Nuo 2021.01.01 visi nauji pastatai turi būti projektuojami A++ energinio efektyvumo klasės. Labai svarbu statinio projektavimo stadijoje tinkamai paskaičiuoti pastato energinį efektyvumą. Tai padės užsakovui optimizuoti pastato apšiltinimo sprendinius, parinkti šildymo, vėdinimo, vėsinimo įrangą, taupyti medžiagas ir išlaidas. Neatlikus projektinių energinio efektyvumo skaičiavimų nėra garantijos, kad pastatas atitiks norimą klasę ir pastatą bus galima priduoti LR statybos inspekcijoje. Tikslus atitvarų varžų suprojektavimas nėra pakankama priemonė norimai klasei pasiekti. Atliekame įvairių klasių C, B, A, A+, A++ pastatų energinio naudingumo projektavimą. Konsultuojame priešprojektinių pasiūlymų, projekto rengimo stadijoje. Apskaičiuojame pastato šiluminės galios poreikį, parenkame optimalų šilumos šaltinį.
Ilginiai šiluminiai tilteliai: kur slypi rizika?
Ilginis šiluminis tiltelis - tai padidintų šilumos srautų vietos atitvarų konstrukcijose, kurios dažniausiai atsiranda dėl nevienalyčių statybinių medžiagų. Ilginiai šiluminiai tilteliai sąlygoja pastato šilumos nuostolių padidėjimą, žemesnes išorinių atitvarų paviršių temperatūras, ko pasekoje gali prasidėti drėgmės kondensacija. Pastato išorinės konstrukcinės atitvaros (stogas, sienos, grindys, langai ir durys) pasižymi sudėtinga šilumos ir masės mainų sistema, kurių metu nuolat vyksta šilumos, oro ir drėgmės pernešimas medžiagose, konstrukcijose ir pastato elementuose. Dėl to kinta išorinių atitvarų šiluminės ir techninės savybės tiek išoriniuose, tiek ir vidiniuose sluoksniuose.
- Atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U rodo, koks šilumos srautas pereina per 1 m2 atitvaros, kai abipus ji skiria 1 K temperatūros skirtumą.
- Šiluminė varža Rs ir visuminė Rt rodo, kiek efektyviai atitvara sulaiko šilumą; didesnis Rt reiškia geresnę izoliaciją.
- Ilginiai tilteliai dažnai atsiranda sienos ir pamato sankirtoje, sienos ir stogo jungtyse, langų rėmų, balkono jungtyse, fasadų kampuose, perdangose.
Problematiškiausios vietos šiluminių tiltelių požiūriu yra angos ir angokraščiai: langai ar durys jungiasi su laikančiąja sienos konstrukcija, todėl bendrasis tiltelių ilgis gali siekti iki 100 tiesinių metrų vidutinio dydžio namuose. Dėl tiltelių padidėja šilumos nuostoliai ir šilumos energijos poreikis, sumažėja vidaus sienų paviršiaus temperatūra, o tai gali sukelti drėgmės kondensaciją, pelėsį ir grybelį. Netinkamai apšiltintas stogas gali generuoti iki 30% visų šilumos nuostolių, sienos - 25%, o langai ir durys - apie 20%.
Kaip sumažinti tiltelį poveikį?
- Tinkamai projektuoti pastatą ir pasirinkti kokybiškas termoizoliacines medžiagas.
- Įrengti vientisą termoizoliacinį sluoksnį be tarų ir subraižytų vietų.
- Rinktis akmens vatą: jos matmenys nekinta ir ilgainiui neatsiranda tarpeliai.
- Langų ir durų perimetrams užtikrinti tinkamą izoliaciją visu pastato perimetru; idealus lango montavimo gylis - maždaug per vidurį termoizoliacijos sluoksnio.
- Izoliuoti cokolį ir rūsio sienas.
ROCKWOOL siūlo įrankius sudėtingiems šiluminių tiltelių skaičiavimams, o statybos inžinerijos daktaras, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas, dalijasi patirtimi apie šilumos tiltelių svarbą ir jų įtaką energiniam naudingumui.
Šilumos laidumas ir termodinaminiai pagrindai
Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra vienas iš svarbiausių termoizoliacinių medžiagų parametrų. Kuo mažesnis λ, tuo geresnės medžiagos izoliacijos savybės. λ gali būti apskaičiuotas teoriškai (skaičiavimas), laboratoriniu būdu išmatuotas, arba deklaruojamas gamintojo. Projekto įsipareigojimai dažnai reikalauja naudoti projektinių šilumos laidumo koeficiento λds vertės, kurios priklauso nuo medžiagos ir sumontavimo sąlygų. Jei nėra žinomų medžiagų λ, naudojamos STR 2.01.02:2016 lentelėse nurodytos projektinės vertės.
Taip pat skaitykite: Stresas ir Traumos Slaugoje
Atitvaros šiluminė varža Rs susideda iš kiekvieno sluoksnio varžų sumos ir plono sluoksnio (plėvelės) varžos. Visuminė Rt gaunama iš Rt = Rsi + Rs + Rse. Kuo didesnė Rt, tuo mažesnė šilumos pralaida. Šilumos perdavimo koeficientas U apskaičiuojamas kaip U = 1 / Rt. Be tinkamai apskaičiuotų visų sluoksnių, būtina įvertinti ir ilginius šilumos tiltelius (taškinius) ir padaryti pataisas dėl galimų įdrėkimų konstrukcijose.
Pastatų energinio efektyvumo reikalavimai
Pastatų išorinės atitvaros turi atitikti norminius ar leistinų šilumos nuostolių reikalavimus priklausomai nuo klases. Pasyviųjų namų principas - mažo energijos poreikio užtikrinimas. Pasyvieji namai sunaudoja vos ketvirtadalį ar mažiau standartinio namo energijos poreikio ir pasižymi kokybišku mikroklimatu. Lietuvos kontekste edukacija apie energinę efektyvumą įgauna vis didesnį svarbumą: energetinio efektyvumo skaičiavimai, pasyvusis namas, energijos taupymo strategijos ir t.t.
Ekonominės pragmos: pasyvusis namas, energetiškai efektyvus pastatas - tai integruotos architektūros, konstrukcijų ir inžinerijos sprendimų visuma, kurios tikslas - minimizuoti šilumos poreikį, o vėdinimo ir šildymo koncepcijos turi būti derinamos tarpusavyje. Šioje konteksto dalyje svarbu nepamiršti ir vėdinimo infrastruktūros: sandarumas be tinkamos oro kaitos gali sukelti problemas su drėgme ir mikroklimatu.
Drėgmės kilmė ir pelėsio rizika
Pelėsis formuojasi, kai ant konstrukcijos susidaro kondensatas ir nėra oro judėjimo. Esminės pelėsio susidarymo priežastys - per didelis patalpų drėgmės kiekis (dėl nepakankamo vėdinimo) ir per žema vidinės atitvarų paviršiaus temperatūra dėl nepakankamo šildymo. Todėl svarbu užtikrinti vientisą termoizoliacinio sluoksnio dangą, vengti per didelių sluoksnių, kad dalis šilumos galėtų patekti į atitvarą ir nesudaryti rasos taško į vidinę dalį.
Medžiagų pasirinkimas ir montavimas taip pat turi įtakos drėgmei: ištisas klijų sluoksnis sealina garų barjerą, bet per didelė ar netaisyklinė klijų juostelė gali sudaryti tarpus. Mineralinė vata reikalauja apsaugos nuo išorinio oro, o tam naudojamos garų ir oro izoliacijos plėvelės. Tradicinių šiltinimo sistemų pagalba pilno sandarumo pasiekti sunku, todėl vidinio šiltinimo klaidos gali stipriai užkirsti kelią pastato ilgaamžiškumui.
Taip pat skaitykite: Fizikiniai reabilitacijos parametrai: išsamus gidas
Vartotojo patirtis ir praktiniai įrankiai
Daug tyrimų rodo, kad sandarumas yra pagrindinis šilumos taupymo veiksnys. Erdvinio sandarumo nuostoliai didėja kartu su nepraleidžiamu oro srautų valdymu. Pavyzdžiai iš Lietuvos konteksto rodo, kad vidutinis sovietiniais laikais statytas daugiabutis namas praranda apie 25-35% šilumos per sienas, langus ir stogą; papildomi šilumos nuostoliai gali būti per pamatus ir grindis. Renovacijų metu sandarumas dažnai didinamas, tačiau aukštos kokybės vėdinimo sprendimai yra būtini, kad išvengti problemų su drėgme ir oro cirkuliacija.
Especialistai pabrėžia, kad būtina derinti visus sprendimus: sandarumą nuo pamatų iki stogo, vėdinimo koncepciją ir energijos tiekimo šaltinius. Sandarumo testai (naudojant pučiamąsias duris) padeda identifikuoti nesandarumo vietas ir jų taisymo prioritetus. Taip pat rekomenduojama atlikti termovizijos patikras ir bandyti naudoti dirbtinius dūmus, kad identifikuoti spragas. Testai turi būti atliekami prieš apdailos darbus, kad galima būtų efektyviai pataisyti defektus.
Galiausiai kalbant apie statybos praktiką, svarbu suprasti, kad sandarumą reikia numatyti jau statybų pradžioje: vientisas sandarumo sluoksnis aplink visą šildomą tūrį, stogo konstruktorių sandarumas, langų rėmų montavimas su tinkamomis plėvelėmis ir jungtimis. Pasirinkimai dėl medžiagų ir jų montavimo turi būti suderinti su energinio naudingumo reikalavimais, kad būtų pasiekti A+ ar net A++ klasės tikslai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų darbo sauga: fizinių veiksnių įvertinimas
tags: #nestacionarus #fizikiniai #procesai #pastatu #atitvarose