Mokslininkai - specifinė darbuotojų kategorija, kurių pensinį aprūpinimą, be Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, reglamentuoja ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas, kuris galioja nuo 1995 m. sausio 1 d.
Teisinis pagrindas ir Konstitucinio Teismo vertinimai
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas nutarime įvertino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai kitu, nei pareiškėjas prašė, aspektu.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 52 straipsnį, įtvirtinęs mokslininkų valstybinę pensiją, turi plačią diskreciją, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, be kita ko, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.
Tačiau, įgyvendindamas šią diskreciją, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, be kita ko, konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų.
Taip pat skaitykite: Globėjai
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl ginčijamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas, susijęs su mokslinio darbo stažo skaičiavimu, yra prieštaringas, nedarnus ir dėl to neaiškus.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal šią Laikinojo įstatymo nuostatą, aiškinamą kartu su šio įstatymo 5 straipsniu, asmens amžius (65 metai) yra kriterijus, kuris turi įtakos daktaro ir habilituoto daktaro stažo skaičiavimui, t. y. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tarp asmenų, kurie dirba mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose iki jiems sukanka 65 metai, ir asmenų, kurie mokslinį darbą minėtose institucijoje dirba po to, kai jiems sukanka 65 metai, nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą mokslinio darbo laiko įskaitymo į daktaro arba habilituoto daktaro stažą aspektu.
Todėl tokį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas įvertino kaip pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamą žmogaus teisių varžymą dėl jo amžiaus.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie socialinius tinklus
Pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos
Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlyga, kad asmuo negali turėti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo įmokos, arba gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokų, t. y. negali turėti draudžiamųjų pajamų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
Vadinasi, pagal Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmeniui mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama ir atveju, jeigu jis turi draudžiamųjų pajamų, kurios gaunamos dirbant mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, t. y. už tokį mokslinį darbą, už kurį pagal Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija.
Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu tiek, kiek pagal jį mokslininkų valstybinė pensija nėra skiriama, o paskirtoji nėra mokama asmeniui, kuris turi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, dirbdamas kitą darbą nei mokslinis darbas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, nepaisyta ir iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui, įgyvendinus teisę pasirinkti darbą bei verslą, būtų neskiriama ir nemokama paskirta valstybinė pensija.
Stažo skaičiavimas ir amžiaus riba
Asmens darbo stažą sudaro mokslinio darbo Lietuvos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro - mokslinio darbo laikas minėtose institucijose, skaičiuojamas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos.
Abiem atvejais darbo stažas skaičiuojams ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie mokslininkų pensijas Lietuvoje
Laikas, kai asmuo gauna mokslininko valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro darbo stažą neįskaitomas.
Asmenims, kuriems nostrifikuotas mokslų kandidato laispnis, daktaro laipsnis skaičiuojamas nuo mokslų kandidato laipsnio suteikimo dienos.
Pensijos dydis ir mokėjimo principai
Už kiekvienus (visus) daktaro stažo metus asmeniui kas mėnesį mokama 10 proc. nuo to mėnesio valstybinių pensijų bazės (šiuo metu valstybinių pensijų bazė lygi 138 Lt).
Už kiekvienus (visus) habilituoto daktaro stažo metus asmeniui kas mėnesį papildomai mokama 5 proc. nuo to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Nuo Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos mokslininkų rentų skyrimas yra nutrauktas.
Tuo atveju, jeigu asmeniui iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirta renta yra didesnė už apskaičiuotą pagal šį įstatymą mokslininko valstybinę pensiją, tai tokiam asmeniui toliau mokama 1994 m. gruodžio mėnesio rentos dydžio mokslininko valstybinė pensija.
Ši mokama pensija neindeksuojama ir niekaip kitaip nedidinama, kol prilygsta tam asmeniui skirtinai mokslininkų valstybinei pensijai.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. mokslininkams paskirtos pensijos perskaičiuojamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta tvarka ir terminais.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo paties pasirinkimu gali būti mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik kartu su viena iš valstybinių pensijų.
Pensijos skyrimo atnaujinimas ir Seimo pataisos
Vertindamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio, kuriame reguliuojama mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka, atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei šiame straipsnyje, nei kitose Laikinojo įstatymo nuostatose ar kituose įstatymuose nėra nustatyta mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo tvarka tuo atveju, kai asmuo po šios pensijos paskyrimo pradeda dirbti Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir įgyja papildomą mokslinio darbo stažą.
Tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį suteikiama teisė, tačiau neužtikrinamas realus jos įgyvendinimas, Konstitucinis Teismas įvertino ne tik kaip paneigiantį asmens teisėtus lūkesčius, bet ir kaip akivaizdžiai neteisingą.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingumo principai.
Seimas patobulino mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo reglamentavimą 2021 m. kovo 25 d. Seimas, 121 balsavime dalyvavusiam parlamentarui vieningai balsavus už, pritarė Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-83(2), kuriomis įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 3 d.
Priėmus mūsų teikiamų įstatymų projektų pakeitimus iš teisinio reguliavimo bus pašalintos Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo nuostatos: mokslininkų valstybinių pensijų gavėjams po šios pensijos paskyrimo papildomai įgijus bent vienus mokslinio darbo stažo metus pensijos bus perskaičiuotos ir išmokėtos nepriemokos nuo 2020 m.
Įstatyme įtvirtinta - jeigu asmuo, kuriam paskirta mokslininkų valstybinė pensija, po jos paskyrimo pradeda dirbti mokslinį darbą, už kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, jam paskirtos mokslininkų valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo dienos, kurią jis pradeda dirbti šį darbą, o nustojus dirbti atnaujinamas nuo dienos, einančios po dienos, kurią asmuo nustojo dirbti mokslinį darbą, už kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, jeigu mokslininkų valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją yra išlikusi.
Mokslininkų valstybinę pensiją gaunantiems asmenims, kuriems ji buvo paskirta atsižvelgiant į jų iki 65 metų amžiaus sukakties dienos įgytą daktaro stažą arba habilituoto daktaro stažą, ši pensija perskaičiuojama be atskiro asmens prašymo, atsižvelgiant į visą iki jos paskyrimo įgytą daktaro stažą arba habilituoto daktaro stažą, ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. išmokant susidariusią mokslininkų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2020 m.
Įstatyme taip pat reglamentuota, kad asmenims, kurie 2020 m. birželio 3 d. ar vėlesnę dieną, buvusią iki šio įstatymo įsigaliojimo, atitiko įstatyme nurodytas sąlygas šiai pensijai pirmą kartą ar iš naujo skirti ir mokėti, mokslininkų valstybinė pensija asmens prašymu nuo teisės gauti tokią pensiją atsiradimo dienos (jei ši pensija skiriama iš naujo, nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią asmuo nustojo dirbti mokslinį darbą), bet ne anksčiau kaip nuo 2020 m.
Kiti svarbūs aspektai ir istorinė informacija
Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas buvo priimtas todėl, kad Lietuvoje nėra papildomos mokslininkų pensinio draudimo sistemos.
Kol ji bus sukurta, senatvėje mokslininkai bus remiami valstybės biudžeto lėšomis.
1998 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas pirmą kartą šiame įstatyme padarė kai kuriuos pakeitimus ir papildymus, kurie įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 d.
Šiuo metu mokslininkų valstybines pensijas iš valstybės biudžeto šiuo metu gauna apie 1,6 tūkst.
Priminsiu, jog 1999 m. senatvės pensijos amžius moterims yra 56 metai ir 8 mėnesiai, o vyrams - 60 metų ir 10 mėnesių.
Asmenims, sulaukusiems nurodyto amžiaus, bet toliau dirbantiems pagal darbo sutartį, mokslininkų valstybinė pensija negali būt paskirta.
Tas pats pasakytina ir apie neįgaliuosius dirbančius mokslininkus.
Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministras.
Lentelė. Pagrindinės sąlygos ir pasekmės
| Sąlyga / aspektas | Teisinis reguliavimas / pasekmė |
|---|---|
| Amžiaus riba stažui | Stažas skaičiuojamas ne ilgiau negu iki 65 metų |
| Draudžiamųjų pajamų turėjimas | Jeigu asmuo turi draudžiamųjų pajamų, pensija neskiriama arba nemokama |
| Pensijos mokėjimo sustabdymas | Mokėjimas sustabdomas nuo dienos, kai asmuo pradeda dirbti mokslinį darbą, ir atnaujinamas pasibaigus darbui |
| Pensijos perskaičiavimas | Perskaičiuojama be prašymo, jei paskirta pagal iki 65 m. įgytą stažą; nepriemokos mokamos nuo 2020 m. |
| Pensijos dydis | 10% bazės už daktaro stažo metus, 5% už habilituoto daktaro metus |
Mano NT investavimo strategija LIETUVOJE (2026-2027m.) - koks planas?
Taigi tokią yra dabartinė mokslininkų pensinio aprūpinimo sistema.
tags: #mokslininku #valstybiniu #pensiju #istatymas