Nuo 2023 m. sausio 1 d. medicininės reabilitacijos tvarką reguliuoja du įsakymai, įsigalioję 2022 metais: V-1738 „Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas“ ir kiti susiję teisės aktai. Remiantis šiais dokumentais, reabilitacijos reikšmė sprendžiama gydytojo, o ne paciento, todėl pirmąjį etapą pradeda gydantis gydytojas. Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas taikomas biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams ūmiu ligos periodu, siekiant sumažinti ligos komplikacijų riziką, sutrumpinti laikinojo nedarbingumo trukmę ir sumažinti neįgalumą.
Trečiasis reabilitacijos etapas (ambulatorinė reabilitacija I ir II) vykdomas ambulatoriškai, kai pacientui nereikalinga stacionarinė reabilitacija ir jis gali lankytis pas specialistus ambulatoriškai. Palaikomoji reabilitacija suaugusiems, sergantiems tam tikromis ligomis, galima darbingiems asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis. Dėl medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos, bei bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, priimti įsakymai nustato reabilitacijos trukmę, etapų skaičių ir teikiamų paslaugų pobūdį.
Remiantis teisės aktais: ką reikia žinoti apie reabilitacijos etapus
- Pirmasis etapas - medicininės reabilitacijos paslaugos asmenims su biosocialinių funkcijų sutrikimais ambulatoriniame ar stacionariniame gydyme. Jei po pirmojo etapo biosocialinės funkcijos tebėra sutrikusios, sprendžia tolesnį etapą gydytojas pasikonsultavęs su FMR gydytoju. Vienam reabilitacijos etapui gali būti skiriama iki 25 procedūrų.
- Antrasis etapas - specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos. Teikiamos daugiaprofilinėse ligoninėse, reabilitacijos ligoninėse ar sanatorijose ir skiriamos po labai sunkių ligų ar traumų.
- Trečiasis etapas - ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Skiriamos asmenims, kurie laikomi nedarbingais ar pripažinti 0-25 proc. iš dalies darbingais, taip pat 30-40 proc. tikslinant darbingumo lygį teisės aktų nustatymais.
- Palaikomoji reabilitacija namuose gali būti taikoma baigus antrąjį etapą ir pripažintiems nedarbingais, kai nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis.
Paslaugų įvairovė: kineziterapija, masažas, ergoterapija ir daugiau
Kineziterapija - pagrindinė reabilitacijos grandis, kurioje judesys yra natūralus veiksnys judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklei gerinti, pažeistų organų funkcijoms atkurti ir ligos eigai koreguoti. Masažas - gydomasis kūno dirginimas rankomis ar įrankiais, didina audinių paslankumą, gerina raumenų tonusą ir kraujotaką. Ergoterapija orientuota į paciento funkcinių galimybių atstatymą bei sutrikimų kompensavimą tikslinga veikla, galinti būti taikoma tiek vaikams (pvz., cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams), tiek suaugusiems ar pagyvenusiems asmenims.
Fizioterapija - naudojami dirbtiniai fiziniai veiksniai (ultragarsas, elektromagnetinis laukas, lazerio spinduliai, termoterapija, krioterapija ir kt.), siekiant pagerinti audinių mitybą ir kraujotaką, mažinti uždegimą, spazamų ir skausmą. Gydymo įstaigose taikomų priemonių spektras apima ir naujesnes procedūras, tokias kaip diadinamoterapija, amplipulsterapija, darsonvalizacija ir magneto terapija. Po gydymo kurso efekto išlieka apie 1 mėnesį. Ultragarsas vadinamas mikromasažu dėl mechaninio poveikio, skiriamas uždegiminiams ir degeneraciniams sąnarių pažeidimams gydyti.
Limfodrenažas (presoterapija) - ritmiškai masažuoja galūnes, didina slėgį audiniuose ir gerina kraujotaką bei limfos tekėjimą. Fototerapija su „Bioptron“ šviesos terapija padeda organizmo regeneracijai, palaikant natūralias sveikimo proceso funkcijas. Dažnai ši procedūra taikoma kaip papildoma priemonė įrėmintiems gydymo efektams sustiprinti.
Taip pat skaitykite: Medicininė reabilitacija: kas tai?
Kur ir kaip teikiama reabilitacija Lietuvoje
Pradinė medicininė reabilitacija pradžioje teikiama ambulatoriai arba stacionare, priklausomai nuo sutrikimų pobūdžio ir ligos eigos. Antrasis etapas dažnai vyksta specializuotuose stacionarinio pobūdžio skyriuose daugiaprofilinėse ligoninėse ar sanatorijose. Trečiasis etapas - ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, skirtos tiems, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, bet ne stacionarinė slauga. Palaikomoji reabilitacija dažnai skiriama namų sąlygomis po to, kai pacientas baigia antrąjį etapą.
VLK (Valstybinė ligonių kasa) kompensuoja didelę dalį reabilitacijos paslaugų. Jei pacientas yra privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), jis gali gauti nemokamą reabilitaciją pagal medicinines indikacijas. Papildomos paslaugos ar procedūros, kurios nėra įtrauktos į pagrindinį kursą, gali būti apmokamos papildomai. Dažnai skiriamas reabilitacijos kursas trunka apie keletą savaičių arba mėnesių, su galimybe pratęsti už papildomą mokestį. VLK kompensuoja tik vieną reabilitacijos kursą per metus; norint dalyvauti antrą kartą, pacientas apmoka pats.
Profesinė reabilitacija Lietuvoje apima profesinių gebėjimų atkūrimą arba išugdymą, individualių treniruočių programų rengimą pagal vaikų poreikius, sportinių traumų prevenciją ir reabilitaciją, taip pat sportininkų fizinės būklės vertinimą ir konsultavimą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją, žinoti Lietuvos teisės aktus bei gebėti sudaryti ir taikyti individualias reabilitacijos programas. Darbas įstaigose, teikiančiose reabilitacijos paslaugas, vyksta įvairiuose įstaigos formose: pavyzdžiui, VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras, Druskininkų filialas, Santaros klinikų IV-stacionarinės reabilitacijos skyrius Valkininkuose, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė ir kt. Projekto metu planuojama įgyvendinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą platesniame rate.
Praktiniai aspektai: ką vertėtų žinoti pacientams ir gydytojams
- Reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos tiek ambulatoriškai, tiek stacionariomis sąlygomis, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo sprendimo.
- Pradinė reabilitacija gali būti teikiama iki 25 procedūrų vienam etapui; o po jos gali būti svarstomas antrasis ar trečiasis etapas.
- Pacientai gali būti priimami į reabilitaciją pirmumo tvarka („žaliojo koridoriaus“ principu), atsižvelgiant į jų būklę ir teisės aktus.
- Gydytojas - FMR gydytojas - priima galutinius sprendimus dėl reabilitacijos eigos ir priežiūros, įvertina kontraindikacijas bei parenka tinkamiausią etapą.
Taip pat galima įtraukti įvairias diagramas, kurios iliustruoja procedūrų skaičiaus ribas vienam etapui, skiriasi ambulatorinės ir stacionarinės veiklos intensyvumas bei finansavimo schema.
Specialistė pažymi, kad reabilitacijos proceso efektyvumą lemia ne tik procedūros, bet ir laikui bėgant įgyvendintų gydymo planų įtvirtinimas, tęstinumas bei individualus požiūris į paciento poreikius. Palaikyti pagerėjimo efektą padeda ir tolesnis gydymo tęstinumas po kurso, o Lietuvos gydymo įstaigos teikia galimybes dalyvauti viename ar keliose reabilitacijos formose. Pacientai dažnai pasitelkia papildomas paslaugas ar įrangos išlaidas savo lėšomis, siekdami užtikrinti kuo geresnį reabilitacijos rezultatą.
Taip pat skaitykite: Naujovės darbingumo nustatyme Utenoje
| Etapas | Procedūrų skaičius | |
|---|---|---|
| Pirmasis | Ambulatorinis ar stacionarinis gydymas; iki 25 procedūrų | iki 25 |
| Antrasis | Specializuotos stacionarinės paslaugos | nustatoma pagal sutrikimą |
| Trečiasis | Ambulatorinės paslaugos; darbingumo lygio koregavimas | priklauso nuo būklės |
Taikant reabilitaciją gali būti skiriamas kompleksas įvairių priemonių: nuo kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos iki psichologinės pagalbos ar medikamentinio gydymo. Be to, papildomai gali būti taikomos ortopedinės priemonės ir techninė pagalba, kai yra poreikis.
Taip pat skaitykite: Sveikatos patikrinimo tvarka
tags: #medicinine #reabilitacija #rasto #darbas