Nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje susiduria su didžiausiu poreikiu būti apsaugotiems teismo procese ir už jo ribų. Šio darbo tikslas - įvertinti nacionalinio nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje specialiųjų apsaugos poreikių vertinimo procedūros regulavimą kontekste, kuriame svarbios nuostatos yra Transponuotos iš Europos Sąjungos Direktyvos, o jos įgyvendinimas atliktas per BPK pakeitimus ir Generalinio prokuroro rekomendacijas.
Specialiųjų apsaugos poreikių vertinimo teisinis pagrindas
Direktyvos nuostatos dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo nacionalinėje teisėje įtvirtintos per Nacionalinį Baudžiamojo proceso kodeksą ir specialią generalinio prokuroro rekomendacijų kuris be tiesioginės teisės akto pakeitimo siūlo papildomas gaires. Tokiu formos požiūriu įgyvendinimas iš esmės atitinka Direktyvos perkėlimo mechanizmą, tačiau kai kurios rekomendacijų nuostatos skiriasi nuo BPK normų arba jas riboja. Todėl siūloma harmonizuoti rekomendacijų normas dėl specialiųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir sąlygų, vertinimo subjektų, taip pat vartojamas sąvokas su BPK įtvirtintu reguliavimu.
Lietuvoje specialieji apsaugos poreikiai yra įtvirtinti BPK 36-2 straipsnyje, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teises ir sumažinti jų pakartotinės viktimizacijos riziką. Nacionalinis reguliavimas papildytas 2023 metais įgyvendintu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, kuris nustato apsaugos nuo smurto orderį - prevencinę apsaugos priemonę, skiriamą smurto pavojų patiriantiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ordenio mechanizmas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra laikina priemonė, skiriama tam, kad būtų užtikrintas saugumas aukai ir jos artimiems asmenims. Įstatymas nustato, kad pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir nenustatyti kontaktų. Orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui ir yra įtvirtintas taip, kad būtų galima operatyviai reaguoti į galimą smurtą.
Sprendimą skirti orderį arba jo neskirti priima policijos pareigūnas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už orderio įpareigojimų nesilaikymą. Duomenimis, pirmojo pusmečio laikotarpyje nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios išgauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o daugiau nei 7 tūkstančiai asmenų gavo orderius.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti pagalbą patyrus smurtą
Teisinis ir tarptautinis kontekstas
Lietuva yra įsipareigojusi pagal tarptautinius žmogaus teisių dokumentus: turi ratifikavęs 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir dalyvauja Konvencijoje dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, papildyto fakultatyviu protokolų, kuris suteikia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui teisę gauti skundus. Stambulo konvencija buvo pasirašyta 2013 m. birželio 7 d., bet dar neratifikuota, o tai kelia diskusijų. Regioniniu lygiu Lietuva yra Europos Tarybos narė ir įtrauktosios Europos žmogaus teisių konvencijos bei Europos socialinės chartijos nuostatos.
Konstitucinis teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pabrėžė, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti tik iš santuokos instituto kildinama, todėl svarbu suvokti, jog šeima gali būti grindžiama tarpusavio atsakomybe ir emociniu prieraišumu, o tai įtakoja ir teisinio reguliavimo prioritetus. Baudžiamajame procese per 2020 m. įstatymų pakeitimus plėstas asmenų, kuriems suteikiamos apsaugos teisės, ratas ir pripažintas asmens teisinis statusas, kuris ima atsižvelgti į nukentėjusiųjų poreikius kaip proceso dalyvių.
Nukentėjusiųjų psichologinės ir praktinės apsaugos poreikiai
ES direktyvos įtvirtina, kad nukentėjusieji, ypač patiriantys smurtą artimoje aplinkoje, dažnai patiria antrinę ir pasikartojančią viktimizaciją, bauginimą ir kerštą. Todėl būtina numatyti specialias apsaugos priemones, kurios užtikrintų jų saugumą ir gebėjimą dalyvauti procese. Vaikai, kaip pažeidžiama grupė, laikomi turinčiais specialius poreikius iš anksto, tad jų apsaugos poreikiai turi būti nustatomi ir įgyvendinami atsižvelgiant į jų unikalius poreikius. Efektyviame procese laikomasi nuostatų apie antrąją vertinimo procedūros etapą - išskirti adekvačias, identifikuotas asmenines apsaugos priemones.
Klausimai praktikoje ir rekomendacijos
Analizė rodo, kad nacionalinis reguliavimas ne visiškai atitinka Direktyvos reikalavimus: rekomendacijų pobūdis, išvardytų vertinimo kriterijų apribojimai, kai kurių priemonių nauda teismo proceso metu neaiški, ir naudojamų vertinimo procedūrų įvairiapusiškumas gali būti netinkamas. Todėl rekomenduojama suderinti rekomendacijų normas su Direktyvos reikalavimais, papildant jas aiškesnėmis sąvokomis ir nuosekliu jų taikymu visose proceso stadijose.
Duomenys, įžvalgos ir praktinės išvados
Gauta iš ES norminių aktų, mokslinių tyrimų, teismų praktikos ir ekspertų duomenų analizės - smurto artimoje aplinkoje aukos dažnai kenčia nuo pakartotinio net ir sunkaus smurto, todėl būtina užtikrinti specialias apsaugos priemones ir jų veiksmingą taikymą teismo procese. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio mechanizmas, jo įgyvendinimas ir laikotarpis - esminiai klausimai, kuriuos būtina tobulinti siekiant kuo veiksmingiau apsaugoti aukas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensininkų padėtis ir perspektyvos
- Specialieji apsaugos poreikiai identifikuojami ir vertinami įstatymų nustatytais būdais, laikantis Direktyvos reikalavimų.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis teikiamas kaip prevencinė priemonė ir gali būti taikomas tik įvertinus pavojų riziką.
- Vaikai laikomi prioritetine apsaugos poreikių kategorija, kuriam priskiriama speciali vertinimo procedūra.
- Rekomendacijų nuostatos turi būti harmonizuotos su BPK, užtikrinant konstitucinį legalumą ir tinkamą apsaugos priemonių taikymą.
- Reikšmingi tarptautiniai įsipareigojimai ir socialinis kontekstas lemia nuolatinį politinį ir teisinį pokytį teisinėje sistemoje.
Apibendrinant, Lietuva jau padarė svarbius žingsnius į ateities teisinio reguliavimo plėtrą ir įgyvendinimą, siekdama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugą baudžiamajame procese, tačiau reikia nuosekliai suderinti nacionalinę teisę su Direktyvos standartais ir toliau gerinti praktinę jos taikymą.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
tags: #nukentejusiuju #nuo #smurto #artimoje #aplinkoje #apsauga