Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų.
Savarankiško užimtumo rėmimas
Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai asmenys darbo vietas steigia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ar kai jie pradeda individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą
Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama pajamų mokesčiui, mokamam įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, privalomoms asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš dalies padengti.
Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas bedarbiams, pirmą kartą pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą pagal verslo liudijimą baigusiems vykdyti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, ir kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu individuali veikla tęsiama, bendra jos trukmė - ne ilgesnė kaip 12 mėnesių.
Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos mokėjimo dienos.
Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis nustatomas pagal pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, dydžius, tačiau negali viršyti 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Subsidijos mokėjimo nutraukimas ir grąžinimas
Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba pradeda vykdyti kitą individualią veiklą, įgyja ūkininko statusą, tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką.
Apie šių aplinkybių atsiradimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka asmuo privalo pranešti teritorinei darbo biržai.
Asmuo, gavęs subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą, privalo grąžinti teritorinei darbo biržai jam suteiktą subsidijos dalį, išmokėtą už laikotarpį, už kurį jis susigrąžina pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, sumą arba kuriuo dirba pagal darbo sutartį ar vykdo kitą individualią veiklą, turi ūkininko statusą, yra ūkininko partneris ar žemės ūkio veiklos subjektas, bet apie šias aplinkybes nepraneša teritorinei darbo biržai, arba kuriuo vykdo ar vykdė veiklą, pažeisdamas komercinės ar ūkinės veiklos tvarką.
Taip pat skaitykite: Patarimai nuomojantis neįgaliojo vežimėlį
Parama darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama darbdaviams šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti (pritaikyti).
Subsidijos darbo vietoms steigti (pritaikyti) dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos.
Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę.
Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidą), - 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidą), - 30 procentų), darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo.
Taip pat skaitykite: Neįgaliojo vežimėlio nuomos gidas Šilutėje
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingoms išlaidoms apmokėti.
Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnyje, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas).
Teritorinė darbo birža, nustačiusi, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 2 dalies nuostatas, paramą nutraukia nuo šio pažeidimo nustatymo dienos.
Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos Molėtų skyriaus specialistų teigimu, pirmame šių metų savarankiško užimtumo rėmimo priemonės etape iš 10 pateiktų paraiškų paramą gavo net 9 molėtiškiai.
Novatoriškos strategijos, skirtos padėti neįgaliesiems pasirengti karjerai ir darbo jėgai
Paraiškų vertinimas
Paraiška ir paraiškos teikėjas vertinami pagal nustatytus paraiškos vertinimo kriterijus. Vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas, didelis dėmesys skiriamas paraiškos teikėjo gebėjimui atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje.
Tai vertinama pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Taip pat vertinamas prašomos paramos dydis ir paraiškos teikėjo nuosavas lėšų indėlis.
Šios valstybės paramos lėšos gali būti skiriamos darbo priemonių įsigijimui, montavimui ir pritaikymui (ilgalaikis materialus turtas). Taip pat gali būti skiriama parama pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų, reikalingų darbo vietai įrengti remontui ir pritaikymui, kuriam galima panaudoti iki 50 proc. gautos subsidijos.
Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
tags: #neigaliojo #savarankisko #uzimtumo #remimas