Netekus darbo, svarbu žinoti, kokios galimybės Jums atsiveria. Vienas iš pirmųjų žingsnių - registracija Užimtumo tarnyboje. Bet ar to pakanka norint gauti nedarbo išmoką?
Registracija Užimtumo tarnyboje - pirmasis žingsnis
Pirmiausia, turite užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tik užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, Jums galės būti suteiktas bedarbio statusas ir tik gavus jį galėsite kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo. Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Visuomenėje vis dar dažnai vartojamas terminas „darbo birža“, oficialiai ši įstaiga vadinasi Užimtumo tarnyba. Laiku atlikta registracija šioje įstaigoje yra kritiškai svarbi ne tik dėl galimybės gauti nedarbo išmoką, bet ir siekiant užsitikrinti nenutrūkstamą privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) bei socialines garantijas.
Kada registruotis - terminai ir praktika
Rekomenduojama taisyklė yra paprasta: registruotis reikėtų ne vėliau kaip kito mėnesio po atleidimo pirmąją dieną. Tačiau terminas, per kiek laiko reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nėra griežtas: jei Užimtumo tarnybos paslaugos nereikalingos, registracija nėra privaloma.
Vienas pagrindinių priežasčių, kodėl nereikėtų atidėlioti registracijos Užimtumo tarnyboje, yra sveikatos draudimo tęstinumas. Svarbu žinoti, kad PSD galioja iki einamojo mėnesio, kurį buvote atleistas, pabaigos. Pavyzdžiui, jei darbo sutartis nutrūko gegužės 5 dieną, jūs esate apdraustas iki gegužės 31 dienos. Jei užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, valstybė jus apdraus valstybės lėšomis.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama neįgaliesiems
Bedarbio statusas ir kiti galimi statusai
Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiam žmogui pagal iš įvairių valstybės informacinių registrų gautus duomenis suteikiamas statusas. Klientui gali būti suteiktas užimto asmens statusas, besimokančio asmens statusas, darbo rinkai besirengiančio asmens statusas, bedarbio statusas, pensinio amžiaus arba asmens, praradusio bedarbio statusą.
Net ir žinant pagrindines taisykles, dažnai kyla specifinių klausimų. Taip, registruotis galite, tačiau negavsite bedarbio statuso. Jums bus suteiktas „besirengiančio darbo rinkai“ arba kito pobūdžio statusas. Norint gauti bedarbio statusą ir nedarbo išmoką, verslo liudijimas turi būti nutrauktas.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI) - kas tai ir kam priklauso
Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI) tai bedarbio pašalpa, mokama asmenims, netekusiems darbo, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje ir pateikusiems prašymą skirti nedarbo išmoką. Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Daugelis žmonių į Užimtumo tarnybą kreipiasi tikėdamiesi finansinės pagalbos. Nedarbo socialinio draudimo išmoka (dažnai vadinama tiesiog nedarbo išmoka) nėra automatiškai skiriama visiems užsiregistravusiems. Esminė taisyklė yra tokia: teisę į išmoką turite, jei per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turite sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Sąlygos, kad galėtumėte gauti nedarbo pašalpą
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. dirbote ir Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos.
- Registravotės Užimtumo tarnyboje.
- Užimtumo tarnybos sprendimu Jums suteiktas bedarbio statusas.
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
- Per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.
Kiek laiko mokama išmoka ir jos dydis
Nepriklausomai nuo Jūsų sukaupto darbo stažo, bedarbio pašalpą galite gauti 9 mėnesius. Taip pat yra taikomos išimtys, kada išmoka gali būti pratęsta.
Taip pat skaitykite: Atostogų trukmė Lietuvoje
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Nedarbo išmokos dydį sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą - šeštą mėnesį - 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc.
Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Pirmus 6 mėnesius jums turėtų būti siūlomas darbas, atitinkantis jūsų kvalifikaciją ir kompetenciją. Vėliau, jei darbo rasti nepavyksta, gali būti siūlomi ir žemesnės kvalifikacijos darbai.
Kada pradedama mokėti išmoka?
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais gavimo. Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Kaip apskaičiuoti išmoką - skaičiuoklės ir pavyzdžiai
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą. Sužinoti, kokio dydžio nedarbo išmoka jums priklauso, padės skaičiuoklė. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Taip pat skaitykite: Apsauga šeimai netekus darbingumo
Užsieniečiai ir išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kiti išmokų tipai ir parama
Be nedarbo išmokos, yra ir kitų išmokų, į kurias galite pretenduoti: ligos išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems.
Ligos išmoka
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Ilgalaikio darbo išmoka
Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka. Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį: 5-10 metų - 77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka; 10-20 metų - 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių; ilgiau nei 20 metų - 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Piniginė socialinė parama nepasiturintiems
Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos.
Darbo paieškos išmoka ir specialios priemonės
Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo. Norint gauti darbo paieškos išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Numatomas skiriamos ir mokamos darbo paieškos išmokos dydis - 33 proc. minimaliojo mėnesinio atlyginimo (MMA), galiojusio tą mėnesį, už kurį darbo paieškos išmoka mokama. Pavyzdžiui, jeigu MMA yra 642 eur, išmoka sieks apie 212 eurų per mėnesį.
Praktiniai patarimai: ką daryti praradus darbą
- Netekus darbo rekomenduojama atvykti į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat galima registruotis internetu.
- Šiuolaikinės technologijos leidžia registracijos procesą atlikti neišeinant iš namų. Visą procedūrą galima atlikti per Užimtumo tarnybos elektroninių paslaugų portalą. Pasirinkite skiltį „Darbo ieškantiems“ ir užpildykite registracijos anketą.
- Jei turite nedarbingumo pažymėjimą, registruotis vis tiek galite internetu. Tačiau apie savo ligą privalote informuoti priskirtą konsultantą, nes ligos metu atleidžiama nuo pareigos vykti į susitikimus ar dalyvauti darbo pokalbiuose.
- Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
- Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Užimtumo tarnybos paslaugos - daugiau nei išmoka
Registracija Užimtumo tarnyboje neturėtų būti vertinama tik kaip būdas gauti pašalpą. Tai yra puiki platforma karjeros pokyčiams. Viena vertingiausių paslaugų, kurią siūlo ši institucija, yra profesinis mokymas ir parama mokymuisi. Egzistuoja galimybė mokytis pameistrystės būdu, kai profesiniai įgūdžiai įgyjami tiesiogiai darbo vietoje.
Taip pat populiari priemonė yra parama savarankiškam užimtumui kurti - tai gali būti startas jūsų nuosavam verslui. Konsultantai padeda parengti individualų užimtumo veiklos planą, kuriame numatomi konkretūs veiksmai tikslui pasiekti. Todėl pirmųjų vizitų metu būkite atviri ir iniciatyvūs: klauskite apie finansuojamus kursus (pavyzdžiui, IT, vairavimo kategorijų, buhalterijos ar kalbų mokymus), nes tai gali būti jūsų tramplinas į geriau apmokamą ir stabilesnę darbo vietą.
Dažnai pasitaikantys mitai ir realybė
- Mitas: Išėjus iš darbo, per tris darbo dienas būtina registruotis Užimtumo tarnyboje. Realybė: Termino, per kiek laiko reikia užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nėra.
- Mitas: Kol esu registruotas Užimtumo tarnyboje, negaliu išvykti atostogauti svetur. Realybė: Dėl trumpalaikio išvykimo žmogaus registracija Užimtumo tarnyboje nenutraukiama, svarbu iš anksto apie planuojamą atostogų laikotarpį pranešti konsultantui.
- Mitas: Užimtumo tarnyba moka nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI). Realybė: Jokių išmokų ir pašalpų Užimtumo tarnyba nemoka; jos klientui suteikiamas bedarbio statusas yra vienas iš reikalavimų gauti „Sodros“ skiriamą NSDI.
- Mitas: Užimtumo tarnyba siūlo tik nekvalifikuotą darbą. Realybė: Darbdaviai registruoja įvairias darbo vietas - nuo nekvalifikuotų iki aukštos kvalifikacijos specialistų pozicijų. Yra atskiros skyrių aukštos kvalifikacijos atrankoms.
- Mitas: UŽT konsultantai gauna priedus už įdarbintus žmones. Realybė: Įdarbinimo konsultantai už tai jokių priedų negauna; pirmiausia skatinama aktyvi savarankiška paieška.
- Mitas: UŽT paslaugos teikiamos tik kontaktiniu būdu. Realybė: Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu, nuotoliniu arba mišriu būdu.
- Mitas: Jei išbraukė iš Užimtumo tarnybos, registruotis antrą kartą negaliu. Realybė: Termino, kada žmogus gali registruotis pakartotinai po registracijos nutraukimo savo noru, nėra.
Statistika ir realios apimtys
Kovo mėnesį nedarbo išmokoms „Sodra“ skyrė 28 mln. eurų, o išmokų gavėjų buvo 88 tūkstančiai. Vasarį 91,5 tūkstančiui gavėjų išmokėta 28,7 mln. eurų nedarbo išmokų, o sausį 90,5 tūkstančio žmonių gavo 28,3 mln. eurų nedarbo išmokų. Priėmimų ir atleidimų balansas taip pat išlieka teigiamas. Šių metų sausį įsidarbinusių buvo 4,5 tūkstančio daugiau negu atleistųjų.
Greita atmintinė: pagrindiniai veiksmai netekus darbo
- Užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje - internetu arba atvykus.
- Pasitikrinkite, ar turite pakankamą nedarbo draudimo stažą (12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.).
- Pateikite prašymą skirti nedarbo išmoką Sodrai ir sekite sprendimo terminus.
- Pasinaudokite Užimtumo tarnybos pasiūlymais: mokymais, kursais, konsultacijomis ir parama savarankiškam verslui.
- Jei dirbote užsienyje, pasirūpinkite PD U1 forma arba kreipkitės į Užimtumo tarnybą/Sodrą pagalbos.
| Išmoka | Trukmė | Pagrindinės sąlygos |
|---|---|---|
| Nedarbo išmoka (NSDI) | Iki 9 mėn. | Registracija UT, bedarbio statusas, ≥12 mėn. stažas per 30 mėn. |
| Ligos išmoka | Iki darbingumo atgavimo | Laikino nedarbingumo pažymėjimas, socialinis draudimas |
| Ilgalaikio darbo išmoka | Vienkartinė | Atleidimas darbdavio iniciatyva, ≥5 metų stažas pas tą patį darbdavį |
| Darbo paieškos išmoka | Kol galioja ekstremalios priemonės (sąlyginis) | Registracija UT, bedarbio statusas, netekimas ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos |
Netikėtas darbo praradimas yra vienas didžiausių stresą keliančių įvykių žmogaus gyvenime, dažnai sukeliantis ne tik finansinį nerimą, bet ir pasimetimą biurokratinių procedūrų labirinte. Nesvarbu, ar išėjote iš darbo savo noru, ar buvote atleistas darbdavio iniciatyva, vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių yra statuso įteisinimas valstybinėse institucijose. Registracija užtikrina ne tik galimybę gauti išmoką, bet ir prieigą prie paslaugų, kurios gali padėti greičiau sugrįžti į darbo rinką.