Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.
Kiek kasmet priklauso atostogų?
Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų. Darbdavys turi skirti 24 darbo dienas metinių atostogų, jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę. Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.
Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų. Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos.
Atostogų kaupimo trukmė ir teisės praradimas
Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus. Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją.
Darbo kodeksas neįtvirtina taisyklės, jog, nutraukiant darbo sutartį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas daugiausiai gali būti mokama už 3 metus. Įstatymas nustato ne kompensacijos laikotarpio ribojimą, o sąlygas, kada darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas, nutraukus darbo sutartį). Teisė neprarandama, jei darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo atostogauti.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: ką daryti išeinant?
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?
Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotų dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais.
Išeina iš darbo, bet turi nepanaudotų atostogų
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką. Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos.
Kompensacija mokama už faktiškai sukauptas atostogų dienas, net jei dirbta trumpą laiką. Kompensacija apskaičiuojama nepanaudotų atostogų dienų skaičių dauginant iš paskutinių trijų dirbtų mėnesių vidutinio dienos darbo užmokesčio, kuris skaičiuojamas remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu.
Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė ir kompensacija: praktiniai principai
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų. Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Taip pat skaitykite: Atostogų kompensacija Lietuvoje: gidas darbuotojams
Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių duomenų. Dėl pravaikštų vidutinis darbuotojų darbo užmokestis nesumažėja.
Nepastovus darbo laikas (kintamas etatas) - specialūs skaičiavimai
Tokiems darbuotojams atostogaujant ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas labai sunku ją apskaičiuoti, kadangi standartiškai šiems skaičiavimas naudojamas 3 mėnesių VDU ir jei per jas darbuotojas dirbo po 1 val., o prieš tai buvusius mėnesius - po 160 val., tai paskaičiuota suma nebūtų sąžininga darbuotojo ar darbdavio atžvilgiu.
Šiai problemai spręsti yra naudojama tam tikra konfigūracija ir koeficientai:
- Dirbtų valandų ir dienų santykis (12 mėn.) - suskaičiuojama vidutinė darbo dienos trukmė. Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius ir išeitinę kompensaciją.
- Dirbtų ir valstybinių valandų (3 mėn.) - darbuotojo dirbtas valandas dalinam iš valstybinių darbo valandų tame laikotarpyje (netraukiant einamojo mėnesio). Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius, išeitinę kompensaciją, ligos pašalpą.
- Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (12 mėn. ir 3 mėn.) - skaičiuojamas santykis tarp darbuotojo darbo normos valandų ir valstybinių valandų vertinant atitinkamą laikotarpį.
Šis skaičiavimas galioja tik toms sutartims, kurios turi požymį Valandinis darbas. Toliau tokių darbuotojų darbo sutartis suvedama įprastai, papildomai pažymint varnelę Nepastovus prie etato dydžio (etato dydis nekeičiamas, jis turi būti 1). Priskirtas grafikas darbuotojui turi būti standartinis (t.y. 5 d.d.). Atostoginiai arba Kompensacija už nepanaudotas atostogas paskaičiuojami su papildomu koeficientu, priklausomai kokią nustatymo reikšmę pasirinkote nustatymuose.
Valandinis VDU ir darbo dienų skaičius: praktiniai pavyzdžiai ir iššūkiai
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos darbo dienomis, tvarka yra labai paprasta: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU. Tačiau ir iš šios taisyklės yra viena išimtis - pagal VDU Aprašo nuostatas, vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.
Taip pat skaitykite: Lėšų panaudojimas socialinei paramai
Nors kasmetinės atostogos darbo dienomis yra suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba fiksuotą 5 arba 6 dienų savaitę, pamainų trukmė konkrečiomis savaitės dienomis gali skirtis. Praktikoje įprasta nustatyti skirtingą darbo trukmę pirmadieniais-ketvirtadieniais bei penktadieniais, todėl valandomis skaičiuoti apmokamas atostogas teks dažnai. Jei dėl skirtingos darbo dienos trukmės skirtingomis savaitės dienomis reikės naudoti apmokėjimą valandomis pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną.
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo už nepanaudotas atostogas tiems darbuotojams, kuriems jos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tvarkos naujame VDU apraše nebelieka iš viso. Toks teisinis vakuumas verčia įmones pačias nustatyti atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Paprastas skaičiavimo pavyzdys
Pavyzdys: darbuotojas turi sukaupęs 7 dienas atostogų, atleidžiamas iš darbo 2022-10-05, liepos-rugsėjo mėn. dirbo 64 dienas, priskaityta 2.190 Eur darbo užmokesčio. Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 34,22 Eur.
Kitas pavyzdys: kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 darbo dienas atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU.
Atostogų „nurašymas“, ginčai ir darbdavio pareigos
Dažnai ginčai susiję su atostogų dienų „nurašymo“ teisėtumu: darbuotojai teigia, kad darbdavys neteisėtai „nurašė“ atostogų dienas, nes faktiškai nebuvo sudarytos sąlygos jas išnaudoti. Pirma, Darbo kodekse nustatytas terminas, kada prarandama teisė į atostogas, yra imperatyvus - jo negalima keisti susitarimu ar darbdavio sprendimu.
Kilusiame ginče darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti (jis buvo raginamas išeiti atostogų, atostogos buvo suplanuotos pagal atostogų eilę, tačiau darbuotojas jų atsisakė ir pan.), o darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo (prašymai dėl atostogų suteikimo netenkinti, atostogos atšauktos, nebuvo pavadavimo galimybių ir kt.).
Sprendimus dėl atostogų „nurašymo“ priima vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Buhalteris negali savarankiškai „nubraukti“ atostogų dienų, nes kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali ir reikalauja vertinimo. Be to, buhalteriniai įrašai gali būti atliekami tik turint tai pagrindžiantį dokumentą, kuriame aiškiai nustatyta, kaip ir kada „nurašomos“ nepanaudotos atostogos, kokiais pagrindais atliekami buhalteriniai įrašai ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiamas papildomas laikas jomis pasinaudoti.
Praktiniai rekomenduojami veiksmai darbdaviams ir buhalteriams
- Aiškiai dokumentuoti atostogų planavimą, kvietimus išeiti atostogų ir darbuotojo atsisakymus arba sutikimus.
- Vertinti kiekvienų darbo metų atostogų sukaupimą atskirai ir nesumaišyti laikotarpių.
- Nustatyti įmonėje atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarką, ypač kai yra darbuotojų su kintančiu grafiku.
- Pritaikyti VDU koeficientus darbuotojams, dirbantiems valandinį arba nepastovų etatą, kad kompensacija būtų sąžininga.
- Išsaugoti visus įrodymus, jei dingtų teisė į kompensaciją arba darbuotojas reikštų pretenzijas-tai sumažins ginčų riziką.
Trumpa lentelė: pagrindiniai skaičiavimo žingsniai
| Žingsnis | Trumpas paaiškinimas |
|---|---|
| 1. Nustatyti sukauptas atostogų dienas | Suskaičiuoti kiek dienų priklauso už kiekvienus darbo metus atskirai |
| 2. Apskaičiuoti VDU už 1 dieną | Imti paskutinių trijų mėnesių sumą ir dalinti iš atitinkamo darbo dienų skaičiaus (arba naudoti valandinį VDU, jei darbas kintamas) |
| 3. Dauginimas | VDU už 1 dieną * nepanaudotų atostogų dienų skaičius = kompensacija |
| 4. Taikyti korekcinius koeficientus | Jei darbuotojas kintamu grafiku, taikyti vidutinių darbo val./dienų koeficientus |
Ką daryti, jei kyla ginčas?
Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Kilus ginčui, svarbu, kad kiekviena šalis galėtų pateikti įrodymus: darbdavys - kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės išeiti atostogų; darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo.
Apibendrinant, kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso nuo faktiškai sukauptų ir nepanaudotų atostogų dienų, vertinant kiekvienus metus atskirai. Darbo kodeksas konkrečiai nenustato, kokios priežastys laikomos objektyviomis, jei darbuotojas faktiškai negalėjo išeiti atostogų, todėl kiekvienu atveju būtinas individualus vertinimas.
tags: #nepanaudotu #atostogu #kompensacija #apskaitoje