Miokardo infarkto reabilitacija pirmajame etape: išsamus gidas pacientui ir jo šeimai

Ūminis miokardo infarktas (MI) - itin svarbi sveikatos problema, kuri tampa riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“ daugeliui pacientų. Nors išvykus iš ligoninės atrodo, kad pagrindinis gydymas baigtas, specialistai akcentuoja, jog tik tuomet prasideda ilgas organizmo atsistatymo ir prisitaikymo laikotarpis. Šis procesas apima ne tik gydymą vaistais ar poilsiu, bet ir nuoseklų gyvenimo būdo keitimą. Pirmasis reabilitacijos etapas (ankstyvoji hospitalinė reabilitacija) yra kertinė ilgesnio sveikimo ir grįžimo į kasdienį aktyvumą dalis.

Miokardo infarkto pirma stacionarinė reabilitacijos fazė

Kardiologinė reabilitacija po MI apima tris fazes: pirmoji - ankstyvoji hospitalinė, antroji - ambulatorinė ir trečioji - ilgalaikė palaikomoji. Pirmoje fazėje pacientas būna gydomas ligoninėje, kai jo būklė dar itin trapi, o rizika patirti komplikacijas didžiausia. Šio etapo tikslai - sumažinti neįgalumą, atkurti optimalų darbingumą ir sumažinti pakartotinio MI riziką.

Kardiologinė reabilitacija prasideda nuo išsamaus būklės įvertinimo - analizuojama ligos eiga, atlikti tyrimai, vertinami rizikos veiksniai ir fizinio krūvio tolerancija. Specialūs kardiopulmoniniai fizinio krūvio tyrimai „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre leidžia tiksliai vertinti širdies, plaučių ir raumenų sistemų galimybes ir parinkti saugų treniruočių intensyvumą. Treniruočių metu stebimas elektrokardiogramos rodikliai, pulso dažnis, ar nėra ritmo ar kraujotakos sutrikimų.

Recovery from Heart Attack - Cardiovascular Rehabilitation Testimonial

Pirmo etapo reabilitacijos struktūra ir pagrindiniai tikslai

  • Medicininės istorijos, fizinio tyrimo ir kitų diagnostinių testų atlikimas;
  • Individualaus reabilitacijos plano sudarymas;
  • Fizinio aktyvumo rekomendacijų ir saugaus krūvio nustatymas;
  • Kompleksinis požiūris - fizinė, psichologinė, profesinė pagalba bei ligos rizikos veiksnių korekcija.

Reabilitacijos proceso metu nuolat stebima paciento būklė ir vertinama jo pažanga. Siekiama atkurti judesių amplitudę, raumenų jėgą, koordinaciją, sumažinti širdies nepakankamumo lygį, o svarbiausias tikslas - nesustabdyti fizinio aktyvumo ir skatinti reguliarumą.

Kineziterapijos, fizinio aktyvumo ir masažo svarba

Kineziterapija MI patyrusiems pacientams pradedama nuo pirmųjų stacionarinio gydymo dienų. Fiziniai pratimai - tai organizuota judėjimo forma, sukelianti fiziologinį širdies, raumenų bei kvėpavimo sistemos aktyvavimą. Pirmos dienos skirtos minimaliai apkrovai: pacientas mokomas atpalaiduoti raumenis, atlikti diafragminį kvėpavimą, aktyviai mankštinti rankų ir kojų smulkiuosius raumenis ne mažiau kaip penkis kartus per dieną.

Taip pat skaitykite: Miokardo infarkto etapai ir jų valdymas

Jei nėra skausmų ar ritmo sutrikimų, pirmosiomis dienomis pacientas sodinamas 2-3 kartus, sėdėjimo trukmė - 5-10 minučių. Pratimų eiga - nuosekli, suderinta su kvėpavimu. Ryškėja atpalaidavimo, poilsio pertraukėlės poreikis. Reikia nuolat stebėti pulsą, prireikus - padaryti poilsio pauzę. Gydomasis masažas (kojos, nugara, pečiai, širdies sritis, masažas šalčiu) taikomas nuo pirmų dienų - jis normalizuoja kraujotaką, medžiagų apykaitą, sumažina nervinę įtampą ir sustiprina pasitikėjimą savo jėgomis.

Judėjimo didinimas ir pajaustumų stebėsena

Trečią-septintą dieną pratimus jau galima atlikti sėdint: sukami rankų ir pečių sąnariai, keliamos rankos virš galvos, lankstomos kojos. Tempas - lėtas, derinamas su kvėpavimu. Darant pratimus būtina stebėti paciento būklę - tiek subjektyvius (nuovargis, silpnumas, skausmas, dusulys), tiek objektyvius (pulso, spaudimo, EKG pokyčiai) požymius.

Pažengus reabilitacijai, baigiantis stacionariniam periodui, kiekvienam pacientui nustatomas individualus slenkstinis krūvis, t. y. toks, kai atsiranda miokardo išemijos požymių. Sveikimo fazėje taikomas tausojantis, treniruojantis judėjimo režimas: kasdienė rytinė mankšta, dozuotas ėjimas, gydomoji gimnastika, laipiojimas laiptais.

Laikotarpis Veikla Pastabos
1-2 dienos Rankų ir kojų smulkūs judesiai, diafragminis kvėpavimas, masažas Pratimai lovoje, stebėti ritmą
3-7 diena Sėdint pratimai, sėdėjimas, viršugalvio rankų judesiai, pamažintas fizinis krūvis Stebėti pulsą, kvėpavimą, spaudimą
8-14 diena Judėjimo didinimas - pasivaikščiojimai, pratimai lauke, laipiojimas Didinti krūvį individualiai

Psichologinis palaikymas ir švietimas pirmajame reabilitacijos etape

Labai svarbus pirmojo reabilitacijos etapo uždavinys - psichologinė pagalba ir paciento švietimas. Daug pacientų išgyvena nerimą, mirties baimę, silpnumą, dusulį net ir po stacionarinio gydymo. Daugeliui atrodo, kad infarktas ar kita širdies liga negrįžtamai riboja aktyvumą, todėl ima vengti fizinio krūvio. Dažna klaida - nieko nedaryti ir laukti, kol būklė pagerės savaime.

„Daugelis jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta“, - sako specialistai. Pacientai po infarkto leidžia sau gyventi „taupant“ širdį, tačiau tyrimai rodo, kad ankstyva aktyvinimo pradžia skatina sėkmingesnį sveikimą.

Taip pat skaitykite: Kiek trunka nedarbingumas po infarkto?

Ergoterapeutė Oksana Čekavičienė pastebėjo, kad reabilitacijos programos pagerina ne tik fizinį pajėgumą, bet ir psichologinę savijautą. Labai svarbus yra ligonio psichologinis ištyrimas, individualios psichologo konsultacijos, relaksacijos. Po reabilitacijos mažiausiai 77 vyrai ir 53 moterys (35-62 metų) jautė mažiau nerimo, depresijos simptomų.

Reabilitacijos komanda ir pagrindinės specialybių funkcijos

Reabilitacijos procesą įgyvendina įvairių sričių specialistai: kineziterapeutai atsakingi už fizinio kūno atkūrimą, ergoterapeutai atkuria kasdienius įgūdžius, psichologai konsultuoja psichologinėmis temomis, o socialiniai darbuotojai padeda tvarkyti socialinius reikalus. Tačiau svarbiausias komandos narys yra pats pacientas ir jo motyvacija.

Pacientas ir jo šeima namuose turėtų būti mokomi sveikos mitybos, fizinio aktyvumo palaikymo, cholesterolio mažinimo būdų, širdies nepakankamumo požymių atpažinimo ir kraujospūdžio stebėjimo.

Motyvacija ir asmeninės pastangos

Svarbus ilgalaikės sėkmės elementas - ne tik specialistų darbas, bet ir asmeninė paciento motyvacija bei pastangos. Fizinio aktyvumo poveikis išlieka tol, kol žmogus juda. Nors po reabilitacijos pacientai pajaučia pagerėjimą, dažnai manydami, kad geriau jau nebebus, nutraukia fizinį aktyvumą. Todėl būtina nuolat judėti, palaikyti aktyvumą kasdien, atlikti ryto mankštą, vandens procedūras, masažus.

Pagrindinės pirmojo etapo reabilitacijos priemonės ir rekomendacijos

  1. Po ūmių simptomų būtina kreiptis į reabilitacijos įstaigą ir pradėti fiziniu treniravimu grįstą gydymą.
  2. Tęsti vaistų vartojimą, aktyviai lankytis pas gydytoją.
  3. Treniruotės turi būti parinktos individualiai pagal fizinio pajėgumo rezultatus.
  4. Nuolat koreguoti rizikos veiksnius: svorį, kraujospūdį, mitybą.
  5. Stebėti širdies susitraukimų dažnį. Rekomenduojamas pulsas ramybėje - 65-70 k./min.
  6. UGDYTI asmeninę ir artimųjų motyvaciją fiziniam aktyvumui bei informuotumą.
  7. Pratimai turi būti atliekami poilsio metu, ne tuoj po valgio, vengiant skausmo ar didelio nuovargio.

Ne tik fizinė, bet ir psichologinė reabilitacija

Kartais miokardo infarktas pacientui tampa ne tik fiziniu, bet ir stipriu psichologiniu iššūkiu. Gali kilti nerimas, depresija, nemiga, pasyvumas, prarandama motyvacija ir viltis dėl gyvenimo kokybės. Štai kodėl būtinas psichologo ir reabilitacijos komandos dėmesys emocinei paramai. Motyvacijos trūkumas dažnai lemia neefektyvų reabilitacijos rezultatą.

Taip pat skaitykite: Kaip atgauti jėgas po infarkto

Dėl to Lietuvoje rekomenduojama skaityti paskaitas pacientams apie širdies ligų požymius, rizikos veiksnių korekciją, pagalbos būdus, kad šie suprastų reabilitacijos ir fizinio aktyvumo svarbą. Reabilitacija duoda didžiausią naudą tada, kai ji apima fizinius, psichologinius, socialinius ir profesinius aspektus.

Fiziniai pratimai, treniruotės ir kasdieniai pokyčiai

Pirmosios fazės metu visi fiziniai pratimai - kojos ir rankų judesiai, kvėpavimo, koordinacijos, atsipalaidavimo pratimai - turi būti pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai ir atliekami tik stebint specialistui.

  • Gydomosios gimnastikos trukmė vėliau didinama iki 25-35 min. (vėliau - iki 45 min.);
  • Dozuotas ėjimas pradedamas nuo kelių minučių ir didinamas iki 1-3 km, vėliau - iki 5 km;
  • Pratimų tempas turi atitikti kvėpavimą, nuovargio atveju - pertraukėlė;
  • Laipioti laiptais - pradėti po vieną laiptų maršą, palaipsniui didinant krūvį;
  • Svarbu vengti ortostatinių reakcijų, stebėti spaudimo pokyčius, orientaciją, odos spalvą.

Pirmosios fazės metu fizinis aktyvumas nulemia tolimesnę reabilitacijos sėkmę. Palaikomajame laikotarpyje galima didinti apkrovą, pritaikyti žaidimus, bėgimą, lengvus svarsčius, plaukimą, važiavimą dviračiu.

Reabilitacijos efektyvumas ir ilgalaikiai pokyčiai

Atliekami tyrimai rodo, kad reabilitacijos programos ne tik pagerina fizinį pajėgumą (didėja nueinamas atstumas, pagerėja širdies funkcija), bet ir mažina nerimo, depresijos simptomus. Bendras reabilitacijos efektyvumas matuojamas pagal 6 minučių ėjimo testą, MET krūvį (standartas - pasiekti 7 MET).

Teigiami pokyčiai išlieka tik tol, kol pacientas juda ir aktyviai dalyvauja reabilitacijoje. Plyšimas tarp medicininių galimybių ir realios naudos dažnai priklauso nuo paciento motyvacijos bei komandos darbo. Palaikomasis fazės metu labai naudinga namų savarankiška mankšta, vandens procedūros, masažai.

Recovery from Heart Attack - Cardiovascular Rehabilitation Testimonial

Praktiniai patarimai pacientui ir jo šeimai

  • Reguliarumas - viena svarbiausių sėkmingos reabilitacijos sąlygų;
  • Geriau intensyvesnis fizinis aktyvumas nei tik sėdėjimas: užteks 30 minučių per dieną;
  • Šiaurietiškas ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas - puiki alternatyva;
  • Judėjimas - „antroji širdis“: stiprindami kojų raumenis, mažiname infarkto pasikartojimo riziką;
  • Motyvacija, reguliarumas ir švietimas: raktas į ilgalaikį sveikimą!

Galiausiai svarbu suvokti, jog fizinės reabilitacijos poveikis pasižymi tik tol, kol pacientas išlaiko aktyvų gyvenimo būdą ir nenutraukia rekomenduotų užsiėmimų. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad atsigavimas - ilgas, bet labai svarbus kelias link pilnaverčio gyvenimo.

tags: #miokardo #infarktas #reabilitacija #pirmame #reabilitacijos #etape