kas svarbu?
Kasdienės rutinos organizavimas ir praktiniai patarimai
Aiški, struktūruota dienos rutina yra vienas svarbiausių sėkmingos namų slaugos elementų. Ji suteikia saugumo jausmą pacientui ir padeda slaugytojams efektyviau organizuoti savo darbą.
Mokėjimas tvarkyti vaistus
Tinkamas vaistų administravimas yra vienas svarbiausių slaugytojo užduočių: sukurkite aiškų vaistų vartojimo grafiką, nurodant tikslų laiką ir dozes; naudokite specialius dozatorius ar dėžutes vaistams susidėti pagal dienas ar laikus; užsirašykite informaciją apie kiekvieną vaistą: kam jis skirtas, galimas šalutinis poveikis; reguliariai tikrinkite vaistų atsargas ir galiojimo terminus; fiksuokite paciento reakcijas į vaistus ir stebėkite pokyčius.
Judėjimo ir padėties keitimas
Gulintiems pacientams keiskite padėtį kas 2-3 valandas, įskaitant ir naktį. Naudokite pagalves ir kitas priemones patogiai ir saugiai padėčiai užtikrinti. Skatinkite bet kokį savarankišką judėjimą, net jei jis minimalus. Atliekant aktyvius ar pasyvius mankštos pratimus, stiprinkite raumenis. Saugiai perkelkite pacientą naudodami tinkamas technikas ir įrankius.
Mityba ir hidratacija
Subalansuota mityba yra esminė geros sveikatos ir greito sveikimo dalis. Užtikrinkite subalansuotą mitybą, pritaikytą individualiems paciento poreikiams ir sveikatos būklei; sekite skysčių suvartojimą; pritaikykite maisto konsistenciją pacientams, turintiems rijimo sunkumų; stebėkite mitybos pokyčius ir jų poveikį sveikatai. Jei reikia, konsultuokitės su dietologu dėl specialios dietos.
Higiena ir odos priežiūra
Užtikrinkite kasdienę intymią higieną, ypač inkontinencijos atveju. Reguliariai tikrinkite odą, ypač kaulėtas vietas, ieškodami paraudimų ar pažeidimų. Naudokite specialius kremus odos apsaugai ir drėkinimui. Pasirūpinkite reguliariu maudymu ar prausu, pritaikant procesą prie paciento galimybių. Reguliariai keiskite patalynę ir drabužius, ypač jei jie sudrėksta.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Nesikreipimas pagalbos - bandymas viską atlikti savarankiškai dažnai veda prie slaugytojo pervargimo. Nebijokite dalintis atsakomybe su kitais šeimos nariais ar samdyti profesionalią pagalbą.
- Netinkamas kėlimas - bandymas kelti pacientą be tinkamos technikos gali sukelti traumas tiek slaugytojui, tiek pacientui. Išmokite taisyklingos kėlimo technikos arba naudokite pagalbines priemones.
- Netinkamas medikamentų administravimas - neteisingi vaistų dozavimai ar pamiršimas juos duoti laiku gali turėti rimtų pasekmių. Sukurkite aiškią vaistų sistemą su priminimais.
- Aplinkos nepritaikymas - daugelis nelaimių įvyksta dėl nepakankamai pritaikytos aplinkos. Pašalinkite kliūtis, įrenkite turėklus ir kitas saugumo priemones.
- Neužtikrinta pragulų prevencija - ypač gulinčių pacientų problema. Apsvarstykite funkcines slaugos lovas su antidekubitiniais čiužiniais geresniam pacientų saugumui.
Kaip ir kada kreiptis profesionalios pagalbos
Reguliarus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais padeda užtikrinti tinkamą reakciją į paciento būklės pokyčius ir savalaikę intervenciją. Stebėkite pacientą ir nedelsiant kreipkitės į specialistus pastebėję staigius sąmonės pokyčius ar orientacijos sutrikimus, ženkliai pablogėjusius gyvybinius rodiklius (kraujospūdį, pulsą, kvėpavimą), naujus ar sustiprėjusius skausmus, pasikeitusį elgesį, ypač agresyvumą ar depresiją, žaizdas, kurios negyja ar pūliuoja, neįprastus odos pokyčius ar išbėrimus.
Atokvėpio priežiūra ir emocinė parama slaugytojams
Atokvėpio priežiūra - tai laikinas paciento priežiūros perdavimas profesionalams, kad nuolatinis slaugytojas galėtų pailsėti. Atokvėpio priežiūra gali būti: trumpalaikis paciento apgyvendinimas slaugos namuose, profesionalaus slaugytojo apsilankymas namuose kelioms valandoms ar dienoms, dienos centrų lankymas, kur prižiūrimas asmuo praleidžia dalį dienos. Slaugytojo savijautos valdymas: planuokite reguliarias pertraukas ir poilsio laiką, kreipkitės pagalbos į kitus šeimos narius ar profesionalus, prisijunkite prie slaugytojų paramos grupių, išmokite atpažinti perdegimo ženklus ir imkitės prevencijos priemonių.
Finansinė ir administracinė pagalba
Namų slauga dažnai susijusi su papildomomis finansinėmis išlaidomis. Lietuvoje yra įvairių finansinės paramos formų: slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, specialiųjų poreikių tenkinimo išmokos, kompensacijos už įsigyjamą slaugos įrangą, mokesčių lengvatos slaugantiems šeimos nariams. Informacijos apie finansinę paramą galima gauti savivaldybių socialinės paramos skyriuose ar Sodros padaliniuose.
Dokumentai ir socialinės garantijos slaugančiam šeimos nariui
Ligos išmoka slaugant šeimos narį: jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos, turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius, ir būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šaltiniai ir praktiniai mokymai
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Vaizdo įrašas. Pristatome Jums POLA video paskaitų ciklą „Slauga namuose”, kuriose slaugos ir paliatyvios pagalbos specialistė, lektorė Laima Baršauskienė pateiks daug naudingų praktinių patarimų.
Tinkamai pasiruošti ligonio slaugymui namuose yra labai svarbu - reikia suplanuoti ir apgalvoti, kaip pastatyti lovą, parinkti čiužinį, patalynę ir vykdyti slaugomo asmens pragulų profilaktiką. Pirmojoje paskaitoje „Lovos pritaikymas slaugomam ligoniui“ išgirsite, kaip pritaikyti lovą, kokia lova turi būti, kokia padėtimi ją statyti kambaryje, taip pat, į ką atkreipti dėmesį parenkant čiužinį, klojant patalynę, kad būtų išvengiama pragulų formavimosi. Antrojoje POLA video paskaitų ciklo „Slauga namuose” dalyje lektorė pataria, ką būtina žinoti ligonį slaugančiam asmeniui - kaip tinkamai pasiruošti prieš atliekant tam tikras manipuliacijas. Trečiojoje dalyje lektorė pasakoja, kaip slaugant ligonį vykdyti pragulų profilaktiką.
Nauda ir tarptautiniai tyrimai
Tarptautiniai tyrimai ir praktika rodo, kad slauga namuose yra itin veiksminga alternatyva tradicinėms slaugos įstaigoms, ypač tiems senjorams, kurie serga lėtinėmis ligomis arba turi vidutinio sunkumo negalią. Tyrimas, atliktas 2016 m. Kanadoje, atskleidė, kad senjorai, kuriems teikiama slauga namuose, patiria mažesnį susirūpinimą dėl sveikatos ir geresnį gyvenimo kokybės pojūtį nei tie, kurie priimami į slaugos įstaigas. Be to, ši paslauga padeda sumažinti hospitalizacijos dažnį ir leidžia senjorams geriau valdyti lėtines ligas, nes jie gauna nuolatinę ir nuoseklią priežiūrą.
Dienos slaugos paslaugos turi svarbų teigiamą poveikį ne tik senjorų fizinei, bet ir emocinei bei psichologinei būklei. Pavyzdžiui, 2018 m. atliktas tyrimas Skandinavijos šalyse parodė, kad dienos slaugos paslaugos padeda užkirsti kelią demencijos ir Alzheimerio ligos progresavimui. Tyrimas, atliktas Švedijoje, atskleidė, kad reguliari slauga ir socialinė pagalba padeda išlaikyti kognityvines funkcijas ir sumažina depresijos simptomus, nes pagerėja socialinis aktyvumas ir sumažėja izoliacija. Kanados tyrimas, atliktas 2013 m., taip pat parodė, kad senjorai, kuriems buvo teikiamos dienos priežiūros paslaugos, patyrė ženklų sveikatos būklės pagerėjimą ir mažesnį hospitalizacijos dažnį. Be to, tyrimai, atlikti JAV ir Didžiojoje Britanijoje, parodė, kad senjorai, gaunantys dienos slaugos paslaugas, rodo geresnius psichologinius rezultatus - mažesnį nerimą ir depresiją.
Kur kreiptis ir praktiniai žingsniai
Kur galiu gauti slaugos paslaugas arba kas teikia paslaugas mano savivaldybėje? Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Patarimai šeimos slaugytojams
Nepriklausomai nuo to, ar esate šeimos narys, neseniai tapęs artimojo globėju, ar profesionalus slaugytojas, svarbu: konsultuotis su specialistais ir reguliariai atnaujinti slaugos planą atsižvelgiant į paciento būklės pokyčius; skaidriai ir nuolat komunikuoti su gydytojais ir kitais specialistais; aiškiai dokumentuoti paciento būklę ir atliekamas procedūras; nuolat mokytis ir tobulėti bei rūpintis savo fizine ir emocine sveikata.
| Paslauga | Kur teikiama | Kam skirta |
|---|---|---|
| Stacionarinė slauga | Ligoninėse, globos įstaigose | Sunkiems pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros |
| Dienos stacionaras | Gydymo įstaigose | Po operacijų, reabilitacijai |
| Slauga namuose | Paciento namuose | Riboto mobilumo žmonėms, kuriems reikalinga med. priežiūra |
| Paliatyvioji slauga | Namuose ar specializuotose įstaigose | Terminalinėmis ligomis sergantiems |
| Socialinė slauga | Namuose, dienos centruose | Senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikia buities pagalbos |
Naudingi kontaktai ir pagalba
Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. +370 606 07257 arba parašius el. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus.