Motinystės ir ligos socialinio draudimo išmokos Lietuvoje reglamentuojamos įvairiais teisės aktais, kurių pakeitimai ir papildymai per pastaruosius metus keitė teisės aktų nuostatas, apibrėžiančias išmokų skyrimą, perskaičiavimą ir mokėjimą.
Kam taikomas motinystės socialinis draudimas
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, nėštumo ir gimdymo laikotarpiu remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą (vaiko vardas, pavardė, asmens kodas (jei neturi, - gimimo data), motinos ir tėvo vardas, asmens kodas (jei neturi, - gimimo data) arba vaiko gimimo faktą patvirtinančiu dokumentu, jeigu duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ir jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - Fondo valdybos teritorinis skyrius) pateiktu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau - Fondo valdybos direktorius) patvirtintos formos pranešimu apie pasirinktą tėvystės laikotarpį ar vaiko priežiūros laikotarpį, - asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.
Išmokų dydžių ir perskaičiavimo principai
Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.
Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio.
Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
Taip pat skaitykite: Ligos išmokos tvarka
Perskaičiavimas ir mokėjimą administruojančios institucijos
Mokėtiną šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija, išskyrus tą atvejį, kai asmeniui priklausančias išmokas administruoja skirtingos institucijos.
Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos.
Valstybinės pensijos ir išmokų sąsajos
Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Perskaičiuojant pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neperskaičiuotas pensijas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos neperskaičiuotos pensijos dalis, lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, padidinama iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, likusi pensijos dalis be priedo už stažo metus perskaičiuojama pagal naujai patvirtintų ir prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį.
Kompensaciniai priedai ir užsienio pensijos
Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo pensijos paskirtos vadovaujantis 1971 m. liepos 5 d. Tarybos reglamentu Nr. 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, ir Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl pensijų mokėjimo nuostatomis arba kurie gauna kitos valstybės pensiją, asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neturi šių duomenų.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį asmuo privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai kas ketvirtį.
Asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma sumuojant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka asmens perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį ir užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį (toliau šiame straipsnyje - pensijų suma). Jeigu asmens iki perskaičiavimo gautų pensijų sumos dydis viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijų sumos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, kompensacinio priedo dydis yra lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir pensijų sumos po perskaičiavimo dydžio skirtumui.
Ligos socialinio draudimo išmokos ir limitai
Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensija), perskaičiuojama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
Nedarbo išmokos ryšys su socialiniu draudimu
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pirmus 3 mėnesius mokama visa, o likusį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Specialios nuostatos ir istoriniai pakeitimai
Teisės aktų pakeitimai įsigaliojo įvairiais laikotarpiais: 2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 1 d., taip pat reikšmingi pakeitimai fiksuoti 2016-2023 m. (pvz., 2016 06 28, 2016 12 20, 2017 03 30, 2017 12 05, 2019 07 11, 2019 10 17, 2020 09 29, 2020 12 23, 2022 06 28, 2023 06 13, 2023 10 10, 2023 11 09).
2010 m. liepos 1 d. nuostata, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. - motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų ribos, tapo vienu iš kertinių reikalavimų, galiojančių ir vėlesniais metais.
Išmokų grupavimas pagal laikotarpį ir gavėją
- Motinystės ir tėvystės pašalpos - pagal vaiko amžių skirtingi perskaičiavimo procentai (iki 1 m. - 90 %, nuo 1 iki 2 m. - 75 %).
- Ligos pašalpos - priklauso nuo kompensuojamojo uždarbio ir taikomų ribų.
- Valstybinės pensijos ir priedai - perskaičiuojami taikant konkrečias formules ir koeficientus.
Ligos ir motinystės pašalpų administravimas
Mokėtiną šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų išmokų dalį apskaičiuoja ir išmoka šias išmokas administruojanti institucija.
| Išmokos tipas | Perskaičiavimo / mokėjimo sąlyga | Procentas nuo kompensuojamojo uždarbio |
|---|---|---|
| Motinystės (iki 1 m.) | Paskirta pagal LMSSD nuostatas | 90 % |
| Motinystės (1-2 m.) | Paskirta pagal LMSSD nuostatas | 75 % |
| Ligos pašalpa | Skaičiuojama iki Vyriausybės patvirtintos ribos | Kintama |
Specialios grupės ir išimtys
Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m.
Statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) ir karšto apsaugos sistemos kariai gauna valstybės biudžeto lėšų motinystės (tėvystės) išmokas vaikui iki trejų metų.
Dokumentų tvarkymas ir terminai
Jeigu duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas ir pranešimas apie pasirinktą tėvystės laikotarpį ar vaiko priežiūros laikotarpį pateikiami Fondo valdybos teritoriniam skyriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos pranešimu.
Pastabos dėl galiojančių normų ir jų taikymo
Įstatymai ir jų pakeitimai, paminėti šioje apžvalgoje (pvz., 2016-2023 metų pakeitimai), nurodo, kad motinystės ir ligos socialinio draudimo išmokos yra dinamiškai koreguojamos, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, ekonominius rodiklius ir socialinio draudimo finansavimo galimybes.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo institucijos atlieka perskaičiavimus ir moka išmokas remiantis galiojančiomis formulėmis bei koeficientais, nurodytais atitinkamuose teisės aktuose ir jų prieduose.
tags: #ligos #ir #motinystes #socialinio #draudimo #ismoku