Turėsite kreiptis į už pensijas atsakingą įstaigą šalyje, kurioje gyvenate arba kurioje buvo jūsų paskutinė darbovietė, kuris toje šalyje yra pensinis, turėtų atsiųsti pensijos prašymo formą. galėsite gauti tik tuomet, kai būsite sulaukęs tos šalies įstatymais nustatyto pensinio amžiaus.
Lenkijoje pensinis amžius ir stažas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys įstatymo nustatomą pensijos dydį. Šalies parlamentas praėjusių metų lapkritį nusprendė sumažinti pensinį amžių: vyrams - 65 metai, moterims - 60, tačiau toliau vykdoma reforma, siekiant vienodo amžiaus abiems lytims ir didesnio stažo reikalavimų.
Valstybės ir privataus sektoriaus įtaka pensijoms
Lenkijoje pensijų dydis labiausiai priklauso nuo darbo stažo trukmės, todėl valstybė paragino dirbti ir pasiekus pensinį amžių. Rekordiškai didžiausią - net 6400 eurų - pensiją šiuo metu gauna vyras, turintis 59 metų darbo stažą. Vidutinė senatvės pensija 2020 m. duomenimis siekė 2486 zlotus (apie 554 eurus). EBPO duomenimis, pensija Lietuvoje sudaro apie 36-37 proc. vidutinio atlyginimo, tuo tarpu Lenkijoje - apie 54 proc. (kontekstas: skaičiai šalies kontekste).
Be pagrindinės pensijos, Lenkijoje mokama ir 14-oji ar net 13-14-oji išmoka, kai kurios išmokos priklauso nuo viso įprasto išmokų dydžio. 13-oji pensija pradėta mokėti 2019 metais, o 14-oji atsirado kaip papildoma išmoka, kurios dydis priklauso nuo asmens pensijos lygio ir aprėpties. 14-oji pensija mokama visiems, kurių pensija neviršija 2,9 tūkst. zlotų (646 eurų).
Pensijų indeksavimas 2026 metais
Pagal naujausius skaičiavimus, 2026 m. kovo 1 d. pensijos didės apie 4,9 proc., indeksacija bus pagrįsta infliacija ir 20 proc. realaus darbo užmokesčio augimu. Prognozuojama 3 proc. infliacija ir 6,7 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas, todėl bendras indeksavimo rodiklis sieks apie 4,9 proc. Minimalioji pensija 2026 m. kovo mėn. - apie 1 970,98 zloto bruto (apie 451 eurą) ir 1 793,59 zloto į rankas (apie 411 eurų).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Nepaprastas žingsnis Lietuvoje - vadinamoji „bado pensija“ ir jos įtaka mažiau pasiturinčių senjorų situacijai. Lenkijos teisinė sistema apima įvairias išmokas, kurias kai kuriose situacijose gali gauti nemaža dalis gyventojų, tačiau kai kurios išmokos tampa subalansuotos pagal bendrą ekonominį kontekstą ir darbingumo lygį. Dėl to kai kurios teritorijos ir regionai susiduria su socialiniais iššūkiais, susijusiais su nekonstantėmis išmokomis.
Dirbantis gyventojas ir pensijų dydis
Pensijų dydis Lenkijoje priklauso nuo darbo stažo. Nors vidutinis mėnesinis pensijos dydis 2020 metais buvo apie 2486 zlotus, į rankas tai sudarė apie 554 eurus, o 14-oji pensija gali papildomai didinti bendrąjį išmokų dydį. Be to, 13-oji pensija išmokama tiems, kurių pensija neviršija tam tikro pajamų lygio.
Tačiau reikia pabrėžti, kad dirbant trumpiau nei lietuviai, lenkai gauna gerokai didesnes pensijas. Taip pat būtinasis senatvės pensijos stažas moterims yra 20 metų, o vyrams - 25 metai, todėl skaičiai rodo žemesnį reikalaujamą stažą nei Lietuvoje.
Minimalioji pensija ir “bado pensijos” problematika
Lenkijoje egzistuoja mažesnės kaip 430 eurų (1 878,91 zloto bruto) minimalios pensijos koncepcija, o tiksliai 2026 m. prognozuojama 1 970,98 zloto bruto. Tačiau kai kuriose situacijose, ypač žemesnio darbo stažo asmenims, gali kilti problemų dėl minimalios pensijos dydžio ir jos laikino aprėpties. Taip pat pastebima, kad kai kuriuose regionuose egzistuoja vadinamos „bado pensijos“, kurios kyla iš ilgo laikinos dalinės išmokos problemos, nors tai yra kompleksinis klausimas, kurį sprendžia politiniai sprendimai ir biudžeto apribojimai.
Pensijų sistema ir palyginimas su Lietuva
Lenkijos vidutinė senatvės pensija yra apie 816 eurų, o Lietuvoje - apie 598 eurus. Lietuvoje pensinis amžius vyrams yra 64 metų 8 mėnesiai, moterims - 64 metų 4 mėnesiai, o įpareigojantis stažo laikotarpis 33 metai ir 6 mėnesiai (2024 m.). Lenkijoje pensijos dydžiai kurie yra susieti su darbo stažu ir socialiniu draudimu, dažnai būna didesni už lietuviškus vien dėl ilgesnio vidutinio darbo užmokesčio ir didesnio įmokų tarifas. Be to, Lenkijoje išlaidos pensijoms įvertinamos kaip 24 proc. BVP, o Lietuvoje - apie 18 proc.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Tikslią pensijų išmokas ir jų paskirstymą lemia darbo stažas, amžius, išmokų skaičiavimo formulės, pensijų pakopos ir privataus pensijų fondo dalis. Lietuvoje pensijos mokamos pagal sodros principus, o Lenkijoje - pagal daugiapakopę sistemą, kuri apima privalomąją pirmąją pakopą su isitniu skaičiumi anuitetų ir dvi papildomas pakopas (privačios pensijų fondų dalys).
Interesantai: pasaulio perspektyva Europoje
Lankstus pensinis amžius Danijoje ir Suomijoje rodo, kad kai kuriose šalyse pensinis amžius priklauso nuo vidutinės gyvenimo trukmės ir sveikatos rodiklių. Kitos šalys, pvz., Italija ar Portugalija, turi didelius senjorų kiekius ir didina pensijų amžių laikui bėgant. Dauguma šalių Europoje, įskaitant Lietuvą, planuoja ilgesnį pensinį amžių ateityje, siekiant užtikrinti pensijų sistemos tvarumą didėjantiesiam žmonių skaičiui.
- Europoje daugelyje šalių pensinis amžius didinamas arba yra numatytas didinti ateityje.
- Vidutinio gyvenimo trukmės ilgesnis laikotarpis lemia vėlesnį išėjimą į pensiją.
- Pensijų indeksavimas dažnai vyksta pagal infliaciją ir realaus atlyginimo pokyčius.
Lenkijos ir Lietuvos pensijų palyginimo santrauka
Lenkijoje vidutinė pensija yra didesnė, o pensinio amžiaus reformos įgyvendinimas įtraukti į įstatymus su tikslu vienodo amžiaus sukūrimo. Lietuvoje vidutinės pensijos yra mažesnės, tačiau pensijų sistema yra skirtingai organizuota, su atskiromis pakopomis ir išmokomis. Abi šalys susiduria su demografinių iššūkių rizika - senėjanti gyventojų struktūra ir didėjanti išlaidų dalis BVP, todėl toliau bus svarbu stebėti, kaip reformas ir indeksavimo mechanizmas bus įgyvendinami ateityje.
Be to, laikui bėgant, kai kurios išmokos gali būti perskirstomos, o pasirinkimai tarp valstybės garantuojamų išmokų ir privataus pensijų kaupimo gali turėti didelės įtakos pensijų lygiui ir gyventojų pragyvenimo lygiui.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje