Nedarbo lygis yra pagrindinis šalies ekonomikos būklės rodiklis, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
High unemployment rate is one of the most pressing social and economic problems which are preventing residents make good use of the economic benefits. Although one of the main purposes of the European Union and Lithuania - to increase employment, statistical data show that the unemployment rate remains relatively high and in different regions of Lithuania is not the same. The aim of the work - analyse changes the level of unemployment in the regions of Lithuania and to de-termine a link between the level of unemployment and to economic indicators. The methodics of re-search: assessment of the territorial unemployment rate differentiation consists of three phases: 1) identify the territorial differentiation of unemployment and the reasons identified in the employment and labor market policies to reduce unemployment; 2) examined the unemployment trend in Lithuania; 3) set the relationship between the level of unemployment and selected economic indicators. For reserach was used the secondary data of Lithuanian Department of Statistics. The period of research 2009-2014 year. The results of research showed that unemployment rate in the analyzed period changed mostly in counties of Klaipeda, Telsiai and Panevezys. The unemployment rate in the four counties - Panevezys, Siauliai, Telsiai and Utena was higher than our overall national average. We have analyzed the relationship between unemployment and foreign direct investment per capita, material investments per capita, Lithuanian goods exports per capita. Baltijos šalių ekonomikos augimo apskaita. Pinigų studijos 2003, 3, 14-34.
Nedarbo lygio pokyčiai Lietuvos regionuose
- Nedarbo lygis labiausiai kito Klaipėdos, Telšių ir Panevėžio apskrityse.
- Net keturiose apskrityse - Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Utenos - nedarbo lygis buvo didesnis nei bendras mūsų šalies vidurkis.
Statistinė analizė rodo, kad regioninės distriktiškai skiriasi ekonominio augimo laipsniu ir investicijų kanalais. Nors kai kurios apskritys demonstravo didesnį nedarbo pokytį, kitos išlaikė stabilų lygių skaičių, priklausomai nuo ekspozicijos užsienio investicijoms, vietiniams investicijų mastui ir eksporto dinamikai.
Nedarbo lygio ryšys su ekonominiais rodikliais
Tirtas ryšys tarp tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui, materialinių investicijų vienam gyventojui, lietuviškos kilmės eksporto, tenkančio vienam gyventojui, ir nedarbo lygio patvirtino, kad tik kai kuriose apskrityse nedarbo lygiui nagrinėtu laikotarpiu pasirinkti ekonominiai rodikliai turėjo didelę įtaką.
Jaunimo nedarbo įtaka
Eurostat duomenimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje per metus sumažėjo, tačiau šis rodiklis tebėra reikšmingai aukštesnis už suaugusiųjų. Jauni asmenys iki 25 metų dažnai išlieka pažeidžiama grupė, kuriai reikalingos struktūrinės reformos ir aktyvios migracijos bei švietimo-perėjimo prie darbo rinkos programos.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Regioniniai pavyzdžiai ir tarptautinės įžvalgos
Narystė regionuose ir migracijos faktoriai daro įtaką darbo rinkai. Olandijos pavyzdys rodo, kad trumpalaikio darbo programos - "Hire and Fire" - kartu su subsidijomis leidžia išlaikyti žemą nedarbo lygį krizės laikotarpiu, nors tai kainuoja biudžetui. Tuo tarpu kitos šalys siekia panaudoti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sektorius, siekdamos didinti darbo jėgos produktyvumą ir prisitaikymą prie pokyčių.
Europa taip pat susiduria su demografiniu spaudimu - artimiausiais dešimtmečiais darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali mažėti. Migracijos srautų plėtra ir kvalifikacijos kėlimas laikomi esminiais veiksniais, padedančiais atsverti darbo jėgos trūkumą. Jaunimo nedarbo problemos reikalauja gilių reformų švietimo ir darbo rinkos perėjimų įgyvendinimo priemonių.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
tags: #nedarbo #lygis #socialinis #ar #ekonominis #rodiklis