Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas. Šios prievolės ir pataisos paliečia pagrindinius neįgaliųjų teisių užtikrinimo bei socialinės integracijos procesus, kurių tikslas - užtikrinti lygybę, prieinamumą ir reikalingą pagalbą visose gyvenimo srityse.
2-4 skirsnių įtaka neįgaliųjų teisėms ir jų įgyvendinimo mechanizmas
2 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalios 2025 metų gruodžio 31 dieną. Šis faktas sustiprina laiką, per kurį turi įvykti būtinosios administracinės ir struktūrinės reorganizacijos siekiant įgyvendinti naujas nuostatas.
3 straipsnis apima lygiateisiškumo principą: „lygiateisiškumo - asmuo su negalia, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai.“ Tokio pobūdžio formulavimas užtikrina, kad žmonės su negalia turi tas pačias galimybes ugdyti mokytis, dirbti, leisti laiką pramogose ir dalyvauti visuomenės ir politiniame gyvenime kaip ir kiti.
4 straipsnio 1 dalis skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei, sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją apie jų teikiamas paslaugas bet kokiu prieinamu bendravimo būdu ar lietuvių gestų kalba. Tai užtikrina prieinamumą informacijos visose paslaugų teikimo vietose.
Prieinamumas, kalba ir informacijos teikimas
5 straipsnyje įtvirtinta teisė į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 6 straipsnyje - kurčiasis ir asmuo su klausos negalia turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba. 7 straipsnis numato teisę į asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą, o 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad asmenims su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, gali būti lydimas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu arba lydimas artimojo per stacionarinio gydymo laiką, jeigu tai netrukdo gydymo procesui.
Taip pat skaitykite: Įstatymas dėl neįgaliųjų integracijos
Švietimas, laisvalaikis ir įtrauktis
8 straipsnyje aiškiai įtvirtinta teisė į švietimą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, ir užtikrinama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo integravimas į ugdymo įstaigas, kai tai būtina dėl negalios. 9 straipsnis užtikrina lygias galimybes dalyvauti laisvalaikio, sporto ir kultūrinėje veikloje, o 10 straipsnis - teisę į užimtumą ir profesinę reabilitaciją lygiai su kitais asmenimis.
Darbo teisės ir įdarbinimas
11 straipsnis - asmens su negalia teisių apsaugos politika, 12-14 straipsniai - institucijų ir tarptautinių sutarčių įgyvendinimo koordinavimas, siekiant užtikrinti bendradarbiavimą tarp ministerijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų. 14 straipsnio 2 dalyje-3 dalyje apibrėžta Tarybos kaip kolegialios institucijos, veikiančios prie Vyriausybės, funkcija: koordinuoti institucijų veiklą, gerinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir įgyvendinti teisės aktus asmenų su negalia teisių apsaugos srityje.
15 straipsnio 2 dalyje (pagal įstatymo kontekstą) galima rasti nuorodą į teisės aktų priėmimą ir jų įgyvendinimą susijusių sprendimų privalomumą. 16 straipsnyje - agentūros sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami ikiteismine tvarka. 17 straipsnyje numatomos savivaldybių administracijų funkcijos asmenų su negalia reikalų koordinavimo įgyvendinimui, finansuojamas iš savivaldybių biudžetų bei valstybės biudžeto dotacijų.
Pagalba ir individualios pagalbos teikimas
18 straipsnis - neįgalumo lygio nustatymo kriterijai ir tvarka, derinami su socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministromis. 19 straipsnis - dalyvavimo lygio nustatymo kriterijai. 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijai nustatomi tuo pačiu koordinavimu. 21-23 straipsniai - profesinės reabilitacijos, išmokų ir finansavimo aspektai, įskaitant išmokas už profesinę reabilitaciją, nustatymo terminus bei periodus.
24 straipsnyje pabrėžiama, kad asmens su negalia individualieji pagalbos poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar dalyvavimo lygį. 25 straipsnis - daugiabučių namų pritaikymo sprendimų priėmimas, kurio procesą reguliuoja Civilinis kodeksas bei savivaldybių administracijos vadovai; tai įtraukiama siekiant užtikrinti, kad būtinas pritaikymas būtų įgyvendintas adekvačiai, saugant kitų butų savininkų nekilnojamąjį turtą ir interesus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
26 straipsnyje nustatomi techninės pagalbos priemonių (TPP) poreikio nustatymo, aprūpinimo ir finansavimo tvarkos. 27 straipsnyje - asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir teikimo tvarkos nustatymas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas rengiant aprašą. 28-29 straipsnių nuostatos reglamentuoja finansinę pagalbą, asmeninei pagalbai ir jos mokėjimo dydžius; taip pat nurodoma, kad asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra žemiau valstybės remiamų pajamų dydžių.
31 straipsnis - aprūpintojo paskyrimo tvarka; 32 straipsnis - pagalbos koordinavimas: negalios vertinimas, pagalbos plano sudarymas, įgyvendinimo stebėsena ir peržiūra. 33 straipsnis - asmens duomenų tvarkymas laikantis teisiniu aktų nuostatų.
Konkrečios praktinės nuostatos dėl įgyvendinimo
- Aprūpintojas paskiriamas per 20 darbo dienų nuo rašytinio prašymo ir gali būti tik vienas tuo pačiam asmeniui.
- Aprūpintojo paskyrimas turi užtikrinti, kad jis atliktų tik tai laikotarpiui, kol sukaks 36 mėnesiai nuo asmens pilnametystės.
- Jeigu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra pritaikomi asmens su negalia poreikiams, sprendimą priima savivaldybės meras ar įgaliotas administracijos direktorius, laikantis nustatytos tvarkos ir nenustatant kitų butų savininkų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo.
- Jei yra liftas daugiabutyje, būtina užtikrinti jo naudojimą visuose aukštuose be papildomo kitų butų savininkų sutikimo.
Tiesioginiai įsipareigojimai institucijoms
Valstybės ir savivaldybių institucijos sukuria sąlygas lygios galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, užtikrina informacijos prieinamumą, teikia paslaugas tiek internetu, tiek tradicinėse aplinkose, įskaitant gestų kalbą. Savivaldybės administracija koordinuoja asmenų su negalia reikalus ir finansuoja šias veiklas iš savivaldybės biudžeto bei valstybės biudeto dotacijų.
- Asmens su negalia teisių apsaugos politikoje dalyvauja Taryba, skirta gerinti institucijų koordinavimą ir įgyvendinti teisės aktus.
- Agentūros sprendimai laikomi privalomais, juos galima skųsti ikiteisminėje ir teisinėje sistemoje.
- Specialiosios priemonės - techninės pagalbos priemonės, pagalbos koordinavimo ir planavimo mechanizmai - įtraukti į nacionalinę teisinę bazę.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
tags: #lietuvos #respublikos #neigaliuju #socialines #integracijos #istatymas