Gyvūnų globos organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos gyvūnų gerovę, prižiūrėdamos benamius gyvūnus ir kontroliuodamos, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Šiame straipsnyje apžvelgiama gyvūnų globos ir kontrolės tarybos (toliau - taryba) veikla, pagrindinės funkcijos, teisinis reglamentavimas, dažniausiai sprendžiami uždaviniai bei dažniausiai pasitaikantys iššūkiai ir perspektyvos.
Funkcijos ir pagrindinės veiklos sritys
Gyvūnų globos organizacijos atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos gyvūnų gerovei užtikrinti. Pagrindinės veiklos sritys apima:
- Benamių gyvūnų priglaudimas ir priežiūra: Organizacijos priima benamius, pasimetusius ar atsisakytus gyvūnus, suteikia jiems medicininę pagalbą, maistą ir pastogę.
- Naujų šeimininkų paieška: Tarnybos aktyviai ieško naujų šeimininkų gyvūnams, kurie yra tinkami įvaikinti. Tai apima skelbimų talpinimą, įvaikinimo renginių organizavimą ir potencialių šeimininkų atranką.
- Gyvūnų sveikatos užtikrinimas: Organizacijos rūpinasi gyvūnų sveikata, atlieka vakcinacijas, sterilizaciją/kastraciją ir gydo ligas.
- Gyvūnų gerovės užtikrinimas: Tarnybos tiria pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.
- Gyvūnų kontrolė: Tarnybos kontroliuoja gyvūnų populiaciją, ypač benamių gyvūnų. Tai apima gyvūnų gaudymą, sterilizaciją/kastraciją ir eutanaziją, kai tai yra būtina.
- Švietimas: Tarnybos šviečia visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
Teisinis reglamentavimas ir atsakomybės
Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, o Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.
Saugomų rūšių laukinius gyvūnus naudoti (paimti iš gamtos, laikyti nelaisvėje, naudoti mokslo tiriamiesiems darbams, viešai eksponuoti, perdirbti negyvus saugomus gyvūnus ir jų dalis, stebėti, žymėti, veisti, filmuoti, fotografuoti) ir išleisti į aplinką leidžiama laikantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.
Savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Paskambinus svarbu kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę.
Taip pat skaitykite: Nidos prieinamumas žmonėms su individualiais poreikiais
Praktiniai veiklos aspektai: veiksmai radus ar praradus gyvūną
- Pasimetus gyvūnui ar sulaikius pasimetusį, priklydusį gyvūną pranešama gyvūno šeimininkui, jei nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, apie gyvūno sulaikymą reikia pranešti atitinkamais telefonais.
- Gyvūno savininkas, negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui ieškos naujo šeimininko.
- Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112, taip pat teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir vietinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Praktinis pavyzdys: „Nuaro“ veikla ir susiduriami iššūkiai
Kaune, Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusi gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ siekia užtikrinti gyvūnų gerovę. Jų veikla apima rūpinimąsi gyvūnų sveikata, benamių gyvūnų priglaudimą, naujų šeimininkų suradimą ir pasimetusių augintinių grąžinimą šeimininkams.
Tarp susiduriamų iššūkių minima melagingi pasisakymai internete, kurie kenkia organizacijos įvaizdžiui ir skaudina darbuotojus. Direktorė Jurgita Gustaitienė teigia, kad tokie kaltinimai yra nepelnyti, nes tarnyba stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio gyvūnus. Internete sklando klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“, pavyzdžiui, kad gyvūnėliui išgyventi šansų maža ir kad tarnyba skirta gyvūnų numarinimui. Tačiau „Nuaro“ veiklos rezultatai rodo, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio organizacija rado namus tūkstančiams gyvūnų.
Istorija apie stafordšyro veislės šuniukus iliustruoja organizacijos principus: šių metų vasario 11 dieną į tarnybą atvyko pagyvenusių sutuoktinių pora su šešiais mažais stafordšyro veislės šunyčiais, prašydami juos užmigdyti. Direktorė J. Gustaitienė atsisakė tai padaryti, nes šuneliai buvo sveiki, o tai prieštarauja organizacijos nuostatoms ir žmogiškumui.
Klaidingi kaltinimai apie eutanaziją kartais pasirodo ir kitose istorijose: 2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis apie kėdainietę, kuri atvežė rastą gyvūną į „Nuarą“ ir pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Moteris teigė, kad gyvūnų globėjai šunelį numarino jau po keliolikos minučių, prieš tai paėmę iš jos 70 litų. Tačiau J. Gustaitienė paaiškino, kad moteris pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe, ir kad gyvūnas buvo numarintas dėl to, kad buvo labai senas, aklas, ligotas ir galimai sergantis pasiutlige. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas.
Tačiau kartu fiksuojami ir rimti pranešimai apie grubų gyvūnų gaudymo priemonių naudojimą ar prastą gyvūnų laikymą tam tikrose situacijose. Gruodžio pradžioje įmonė „Nuaras” iš Kauno rajono gyventojos paėmė jos neprižiūrimus šunis. Tai jau antras užfiksuotas atvejis, kai „Nuaro” atstovai gyvūnų gaudymo priemonę naudoja grubiai pažeisdami jos paskirtį bei tarptautinę jos naudojimo praktiką.
Taip pat skaitykite: pagalbos priklausomiems asmenims etapai ir įrankiai
Sąlygos ir visuomenės reakcija
Interneto skaitytojai komentuoja, kad gyvūnai „Nuare“ gyvena žiauriomis sąlygomis. Tačiau gyvūnų prieglaudoje gyvūnai gauna subalansuotą maistą, turi savo dubenėlį su vandeniu ir yra prižiūrimi darbuotojų. Kai kurie žmonės, pasiėmę gyvūną iš „Nuaro“, stebisi, kaip gerai jie įmitę, kokie jie sveiki ir stiprūs.
Klaipėdiečiai ir kitų miestų gyventojai yra susirūpinę dėl benamių gyvūnų laikymo sąlygų tarnyboje ,,Nuaras", kurioje ne kartą užfiksuota grubių gyvūnų laikymo ir priežiūros pažeidimų, prieštaraujančių veterinarijos reikalavimams gyvūnų globėjams ir globos namams.
Valstybinės ir savivaldybių priemonės, kontrolė
Kauno miesto savivaldybė sudarė komisiją, kuri tiria gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklą. Tyrimas pradėtas dėl daugybės klausimų, į kuriuos savivaldybė neturi atsakymų. Jeigu įtarimai pasitvirtins ir bus surasta rimtų pažeidimų, sutartys su „Nuaru“ gali būti nutrauktos. Svarbiausia išsiaiškinti, ar „Nuaras“ vykdo savo įsipareigojimus ir ar savivaldybė gauna tą paslaugą, už kurią sumoka.
Kauno savivaldybė inicijavo permainas gyvūnų gerovės srityje. Mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria taryba
- Finansavimo trūkumas: Daugelis gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų veikia su ribotu biudžetu, kuris nepakankamas tinkamai gyvūnų priežiūrai, medicininei pagalbai ir darbuotojų atlyginimams.
- Perpildymas: Daugelis prieglaudų yra perpildytos, todėl sunku užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams.
- Eutanazija: Eutanazija yra kontroversiška tema, tačiau ji dažnai yra būtina, kai prieglaudos yra perpildytos arba kai gyvūnai yra sunkiai sergantys ar sužaloti.
- Visuomenės nuomonė: Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos dažnai susiduria su neigiama visuomenės nuomone, ypač dėl eutanazijos ir gyvūnų laikymo sąlygų.
- Žiaurus elgesys su gyvūnais: Žiaurus elgesys su gyvūnais yra didelė problema, kuri reikalauja nuolatinio tarnybų dėmesio ir pastangų.
Perspektyvos ir rekomendacijos gerinimui
Nepaisant iššūkių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir turi didelį potencialą gerinti gyvūnų gerovę. Svarbiausios perspektyvos apima:
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
- Finansavimo didinimas: Svarbu didinti finansavimą gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms, kad jos galėtų tinkamai pasirūpinti gyvūnais ir užtikrinti jų gerovę.
- Bendradarbiavimas: Svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų, savivaldybių, veterinarijos gydytojų ir visuomenės.
- Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
- Įstatymų tobulinimas: Svarbu tobulinti įstatymus, kurie apsaugo gyvūnus nuo žiauraus elgesio ir užtikrina jų gerovę.
- Prevencija: Svarbu skirti daugiau dėmesio prevencijai, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose.
Vilnius video. Gyvūnų globos sanitarinė tarnyba
Kontaktinė informacija ir praktiniai nurodymai
Beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugą Klaipėdos miesto pietinei daliai (nuo Sausio 15-osios g. iki Rimkų g. imtinai) atlieka UAB „Nuaras“, mob. (8 46) 31 40 40 bei el. p.. Beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugą Klaipėdos miesto šiaurinei daliai (nuo Sausio 15-osios g. iki Paribio g. imtinai, žemyninėje pajūrio dalyje bei Smiltynėje) atlieka VšĮ „Būk mano draugas“, visą parą budintis telefonas +37061436617, el. p..
Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ir (arba) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (jei susiję su gyvūno sveikatingumu).
| Veikla | Veiksmai |
|---|---|
| Radus pasimetusį gyvūną | Pranešti savininkui arba nurodytais telefonais; perduoti gyvūnų globos tarnybai |
| Gyvūno sveikatos užtikrinimas | Vakcinacijos, sterilizacija/kastracija, gydymas |
| Pranešimai apie žiaurų elgesį | Kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ar VMVT |
Siekiant pagerinti gyvūnų gerovę Nidoje ir kitose savivaldybėse, būtinas sąžiningas vertinimas, skaidrus finansavimas, visuomenės įtraukimas ir nuolatinis teisės aktų atnaujinimas. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad gyvūnų globos ir kontrolės tarybos veiktų pagal aukščiausius gerovės standartus.