Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus.
Kas turi teisę į senatvės pensiją
Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių; Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensinis amžius ir stažas
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas: 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydžio skaičiavimo principai
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
- Bendroji dalis: dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 m. bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.
- Individualioji dalis: priklauso nuo įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pensijų indeksavimas ir peržiūros
Pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra, didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Vidutiniai dydžiai ir statistika
2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Tačiau skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus skaičius: šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 596 eurus. „Sodra“ komentuoja, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Taigi matosi, kad Lietuvoje pensijos kol kas gerokai mažesnės už ES vidurkį.
Palyginimas su Europos Sąjunga
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. vidutinė pensija Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Didžiausias pensijas gauna pensininkai Liuksemburge, kur kiekvienais metais jiems išmokama 31 385 eurai arba 2 653 eurai kas mėnesį. Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Tuo metu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu siekia 805,3 euro, o jo neturint - 471 eurą. Taigi Lietuvoje pensijos gerokai mažesnės, nes joms skiriama ryškiai mažiau lėšų. „Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tuo tarpu Lietuvoje išlaidos senatvės pensijoms pernai siekė 7,3 proc. BVP.
Skurdas tarp pensininkų ir pragyvenimo realijos
Aukščiau pateikti skaičiai atspindi, kad pensijos daugybės žmonių pragyvenimui yra nepakankamos. Daugiau nei trečdalis senjorų arba 36,5 proc. jų skursta. 2023 m. skurdo rizikos riba buvo 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, taigi dauguma senjorų, gyvenantys vieni ir gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, gyvena skurde.
Beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką: už daugelio prekystalių - vyresni žmonės. Didelei daliai pensijos nepakanka pragyvenimui, todėl jie bando papildomai užsidirbti. Pavyzdžiui, 70-metė Genutė vieno iš didžiųjų miestų turguje prekiauja jau daugiau nei 20 metų. Genutė neslėpė, kad toliau dirbti sulaukusi pensinio amžiaus nusprendė todėl, kad jos pensija yra per maža, kad galėtų pragyventi. Moteris dalijosi, kad jos pensija šiuo metu siekia apie 400 eurų. Taip pat ji papildomai gauna ir 46,46 euro siekiančią našlės pensiją.
Didelės pensijos ir kaip jas užsitikrinti
Vis dėlto statistika rodo, kad net ir mūsų šalyje yra žmonių, kurių gaunamos pensijos viršija kelis tūkstančius eurų, tačiau tokių gavėjų dalis yra itin maža. Daugesnes pensijas gauna tik 1,5 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje yra 635,5 tūkst. pensijų gavėjų. Kaip nurodo „Sodra“, tik 1 469 asmenys gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas. Iš didžiosios dalies tokių pensijų gavėjų yra vyrai.
Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Lankauskaitė, kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje yra 87 gyventojai, kuriems išmokėta pensija buvo 2 tūkst. eurų arba daugiau. Visus šiuos žmones vienija tai, kad jie per savo gyvenimą labai ilgai dirbo, mat visų jų vidutinis bendras stažas yra 55,9 metų.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Jeigu žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, 2 tūkst. eurų dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams ir taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. „Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Antros pakopos kaupimas, anuitetai ir privati kaupimo reikšmė
Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad detalaus išmokų gavėjo paveikslo pensijų fondai nemato ir valdo tik ribotus duomenis apie kaupiančiuosius, tačiau tiki, kad nauda dalyviams auga.
„Nors disponuojame ribotais, tik atliekamai funkcijai būtinais duomenimis apie kaupiančiuosius, statistiniai rodikliai rodo, kad privataus kaupimo sistemai pamažu įpusėjant vienos kartos laikotarpį, jos nauda dalyviams kryptingai auga“, - komentavo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis. Anot jo, tai lemia daug veiksnių: ilgėjantis kaupimo laikotarpis, o kartu su juo - sukaupta lėšų suma, sudėtinių palūkanų efektas, taikomas gyvenimo ciklo fondų formatas.
„Kalbant apie anuitetus, kuriuos privalu įsigyti nuo tam tikros sukauptų lėšų sumos ir kurių gavėjų su laiku turėtų daugėti, galime žvilgtelėti į „Sodros“ pateikiamus apibendrintus standartinio pensijų anuiteto gavėjo duomenis. Šiemet rugsėjį jo vidutinė visų gaunamų pensijų suma be anuiteto sudarė 912,3 euro, o šalia vidutinis anuiteto dydis - 73,4 euro“, - sako T. Gudaitis.
Pensijos ir tarptautinė perkėlimo situacija
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Valstybinio biudžeto projektai, numatomi pokyčiai ir prognozės
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas numato, kad Vyriausybė siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas. „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Pensijų santykis su atlyginimu ir ilgalaikės perspektyvos
Vienas svarbus būdas vertinti pensijų dydžius - vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių.
EBPO duomenys rodo, kad Lietuvoje grynoji (angl. net) pakeitimo norma, įvertinus mokesčius ir įmokas, yra netgi mažesnė - 28,9 proc. Pagal šiuos duomenis Lietuva atsilieka nuo visų išsivysčiusių šalių ir lenkia tik Pietų Afriką.
Prognozuojama, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių. Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Taigi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Kam kreiptis ir kokią pagalbą galima gauti
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Neįgijusieji minimalaus 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Kaip žinoma, į pensijai kaupiančio gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.
Patvirtintos mokesčių ir pensijų reformos. Kas keičiasi?
Praktiniai patarimai siekiantiems didesnės pensijos
- Ilgiau dirbkite arba atidėkite pensijos skyrimą - už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais.
- Kaupkite antros ir trečios pakopos pensijų fonduose - sudėtinių palūkanų efektas ir ilgas kaupimo laikotarpis didina sukauptą lėšų sumą.
- Stebėkite savo stažą ir apskaitos vienetus, užtikrinkite, kad būtų sukauptas būtinasis stažas pensijai gauti.
- Apsvarstykite galimybę dirbti ilgesnį laiką arba papildomai kaupti privačiai - tai gali reikšmingai padidinti individualią pensijos dalį.
Statistinė lentelė - pagrindiniai rodikliai (apytiksliai)
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Vidutinė pensija 2026 m. (bendras rodiklis) | 750 EUR |
| Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą | 810 EUR (805,3 EUR minėta kituose šaltiniuose) |
| Būtinasis stažas 2026 m. | 34 metai 6 mėn. |
| Būtinasis stažas 2027 m. | 35 metų |
| Pensijoms skiriama % BVP (Lietuva, pernai) | 7,3 % |
| ES vidutinė pensija (2022 m., mėn.) | ~1 345 EUR |
| Vidutinė pensija / vidutinis atlyginimas (Lietuva) | ~46 % arba 0,33 pagal Eurostat |
Dažnai užduodami klausimai
- Ar pensinį amžių sulaukus automatiškai pradedamos mokėti pensijos? Ne - svarbūs ir kiti veiksniai, ypač minimalus 15 metų socialinio draudimo stažas.
- Ar pensiją galima atidėti? Taip - pensijos skyrimas gali būti atidėtas, už kiekvienus atidėjimo metus pensija didėja 8 proc.
- Ar pensiją gauna asmenys, persikėlę iš užsienio? ES/EEA sąlygomis pensijos mokamos pagal socialinio draudimo istoriją; su kai kuriomis trečiosiomis šalimis Lietuva turi sutartis (pvz., Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada, Moldova).
Žvelgiant į statistinius duomenis ir prognozes, matyti, kad nors pensijų dydžiai Lietuvoje auga, išlikus dabartinėms tendencijoms ir demografinei raidai, pensijų santykis su darbo užmokesčiu ir ilgalaikės perspektyvos kelia rimtų iššūkių. Individualūs sprendimai - ilgesnis darbas, kaupimas antros arba trečios pakopos fonduose, pensijos atidėjimas - gali reikšmingai pagerinti būsimą pensijos dydį.