Higienos instituto (HI) parengta analizė rodo, kad 2019-2023 m. laikotarpiu vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas padidėjo nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Higienos institutas pristatė pagrindinius Lietuvos vaikų (0-17 m.) psichikos sveikatos būklės pokyčius 2019-2023 m. Pasak Higienos instituto vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik problemas, bet ir pozityvius pokyčius - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų.
Pastaraisiais metais vaikų ir paauglių psichikos sveikata tapo vis didesniu rūpesčiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tarptautiniai tyrimai ir nacionaliniai duomenys rodo, kad psichikos sveikatos problemų paplitimas tarp jaunimo didėja, o tai kelia nerimą tėvams, pedagogams ir sveikatos priežiūros specialistams.
Esminiai skaičiai ir teritoriniai skirtumai
2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10-iai tūkst. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų).
Be to, 2023 m. HI Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva pažymi, kad nors sutrikimų skaičius auga, tai gali būti siejama su didesniu tėvų ir ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresniu psichikos sveikatos paslaugų prieinamumu. Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms.
Tendencijos: nuo sutrikimų dažnumo iki savižudybių mažėjimo
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro duomenų analizė rodo, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje didėja. Pastaraisiais ketveriais metais vaikų savižudybių skaičius sumažėjo beveik tris kartus. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100-ui tūkst. 2019 m. šis rodiklis siekė 1,8 atvejo 100 000 vaikų, o 2023 m. - 0,4 atvejo. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Pasak Higienos instituto vadovo Šarūno Alasausko, savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų. „Siekiame, kad skaitmenizacija ir atviri duomenys taptų ne tik informacijos šaltiniu, bet ir įrankiu geresniems sprendimams priimti - kad kiekvienas vaikas Lietuvoje jaustųsi saugus ir palaikomas“, - instituto pranešime cituojamas Š. Alasauskas.
Psichosomatika: ryšys tarp kūno ir emocijų
Kokie sutrikimai diagnozuojami dažniausiai?
Pastaraisias metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų. Dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimai. Psichologinės raidos sutrikimai: Šie sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia vaiko pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje: Šiai kategorijai priskiriami aktyvumo ir dėmesio sutrikimai (ADS), elgesio sutrikimai (prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, asocialus elgesys) ir emocijų sutrikimai (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas).
Depresija ir nerimo sutrikimai: Šie sutrikimai pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, interesų praradimu, nerimu, baime ir nuogąstavimu. Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija ir kitos valgymo problemos dažniau pasitaiko paauglystėje. Autizmas: Tai įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse. Bipolinis sutrikimas: Tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai - depresijos ir manijos arba hipomanijos epizodai.
Viešieji ir moksliniai signalai: kas kelia susirūpinimą
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimo duomenimis, 32 procentai 7-14 metų amžiaus vaikų Lietuvoje turi labai rimtų elgesio ir emocinių problemų, siekiančių sutrikimo rizikos lygį, kas reiškia - tikėtina diagnozė. VU mokslininkai jau praėjusio karantino metu net dviejuose tyrimuose pastebėjo, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta šalyje blogėja.
„Kliniškai, labai mažiems vaikams užtenka 2 mėnesių, kad problemos taptų sutrikimais. Mokyklinio amžiaus vaikams problemos tampa sutrikimais per 4-6 mėnesius. Būtent todėl taip svarbu bent iš dalies sugrąžinti vaikus į mokyklas po trijų-keturių mėnesių… Dabar didžioji dalis 11-18 metų vaikų ir paauglių neturi kontaktinio ugdymo jau daugiau kaip pusę metų“, - sako prof. dr. Prof. dr. Romos Jusienės teigimu, šiandien vaikams gyvybiškai svarbu atgauti gyvo kontakto su savo mokyklos bendruomene, mokytojais ir bendraamžiais viltį, būti pamatytais ir išgirstais - iš tiesų, gyvai, nelikti „anapus ekranų“: „Socialinių ir emocinių poreikių atliepimas vaikams yra esminis psichikos sveikatai ir gerai raidai.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Tarptautiniai palyginimai ir HBSC duomenys
Tarptautinio HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvos mokinių psichikos sveikatos rodikliai yra žemesni už Europos šalių vidurkį, ypač vertinant saviveiksmingumą ir vienišumą. HBSC komanda savo pranešime supažindino konferencijos klausytojus su mokyklinio amžiaus vaikų 2022 m. psichikos sveikatos tendencijomis ir su ja susijusiais gyvensenos pasirinkimais.
Jau ankstesniuose pranešimuose buvo minėta, kad daugiau nei pusė merginų ir daugiau nei trečdalis vaikinų nesijautė laimingais, beveik pusė merginų ir ketvirtadalis vaikinų pasižymėjo žema psichologine gerove, trečdalis merginų ir 15 proc. vaikinų jautėsi vieniši, ar nepatenkinti gyvenimu. Prasti ir nerimo rodikliai, ypač tarp merginų - daugiau nei trečdalis jų per pastarąsias savaites jautė vidutinį ar aukštą nerimo lygį (vaikinų atveju - 15 proc.). Net ir tarp devintokų šiek tiek daugiau nei pusė (56%) jaučia, kad yra pajėgūs išspręsti savo problemas, o pusė (50%) - pasiekti užsibrėžtus tikslus, likusiai vaikų ir paauglių daliai dažnai kyla sunkumų gyvenime, kuriuos sprendžiant praverstų kitų žmonių pagalba.
Veiksniai, darančių įtaką vaikų psichikos sveikatai
Vaikų psichikos sveikatos problemų priežastys yra kompleksinės ir įvairialypės. Tarp galimų veiksnių yra socialiniai ir ekonominiai veiksniai, šeimos veiksniai, mokyklos veiksniai, technologijų poveikis, biologiniai veiksniai, trauminiai įvykiai ir lyčių skirtumai. Skurdas, socialinė atskirtis, nedarbas ir kitos socialinės ir ekonominės problemos gali padidinti psichikos sveikatos problemų riziką. Nesutarimai šeimoje, skyrybos, smurtas, nepriežiūra ir kitos šeimos problemos gali neigiamai paveikti vaikų psichikos sveikatą.
Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingas sąsajas tarp vaiko šeimos padėties ir psichikos sveikatos būsenos. Mažiausiai stacionaruose buvo gydyta pilnose šeimose augančių vaikų, daugiausia - globos namuose ir nepilnose šeimose gyvenančių vaikų. Išsiskyrusių šeimų vaikams dažniausiai diagnozuoti nuotaikos, neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms prie ekranų ir internete leidžiamas laikas tapo svarbia daugelio vaikų ir paauglių kasdienio gyvenimo dalimi. Nepaisant didėjančių įrodymų, kad tai sukelia žalingas pasekmes jų fizinei ir psichikos sveikatai, daugiau nei pusės vaikų laikas prie ekranų yra gerokai didesnis, nei rekomenduoja specialistai. VU mokslininkai pastebėjo, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta šalyje blogėja dėl ilgalaikio ekranų poveikio.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Kas padeda geresnei emocinei sveikatai: miegas, šeima, aktyvumas
Vienas svarbiausių veiksnių, prognozuojančių palankesnę emocinę sveikatą - miego rodikliai. Nustatyta, kad pakankamai miegantys paaugliai (bent 8 valandas per parą), gebantys užmigti laiku ir kokybiškai išmiegoti nakties metu bei jaustis žvaliais ryte, buvo net 3-10 kartų labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais. Taip pat didžiulę reikšmę emocinei gerovei turėjo su šeima praleidžiamas laikas - pasivaikščiojimai ar sportas. Nustatyta, kad paaugliai, užsiimantys šia veikla bent kartą per savaitę buvo 2-3 kartus labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais.
Kaip gerinti situaciją: priemonės ir iniciatyvos
Siekiant pagerinti vaikų psichikos sveikatą Lietuvoje, būtina imtis kompleksinių priemonių, apimančių ankstyvąją intervenciją, psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimą, stigmos mažinimą, švietimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Ankstyvas psichikos sveikatos problemų nustatymas ir gydymas gali padėti užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms. HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teiginiu, ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms.
Būtina užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės ir ekonominės padėties. Būtina mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą, kad vaikai ir jų tėvai nebijotų kreiptis pagalbos. Būtina šviesti visuomenę apie psichikos sveikatą, psichikos sveikatos problemas ir pagalbos galimybes. Būtina užtikrinti, kad įvairios institucijos - sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, socialinės tarnybos ir nevyriausybinės organizacijos - bendradarbiautų, siekdamos pagerinti vaikų psichikos sveikatą.
Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, bendradarbiaujant su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei perimant Norvegijos gerąją patirtį, padėtas pagrindas šioms naujoms paslaugoms: Šeimų lankymas, Emocinės gerovės konsultantai, Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų sveikatos kabinetų atnaujinimas ir aprūpinimas metodologinėmis priemonėmis, Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP).
Vietinės iniciatyvos ir pagalba bendruomenėse
Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja individualias psichologo konsultacijas, psichologo konsultacijas grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugas. „Neįtikėtinų Metų“ Programa tėvams padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir elgesio sunkumų priežastis, įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko elgesio valdymo būdus, išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, kurti pozityvius santykius su kitais. Taip pat prisideda tobulinant tėvystės įgūdžius, padeda labiau pasitikėti savimi, išmokti pažinti save ir vaiko jausmus, suteikti pagalbą vaikui ir leisti jam jaustis geriau.
Rekomendacijos sprendimams ir prioritetams
Prof. K. Šmigelskas pabrėžė, kad siekiant pagerinti vaikų psichikos sveikatą, svarbu keisti aplinką aplink juos - kurti saugesnius santykius, gerinti santykius tarp vaikų, tėvų ir mokytojų, skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir dėkingumą. Prof. dr. Romos Jusienės teigimu, šiandien vaikams gyvybiškai svarbu atgauti gyvo kontakto su savo mokyklos bendruomene, mokytojais ir bendraamžiais viltį, būti pamatytais ir išgirstais - iš tiesų, gyvai, nelikti „anapus ekranų“: „Socialinių ir emocinių poreikių atliepimas vaikams yra esminis psichikos sveikatai ir gerai raidai.
| Rodiklis | 2019 | 2023 |
|---|---|---|
| Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas (atv./10 000 vaikų) | 88,3 | 88,8 |
| Vaikų savižudybių mirtingumas (atv./100 000 vaikų) | 1,8 | 0,4 |
| 7-14 m. vaikų, turinčių sunkių elgesio/emocijų problemų | 32 % (VU duomenys) | |
Siekiant efektyviai mažinti psichikos sveikatos problemų paplitimą ir jų pasekmes, reikia kompleksiško požiūrio: stiprinti ankstyvąją intervenciją, plėtoti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, mažinti stigmą, skatinti sveiką gyvenseną, gerinti mokyklų ir šeimų paramą vaikams bei užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
tags: #lietuvos #vaiku #psichikos #sutrikimai #statistika