Socialinė parama Lietuvoje skirta padėti nepasiturintiems gyventojams. Ši parama gali būti teikiama piniginėmis išmokomis ir/arba kompensuojant būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidas.
Kas gali gauti socialinę paramą?
Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. Vienas gyvenantis asmuo įgyja teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Kaip kreiptis dėl piniginės socialinės paramos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad, užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, rašoma SADM pranešime žiniasklaidai. Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Prašymo pateikimo terminai ir dokumentai
Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus: asmens dokumentą, prašymą socialinei paramai gauti, pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius. Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Kur kreiptis kompensacijai gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos. Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti.
Kaip apskaičiuojamos vidutinės pajamos?
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis. Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus. Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama: vaiko pinigai (universali išmoka vaikui); vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos; socialinė pašalpa; kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį; parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis; parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos: su darbo santykiais susijusios pajamos; autorinis atlyginimas; pensijos; dividendai; palūkanos; individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno; pajamos iš žemės ūkio veiklos; išmokos žemės ūkio veiklai; piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); stipendijos; socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus. Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma: gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos; išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama; išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui; ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija); labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius; gautos dovanų piniginės lėšos; paveldėtos piniginės lėšos; užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos; valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą; turto pardavimo pajamos; turto nuomos pajamos; loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.
Socialinės pašalpos dydis
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų per mėnesį - kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro: pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį; antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį; trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek laiko ji yra gaunama: Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį. Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį. Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur). Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur). Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).
Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, net ir įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. SVARBU! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą besinuomojantiems asmenims. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: ((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur (3 VRP*) = 116 Eur. 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Papildoma parama vaikams ir mokiniams
Papildoma 47,38 Eur dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 m. Nepasiturinti šeima - šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 294 Eur. Į pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. - kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1-2 vaikus. 35 proc. Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų turėtų kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt.
Socialinė parama senjorams
Senjorai - viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, todėl Lietuvoje jiems numatyta įvairių socialinės paramos formų, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turtą, sveikatos būklę ir gyvenimo sąlygas. Turimą turtą nuosavybės teise - tai nekilnojamasis turtas (būstas, žemė, transporto priemonės ir kt.). Pajamas - skaičiuojamos tiek paties senjoro, tiek kartu gyvenančių asmenų gaunamos pajamos. Viena iš svarbiausių senjorams teikiamų pagalbos formų - būsto šildymo išlaidų kompensacija. Jei pajamos viršija 3 VRP (528 Eur), gyventojas už šildymą turėtų mokėti ne daugiau kaip 10 proc. to skirtumo. Visa likusi suma kompensuojama 100 proc.
Užimtumo ir registracijos sąlygos
Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.
Skaičiuoklės ir vertinimas
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle. Būsto šildymo ir vandens kompensacijų skaičiavimui pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas: nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną: paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Prašymas skirti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas
Prašymas skirti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas (forma SP-4 PILNA).
| Parama | Kada skiriama / kriterijus | Pagrindinis dydis / sąlyga |
|---|---|---|
| Socialinė pašalpa (vienam) | Jei pajamos neviršija 1,1 VRP | Skirtumas tarp 1,4/1,2/1,1 VRP ir vidutinių pajamų (priklausomai nuo laikotarpio) |
| Socialinė pašalpa (šeimai) | Teisę nustato pajamos ir turtas | Pirmas narys - 100%, antras - 90%, tret. ir kt. - 70% skirtumo nuo 1,1 VRP |
| Šildymo kompensacija | Jei šildymo išlaidos viršija 10% apibrėžto pajamų skirtumo | Kompensuojama viršijanti dalis; taikomi naudingojo ploto normatyvai |
| Vandens kompensacija | Geriamajam - jei viršija 2% pajamų; karštam - jei viršija 5% | Kompensuojama viršijanti dalis |
tags: #lietuvos #respublikos #paramos #nepasiturintiems