Ūminis pielonefritas yra inkstų uždegimas, dažniausiai paveikiantis inkstų puodelius ir dubenėlį, gali būti pavojingas dėl galimo plitimo į kraują, sepsio ar inkstų pažeidimo. Pielonefritas gali būti ūminis ir lėtinis; ūminis dažnai yra infekcinis, sukeltas bakterijų, o lėtinį lemia ilgalaikis uždegimas intersticijuje ir kanalėliuose su inksto randėjimu. Lėtiniam pielonefritui svarbu įvertinti vezikoureterinį refliuksą (šlapimo grįžimą iš pūslės į inkstą).
Pažeidžiamas organas
Pažeidžiami inkstai. Pagrindinė inkstų funkcija yra filtruoti kraują nuo nereikalingų medžiagų ir jas išskirti su šlapimu, taip pat dalyvauti kraujospūdžio reguliavime. Inkstai yra gyvybinis organas, todėl įtarus pielonefritą būtina skubiai kreiptis į gydytoją ir nevartoti savigydos.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Pielonefritu serga abu lytiniai, visų amžiaus grupių asmenys. Suaugusios moterys serga dvigubai dažniau. Itin sergamumas didėja po 50 metų. Priešingos rizikos veiksniai, tokie kaip nėštumas ar kitos ligos, gali didinti riziką.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Sukėlėjai yra bakterijos, dažniausiai Escherichia coli, kuri gali kilti iš šlapimo takų infekcijos ir pasiekti inkstus. Simptomai gali būti nuo silpnų iki sepsinio šoko. Diagnozei reikalingi šlapimo tyrimai ir kartais kraujo tyrimai. Tyrimų spektras apima cistoskopiją, ultragarsinį tyrimą ir intraveninę pielografiją.
Simptomai
Nerimastingi simptomai gali būti stiprus nugaros skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas ir vėmimas. Dažnai pasitaiko šlapimo pūslės simptomų, tokių kaip dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis ar drumstas šlapimas. Vaikams simptomai gali skirtis, todėl svarbu stebėti bet kokius vaikų pokyčius.
Taip pat skaitykite: Sveikatos patikra laukiantis: svarbiausi tyrimai nėštumo metu
Diagnostika
Ūminio pielonefrito diagnozė apima anamnezės surinkimą, fiziškai tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas, gali parodyti bakterijas, leukocitus ar kraują šlapime. Kartais kraujo tyrimai nustato uždegimo žymenis ir inkstų funkciją. Visi tyrimai gali būti papildyti ultragarsu ar kitais vaizdiniais tyrimais, priklausomai nuo klinikinės situacijos.
Gydymas
Ūminio pielonefrito gydymas paprastai apima antibiotikus, kurie skiriami atsižvelgiant į sukėlėją. Taip pat skiriami skausmo malšinimo ir karščiavimą mažinantys vaistai bei užtikrinamas pakankamas skysčių vartojimas. Gydymas gali būti atliekamas namuose lengvos ar vidutinės ligos eigai, arba ligoninėje, kai ligos eiga yra sunkesnė ar paciento savarankiškumas ribotas, taip pat nėštumo metu ir esant papildomoms rizikos sąlygoms. Svarbiausia - laikytis gydymo režimo ir nepertraukti vaistų kurso.
Ūminio nekomplikuoto pielonefrito gydymo trukmė dažnai svyruoja nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo sunkumo ir vaistų pobūdžio. Jei kūdikiai ar mažieji vaikai vemi ir negali vartoti geriamųjų vaistų, gali būti taikomas pradinis intraveninis gydymas, po kurio tęsiama terapija oraliai. Įtartina viršutinių šlapimo takų infekcija gali reikalauti intensyvesnio stebėjimo ir gydymo intraveniniais antibiotikais. Pacientas turi gauti pakankamą fiziologinį skysčių kiekį per dieną, o higiena ir tinkama asmens priežiūra yra labai svarbios prevencijos dalys. Svarbu vengti nepagrįsto plataus spektro antibiotikų vartojimo, nes tai keičia florą ir gali didinti atsparumą.
Mažiems vaikams svarbu laikytis gydymo planų ilgesnėje kurso dalyje, nes inkstų uždegimai gali kartotis. Jei nustačius įgimtą šlapimo takų anomaliją ar pakartotinių atvejų, skiriama papildoma priežiūra, o sergančių naujagimių ar berniukų atvejais gali būti skiriama 3-12 mėnesių papildoma kontrolė.
Prevencija
Prevencijos tikslas - sumažinti pasikartojančių infekcijų riziką ir išvengti inkstų pažeidimo. Svarbu vartoti rekomenduotą gydymą, laikytis tinkamos higienos, užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, skatinti pakankamą skysčių vartojimą, bei vengti ilgo ar nepagrįsto plataus spektro antibiotikų vartojimo viršutinių kvėpavimo takų ar virusinių ligų atvejais. Mergaitėms svarbu kasdien plauti lytinį plyšį, berniukams - atsargiai plauti apyvarpę, o vaiku, ypač mažų amžių, užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Labai svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti inkstų uždegimą, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių.
Taip pat skaitykite: sportas besilaukiančioms Antakalnio motinystės namuose
Pielonefritas
Pielonefritas yra inkstų uždegimas, apimantis inkstų dubenėlius ir parenchimą, dažnai kaip ūminė infekcija. Inkstai atlieka svarbias funkcijas, įskaitant kraujo filtravimą ir skysčių bei elektrolitų balansą. Jei pasireiškia ūminio pielonefrito požymiai, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėtas tinkamas gydymas ir išvengta komplikacijų.
Inkstų infekcija, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Diagramos ir lentelės
| Komponentė | Aprašymas |
|---|---|
| Diagnozė | Anamnezė, fizinis tyrimas, šlapimo ir (kartais) kraujo tyrimai; vaizdiniai tyrimai priklausomai nuo klinikinės situacijos |
| Terapija | Antibiotikai (peroraliai ar intraveniniai), skausmo malšinimas, karščiavimą mažinantys vaistai, skysčiai |
| Prevencija | Higiena, tinkamas skysčių vartojimas, gydymo laikymasis, vengti nereikalingo antibiotikų vartojimo |
- Jei įtariamas ūminis pielonefritas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Laikykitės gydymo plano ir nevartokite vaistų be gydytojo rekomendacijos.
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį ir stebėkite vaikų sveikatą.
- Laikykite higieną ir kovokite su vidurių užkietėjimu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
tags: #nesciuju #pielonefritas #slauga