Psichikos liga - tai terminas, apimantis platų psichikos sveikatos sutrikimų spektrą, turintį įtakos nuotaikai, mąstymui ir elgesiui. Šie sutrikimai gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, santykius ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Psichikos ligos - tai įvairios būklės, turinčios įtakos žmogaus emocinei, psichologinei ir socialinei gerovei.
Psichikos sutrikimai - tai plati sritis, apimanti įvairias būkles, kurios veikia mąstymą, jausmus, nuotaiką ir elgesį. Šiame straipsnyje pateikiama išsami apžvalga apie psichikos sutrikimus, įskaitant jų istoriją, klasifikaciją, simptomus, priežastis, diagnostiką, gydymą ir socialinius aspektus.
Istorinė apžvalga
Psichiatrija, kaip medicinos šaka, tiria psichikos ligas ir jų gydymą. Žinių apie psichikos ligas ir jų gydymą randama senovės graikų ir romėnų raštuose. Daugelis to meto gydytojų suprato, kad psichikos sutrikimai yra ligos požymis. Asklepijas 1 a. pr. Kr. aprašė psichikos pokyčių karščiuojant ir ištikus manijos priepuoliui skirtumus, gydymą šviesa, mityba, muzika. Galenas (senovės Roma) aprašė paranoją, distimiją, lytinio nepasitenkinimo poveikį isterijai.
Pirmoji psichiatrijos ligoninė įsteigta 705 Bagdade, vėliau 8 a. Viduriniais amžiais musulmoniškose šalyse imta taikyti kalbėjimo su ligoniais terapija (moralės psichoterapija), vonių, muzikos, darbo terapija, gydymas žolėmis. Europoje psichikos ligos viduriniais amžiais daugiausia buvo aiškinamos mistiškai. 13-16 a. pavojingiems psichikos ligoniams Europoje pradėta steigti specialias prieglaudas (pamišėlių namus), kurios ilgai buvo ligonių izoliavimo, bet ne gydymo įstaigos.
18 a. pabaigoje-19 a. psichiatrija tapo atskira medicinos šaka. P. Pinelis klasifikavo psichikos ligas, daugelio jo sukurtų terminų vartojimas išliko iki šiol. 1792 jis pertvarkė psichiatrijos pagalbą: panaikino ligonių varžymo priemones, fizines bausmes, reikalavo, kad ligoninėse būtų elgiamasi humaniškai. E. Kraepelinas padėjo pagrindus šiuolaikinei mokslinei psichiatrijai, psichofarmakologijai ir psichikos ligų genetikai. S. Freudas ėmė taikyti gydymo kalbėjimu metodus, aiškino pasąmonės reikšmę.
Taip pat skaitykite: FMR rezidentūros Lietuvoje
20 a. viduryje sparčią psichiatrijos plėtotę lėmė psichologijos, neurofiziologijos, genetikos, imunologijos laimėjimai. 1948 J. Cade’as pradėjo naudoti ličio druskas manijai gydyti. 1952 paskelbta apie chlorpromazino teigiamą poveikį gydant psichozę; 1987 sukurti pirmieji selektyvūs serotonino receptorių inhibitoriai. 2005 sukurta gilioji smegenų stimuliacija.
Psichiatrijos istorija Lietuvoje
Psichiatrijos pradininkas buvo S. L. Bizijas. Vilniaus universitete psichiatrijos paskaitas 1800 pradėjo skaityti D. O’Connoras. Ši knyga laikoma pirmuoju Lietuvoje psichiatrijos vadovėliu. 1922 Psichiatrijos katedra buvo įkurta Vilniaus universitete, 1924 - Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 20 a. vidurio psichiatrijos problemos buvo nagrinėjamos Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete.
Klasifikacija ir dažniausi tipai
Psichikos ligos skirstomos į skirtingas kategorijas, tokias kaip nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir psichoziniai sutrikimai. Dažniausi tipai yra nerimo sutrikimai, depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir asmenybės sutrikimai.
Psichozė: apibrėžimas, simptomai ir tipai
Psichòzė apima bendrą negalavimą, nerimą, sutrinka miegas, apetitas, sunku susikaupti. Įsigalėjimo stadijoje atsiskleidžia ligos pagrindiniai reiškiniai - haliucinacijos, kliedesiai, pakinta elgesys ir kita. Pabaigos stadijoje gali įvykti ligonio pasveikimas, sveikatos pagerėjimas arba ligos įsitvirtinimas, kartais - mirtis.
Sergant psichoze pastebimi nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, pasireiškiantys depresijos arba pakilimo kraštutinėmis nuotaikomis - beviltišku liūdesiu arba euforija, visišku vangumu arba aktyvumu, perdėta savigarba arba jos netekimu, bejėgiškumu arba visagalybe. Sergantiesiems psichoze būdinga interesų stoka, žodinės kalbos ir kūno raiškos skurdumas. Psichozė įvairiai pažeidžia intelektą, jutimo organus, suvokimą, mąstymą, emocijas, valią, atmintį, sąmonę ir asmenybę, vystosi dalinė arba visiška silpnaprotystė.
Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės
Psichozės požymiai skirstomi į pozityvius (atsiranda susirgusio žmogaus psichikai nebūdingų bruožų - kliedesiai, haliucinacijos ir elgesio sutrikimai) ir negatyvius (prarandama tai, kas buvo būdinga iki ligos - jausmų įvairovė, logika, valia). Skiriama alkoholinė psichozė, epilepsinė psichozė, infekcinė psichozė, intoksikacinė psichozė, bipolinis afektinis sutrikimas, pogimdyminė psichozė, priešsenatvinė psichozė, senatvinė psichozė, sifilinė psichozė, simptominė psichozė, somatogeninė psichozė, trauminė psichozė.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors daugelio psichikos ligų kilmė sudėtinga, kai kurios gali būti susijusios su infekciniais veiksniais arba aplinkos veiksniais. Pavyzdžiui, tam tikros virusinės infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, gripas, buvo siejamos su padidėjusia šizofrenijos išsivystymo rizika palikuonims. Genetika vaidina svarbų vaidmenį psichikos ligų vystymesi. Psichikos sutrikimų anamnezė šeimoje gali padidinti asmens riziką, o tai rodo paveldimą komponentą.
Autoimuninės būklės, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo ląsteles, taip pat gali turėti įtakos psichinei sveikatai. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą. Prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų vystymosi. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika.
Simptomai ir įspėjamieji ženklai
Psichikos liga gali pasireikšti įvairiais būdais, o simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo. Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Nuotaikų svyravimai yra normalūs, tačiau jeigu jie yra kraštutiniai, ilgalaikiai arba trikdo kasdienį gyvenimą, reikėtų kreiptis pagalbos.
Diagnostika
Psichikos ligų diagnozavimas paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Svarbu atskirti įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, nes simptomai gali sutapti. Pavyzdžiui, depresija gali imituoti skydliaukės sutrikimų simptomus, o nerimas gali būti supainiotas su panikos priepuoliais dėl širdies ligų. Psichikos sutrikimų diagnozė nustatoma iš pokalbio su tiriamuoju ir jo artimaisiais, draugais, iš stebėjimo ir psichologinio tyrimo duomenų. Dažnai padeda kraujo, šlapimo tyrimai, elektroencefalografija, galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir kita.
Taip pat skaitykite: FMR paslaugos Lazdynuose
Gydymas ir priežiūra
Psichikos ligų gydymas dažnai apima medicininių ir terapinių metodų derinį. Gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir alternatyvią terapiją. Gydymo metodai gali skirtis priklausomai nuo gydomos populiacijos. Psichikos ligų eiga kiekvienam žmogui labai skiriasi. Vieniems tai gali būti vienkartinis epizodas, o kitiems - pasikartojančios ar lėtinės ligos.
Psichozė gydoma daugiausia antipsichoziniais vaistais (slopinama centrinė nervų sistema, šalinama baimė, nemiga, haliucinacijos, kliedesiai, agresyvumas), antidepresantais (šalinama depresija, skatinama psichikos veikla), trankviliantais arba raminamaisiais (slopinama centrinė nervų sistema, šalinama nerimas, nemiga, traukuliai), kai kada taikoma elektros terapija. Psichozės gydymui svarbios yra socialinės ir psichologinės priemonės (psichoterapija, fizioterapija, darbo terapija, profesinis orientavimas), padedančios sugrįžti prie įprastinio gyvenimo ir išvengti socialinės rizikos. Svarbu saugoti ligonį nuo savižudybės (nepalikti jo vieno, neduoti aštrių ir kitų pavojingų daiktų, neleisti kaupti vaistų).
Skatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo. Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę.
Socialiniai, teisiniai ir sveikatos sistemos aspektai
Psichikos ligų supratimas yra labai svarbus ne tik sergantiems asmenims, bet ir visai visuomenei, nes tai skatina empatiją, mažina stigmą ir skatina asmenis kreiptis pagalbos. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
LIETUVOJE pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (1995) psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises ir negali būti diskriminuojami dėl jų psichikos sveikatos sutrikimų. Jei toks žmogus padaro nusikaltimą, visišką ar ribotą jo nepakaltinamumą nustato teismo psichiatrijos ekspertizė, jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.
Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos nepakaltinamiems psichikos ligoniams. Už pavojingos veikos padarymą įstatymas tam tikrais atvejais numato ne kriminalines bausmes, bet kitų valstybės prievartos priemonių taikymą. Kartais jomis siūloma pakeisti kriminalinę bausmę. Tiktai nepakaltinamumas yra toji aplinkybė, kuri pilnutinai nuima atsakomybę. Teismui būtina atsižvelgti į ypatingą psichinę būklę to asmens, kuris tuo momentu padarė nusikaltimą.
Duomenų apsauga ir e.sveikata
Prievolė teikti informaciją apie psichikos sveikatą visoms sveikatos priežiūros įstaigoms įsigaliojo sveikatos sistemos įstatyme jau 2022 metais, tačiau kilo sunkumų su pačia e.sveikatos sistema, tad naujovės buvo atidėtos. Dabar, kai atsiras nauja posistemė, duomenys bus riboto matomumo ir tik ribotas ratas specialistų galės matyti dalį jautrių duomenų. Tai yra anamnezė, žmogaus nusiskundimai, paskirtas gydymas, rekomendacijos - šiuos duomenis matys tik psichiatrai. Šeimos gydytojas ir jo komanda matys mažiau duomenų - tik diagnozę ir gydymui skirtus vaistus. Dar nedidelę dalį duomenų matys greitosios pagalbos medikai, visi kiti nieko nematys.
Prof. Arūnas Germanavičius pabrėžia, kad anonimiškumo galimybė išlieka. Teisės aktai, kurie garantuoja anoniminio gydymo galimybę, išlieka, jie nėra atšaukti. Visgi reikia pasakyti, kad anonimiškai gali gydytis tik tie pacientai, kurių būklė atitinka diagnozę.
Medikams svarbu matyti diagnozes ir paskirtus vaistus, mat skiriant kitus medikamentus reikia žinoti jų suderinamumą. To nežinant, paskirti vaistai gali būti nesuderinami su kito gydytojo paskirtais psichotropiniais vaistais, todėl išauga rizika paciento sveikatai padaryti žalą. Anksčiau gydymo įstaigos vedė ligos istorijas savo vidinėse sistemose, o dabar jos taps įpareigotos duomenis vesti į e.sveikatos portalą.
M. Oleškavičienė ramina - daugelis baimių dėl duomenų atskleidimo būna nepagrįstos, nes bus griežti įpareigojimai užtikrinantys psichikos sveikatos konfidencialumą. Be to, daug ribojimų buvo panaikinta: pavyzdžiui, norint vairuoti automobilį, ribojimų kone nėra, išskyrus labai sunkias psichikos ligas, nesuderinamas su vairavimu, tarkime, kai sergama demencija ar yra protinis atsilikimas.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Suprasti psichikos ligų priežastis, simptomus ir gydymo galimybes yra būtina norint sukurti palaikančią aplinką sergantiems asmenims. Gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos gerinimas, fizinis aktyvumas ir priklausomybių mažinimas gali sumažinti riziką. Skatinkite artimuosius kreiptis pagalbos, pasiūlykite paramą ir išklausykite be vertinimo.
Praktiniai patarimai, ką daryti pastebėjus simptomus
- Stebėkite elgesio pokyčius: staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, drastiški elgesio pokyčiai.
- Jeigu yra mintys apie savęs žalojimą - nedelsiant kreipkitės į medikus ar skubiąją pagalbą.
- Skatinkite kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.
- Jei įmanoma, padėkite surasti psichikos sveikatos specialistą arba artimųjų pagalbos tinklą.
Lentelė: dažniausi psichikos sutrikimai ir trumpas aprašymas
| Sutrikimas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Nerimo sutrikimai | Per didelis nerimas, fobijos, panikos priepuoliai, trikdantys kasdieninę veiklą. |
| Depresija | Ilgalaikė liūdesio būsena, interesų stoka, energijos stoka, miego ir apetito pokyčiai. |
| Bipolinis sutrikimas | Epizodai su manija arba hipomanija ir depresija, reikalingas ilgalaikis gydymas. |
| Šizofrenija/psichozė | Haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo ir emocijų sutrikimai. |
| Asmenybės sutrikimai | Tvirtas elgesio modelis, trukdantis santykiams ir funkcionavimui. |
Psichikos ligos yra sudėtinga ir daugialypė problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors kai kurias psichines ligas galima veiksmingai valdyti arba išspręsti, kitoms gali prireikti nuolatinio gydymo ir palaikymo.
tags: #medicinos #enciklopedija #psichikos #sutrikimai