Šiame straipsnyje nagrinėjamas pensijų indeksavimo ir didinimo procesas Lietuvoje, atsižvelgiant į 2015-2016 metų išsakytas nuostatas, biudžeto planus ir tikslus iki 2030 metų. Aptariama, kaip keisis vidutinė senatvės pensija, kokie veiksniai lemia didinimus ir kaip tai palies skirtingas pensijų rūšis bei žmonių išmokas.
Kas lemia pensijų didinimus ir indeksavimą
„Sodros“ biudžete 2016 metais yra numatyta 74,1 mln. eurų pensijų didinimui, o valstybės biudžete - 11 mln. eurų. Kaip teigia ministras Vytautas Šilinskas, siekiama užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą, o vidutinis šalies darbo užmokestis prognozuojamai didės daugiau nei pensijos.
Pagal įstatymą pensijos indeksuojamos pagal IK - indeksavimo koeficientą, kuris skaičiuojamas iš 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkio: trys buvę metai, šių metų įvertinimo metai ir trys prognozuojami metai. Šiuo metu vertinamosios prognozės rodo, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs 8,8%, o per artimiausius trejus metus - 7%, 5,7% ir 5,6% atitinkamai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša apie galimą 9,69% indeksavimą nuo kitų metų pradžios, priklausomai nuo sukaupto stažo ir išmokos rūšies.
2024-2025 m. perspektyva ir 2030 m tikslai
Nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą link tikslo - 50% vidutinės algos „į rankas“ iki 2030 metų. Prognozuojama, kad 2025 m. indeksavimui reikės 622,3 mln. eurų, o pačios išmokos bei jų dydžiai priklausys nuo darbo užmokesčio fondo augimo įvertinimų ir Seimo bei Vyriausybės sprendimų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija pasiekė apie 600 eurų, o vadinant „su būtinuoju stažu“, ji siekė apie 640 eurų. 2023 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 12%, o 2022 metais padidėjimas buvo didesnis, kai pensijos išaugo ir buvo papildomai indeksuojamos du kartus per metus.
Taip pat skaitykite: Papildomos pensijos dalies nauda
Kokios konkrečios didinimo nuostatos artimiausiu metu
Plane „Sodros“ perviršio panaudojimas laikomas vienu iš pagrindinių įrankių didinant pensijas. Tikslas - padidinti vidutinę pensiją su būtinuoju stažu iki 486,3 euro jau 2022 metais, o 2023-2024 metais - iki 526,8 ir 565 eurų atitinkamai. Šių sprendimų tikslas - sumažinti skurdą senjorų tarpe ir užtikrinti progresyvų socialiniu požiūriu tvarų augimą.
Pagal komitetuose pritartą planą, nuo ateinančių metų pradžios pensijos didėtų papildomai 3-5% priklausomai nuo asmens stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Parlamentas dar turi apsvarstyti ir priimti galutinius pakeitimus iki Seimo plenarinio posėdžio; jei pataisos bus patvirtintos, pirmosios didintos pensijos galėtų būti išmokėtos jau liepos mėnesio mokėjimų grafikais, o jeigu techniniai trūkumai užtruktų - rugpjūčio mėnesį su papildomu priedu už liepos mėnesį.
Kaip skirsis padidinimas įvairioms pensijoms ir išmokoms
Kiekvienam pensininkui didinimas bus apskaičiuojamas individualiai. Pagrindiniai veiksniai - sukauptas stažas, gaunama išmoka ir indeksavimo tvarkos pakeitimai. Papildomas indeksavimas labiausiai paveiks didesnį stažą turinčiusų senjorus; pavyzdžiui, būtinąjį stažą turintiems asmenims pensija gali augti apie 25-35 eurus per mėnesį.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad šalpos pensijoms šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos dažnai yra susietos su bazinės socialinės išmokos dydžiu (BSI), kuris keičiamas per kalendorinius metus. Pasak ministro M. Navickienės, planuojamas tvarus ir pamatuotas augimas per trejus metus galėtų ženkliai sumažinti pagyvenusių žmonių skurdą.
Kokie darbai laukia įgyvendinimo
Šiandien Seimas balsuos dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei projektas bus priimtas, įstatymas įsigalios 2026 m. liepos 1 d., o pirmosios padidintos išmokos gyventojams bus pradėtos mokėti liepos mėnesio grafikuose, su galimybe priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija dėl techninių kliūčių. Gavėjams niekur nereikės kreiptis - perskaičiavimas bus atliekamas automatiškai.
Taip pat skaitykite: Abromiškio sanatorija: slaugos kainos
Be to, svarbu, kad papildomas indeksavimas gali būti taikomas ir našliams arba vienišų asmenų išmokoms, tačiau galutinis dydis priklausys nuo individualios situacijos. Valstybė taip pat tikisi, kad šie pokyčiai reikšmingai pagerins gyventojų gerovę, sumažins skurdą ir paskatins ekonominį stabilumą.
Glaustos statistikos ir reikšmingi skaičiai (orientaciniai)
- Vidutinė senatvės pensija 2024 m. - apie 600 eurų; su būtinuoju stažu - apie 640 eurų.
- 2023 m. vidutinės pensijos didėjimas - apie 12% (vietoj 2022 m. dvigubo augimo).
- 2025 m. indeksavimui reikės apie 622,3 mln. eurų atitinkamų išmokų plėtrai.
- Liepos 2026 m. pradžia - tikėtina pirmųjų padidintų išmokų pradžia, jei Seimas priims pataisas ir prezidentas jas pasirašys.
- Apskaičiuotas papildomas indeksavimas - 3-5% papildomai, priklausomai nuo stažo ir išmokos rūšies.
Tiekimo ir informacijos keliai
Tikslinis profesionalus skaičiavimas prireikus atliekamas automatiškai, gavėjams nereikia kreiptis į atskirus institucijų skyrius. Pasak ministerijų, planai yra sukurti taip, kad būtų užtikrintas stabilus mokėjimų srautas ir mažinamas skurdas tarp senjorų. Tikslų laikymasis bus tikrinamas ir atnaujinamas kiekvienais metais atlikus naujus ekonominius scenarijus ir įvertinimus.
2-OJI PENSIJŲ PAKOPA | Kas keisis nuo 2026-ųjų?
Pagal Finansų ministerijos skelbiamus scenarijus, darbo užmokesčio fondo augimas ateityje padidins pensijų indeksaciją nuo kitų metų. Dabar yra svarstoma, kaip efektyviausiai paskirstyti perviršį, kad tiesiogiai paveiktų skurdo riziką ir padidintų perkamąją galią senjorų tarpe. Tuo pačiu laikomasi nuostatos, kad reikia tęsti konsoliduotą požiūrį į rezervų kaupimą ir išmokų stabilumą.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų pagalba