Neįgaliesiems teisė į darbą pripažįstama lygiai su kitais asmenimis, tačiau jiems taikomos tam tikros lengvatos, garantijos ir apribojimai. Priimant neįgalųjį į darbą, nustatant jam darbo sąlygas, darbo užmokestį, suteikiant kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybes, naudojant darbo vertinimo kriterijus, skiriant drausmines nuobaudas, perkeliant ar atleidžiant iš darbo ir kt., neleistina jo diskriminuoti dėl neįgalumo.
Darbdavys, sudarydamas darbo sąlygas neįgaliajam, privalo atsižvelgti į darbuotojui išduotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje yra nurodyta, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo, dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjus darbingumo lygiui, negali dirbti. Pabrėžtina, kad išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis.
Darbuotojui, pateikus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbdavys su šia išvada turėtų jį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Jei išvadoje dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą nenumatyta apribojimų dėl jo darbo laiko, šis darbuotojas gali dirbti visą darbo laiką. Darbdavys neturi teisės ne visą darbo laiką nustatyti vienašališkai.
Tačiau darbuotojui pareiškus reikalavimą dirbti ne visą darbo laiką, šis pageidavimas darbdaviui tampa privalomas. Neįgaliesiems priklauso kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų atostogos, kurios suteikiamos už einamuosius metus nuo dokumentų, patvirtinančių darbuotojo neįgalumą, pateikimo darbdaviui dienos.
Darbo sutartis su neįgaliaisiais gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbuotojas, kuris dėl sveikatos būklės nebegali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo išdavimo tvarka Lietuvoje
Jeigu darbuotojas, nuslėpdamas nuo darbdavio savo neįgalumo faktą, nepateikia su neįgalumu susijusių dokumentų, iš darbdavio negali būti reikalaujama tokio darbuotojo atžvilgiu taikyti teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias papildomas apsaugas (garantijas) neįgaliesiems.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia. Dalis jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos.
Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų.
Neįgalių darbuotojų kasmetinės atostogos
Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje.
Jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.
Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse?
- Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.).
- Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
- Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
- Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
- Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
- Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
- Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
- Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.).
- Ilgos trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
- Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.).
- Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
- Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Neįgaliems darbuotojams ir tėvams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas / darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti neįgalaus asmens socialinę kompetenciją?
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 straipsnis), apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teikiant prašymą darbdaviui būtina pridėti asmens neįgalumo / vaiko spec. nuolatinės slaugos / priežiūros poreikio pažymą.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai.
Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.
Valstybės pagalba darbdaviams, įdarbinantiems žmones su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai primena, kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti darbdaviai, įdarbindami žmones su negalia, ir informuoja apie planuojamus pokyčius, kurie ateityje atvers daugiau galimybių į darbo rinką įtraukti negalią turinčius šalies gyventojus.
Darbo jėgos paklausa per metus išaugo 78 procentais. Tikėtina, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Susiklosčiusi situacija sudaro palankesnes galimybes į darbo rinką įsitraukti negalią turintiems šalies gyventojams.
Ministerija planuoja užimtumo sistemos pakeitimus, kurie labiau atlieps darbdavių poreikius, atvers daugiau galimybių atviroje darbo rinkoje įsidarbinti žmonėms su negalia, padės spręsti darbo jėgos trūkumo problemą šalyje.
Kas planuojama ateityje?
Ateityje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas bandomasis projektas - darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“). Tobulės ir jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.
Pagalba norint įdarbinti žmogų su negalia
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas - tarpininkas. Kartu su darbdaviu bus parengtas laisvos darbo vietos aprašas, aptartos darbo sąlygos, darbuotojui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir kt.
Jeigu įdarbinamam žmogui su negalia Užimtumo tarnyboje teikta įdarbinimo su pagalba paslauga, atvejo vadybininkas suteiks konsultacijas, kaip būsimam darbuotojui turi būti pritaikyta darbo vieta, o jeigu iškiltų nesklandumų pradėjus dirbti - tarpininkaus juos sprendžiant.
Subsidijos įdarbinant darbuotojus su negalia
Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio, 2022 metais tai sudaro 1095 eurus.
Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama.
Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. 652 eurų (vienai darbo vietai steigti gali būti skirta ne daugiau kaip 31,03 minimaliosios mėnesinės algos dydžių suma).
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos:
- įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia;
- remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).
Kaip gauti subsidiją žmogaus su negalia darbo vietos steigimui ar pritaikymui?
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį.
Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia. Tokią įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo žmogaus su negalia įdarbinimo.
Papildomos garantijos darbe žmonėms su negalia
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Turintis negalią ar vienas vaiką su negalia iki 18 metų auginantis darbuotojas turi teisę į ne visą darbo laiko trukmę. Tam reikalingas prašymas, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą būtų pagrįstas sveikatos būkle ar negalia.
Planuojant atleisti be darbuotojo kaltės darbuotoją su negalia ar darbuotoją, auginantį vaiką su negalia iki 18 metų, darbuotoją įspėti apie atleidimą reikia prieš 3 mėnesius. Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau, nei metus - reikia įspėti prieš 6 savaites.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat papildomai jam išmokama ilgalaikio darbo išmoka, priklausanti nuo nepertraukiamo darbo stažo.
Darbuotojui su negalia ar darbuotojui, vienam auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų, turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Jei darbuotojui nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), jam taikomas mėnesio NPD yra 740 eurų, jei nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - taikomas mėnesio NPD - 690 eurų.
Privaloma tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jei to prašo darbuotojas su negalia ar darbuotojas, auginantis vaiką su negalia arba slaugantis asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas. Nemokamos atostogos turi būti ne trumpesnės, nei prašo darbuotojas, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų.
Taip pat nemokamos atostogos turi būti suteiktos darbuotojui, pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Jei darbuotojas nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
tags: #neigalaus #darbuotojo #atostogos