Šeima yra pirmoji socializacijos institucija, kurioje vaikas mokosi socialinių normų, vertybių ir elgesio modelių. Ta patirtis, kurią įgyjame šeimoje, išlieka visam gyvenimui. Todėl labai svarbu, kad visi šeimos nariai tinkamai auklėtų vaiką.
Socialinių vaidmenų samprata ir specifika
Socialinis vaidmuo - tai vienam ar kitam statusui būdingas elgesys. Vienas žmogus gali turėti daugelį statusų. Pavyzdžiui, vaikas yra savo tėvų vaikas, vaikų darželio auklėtinis, mokinys mokykloje, bičiulis bendraamžių grupėje ir panašiai. Iš vaiko yra tikimasi, kad jis atliks tam tikrą vaidmenį atitinkantį statusą.
Socialiniai vaidmenys skirstomi į suteikiamus ir įgytus. Suteikiami vaidmenys atitinka tam tikrus kriterijus (lytį, amžių). Įgyti vaidmenys yra tie, kuriuos individas įtvirtina per savo pasirinkimą ir veiklą. Daugelį socialinių vaidmenų mokomasi dar vaikystėje - vaikai dažnai žaidžia „tėtį“, „mamą“, imituodami savo šeimą, stengdamiesi atkartoti tėvų elgesį.
Socialinio vaidmens supratimas ir gebėjimas jį atlikti suteikia galimybę asmeniui vaidmens apibrėžtose ribose jaustis gerai ir saugiai. Priešingu atveju žmogui tenka susidurti su daugeliu problemų.
Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje
Kiekvienam šeimos nariui priklauso jam skirtas vaidmuo pagal jo poziciją šeimoje. Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje turi didelę reikšmę: tai, kokį vaidmenį vaikas atlieka šeimoje, turi įtakos ir gyvenimui už šeimos ribų. Vaidmenys yra skirstomi pagal vaikų gimimo eiliškumą šeimoje: vyriausias, vidurinis, jauniausias.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Vyriausias vaikas dažniausiai tampa tėvų pasitikėjimo objektu, jam skiepijamas atsakomybės jausmas.
- Vidurinysis vaikas susiduria su konkurentu, todėl ateityje dažnai stengiasi jį pralenkti; vidurinieji moka pakovoti už save, dažnai atsiduria konfliktiškose situacijose, bet nevengia kompromisų.
- Jauniausias vaikas šeimoje gauna daugiausia meilės: iš tėvų, senelių, vyresniųjų brolių ar seserų; kartais stengiasi išlikti mažas ir priklausomas.
Atlikdami panašius vaidmenis asmenys su panašiomis socialinėmis charakteristikomis elgiasi panašiai. Pavyzdžiui, atlikdami tėvo vaidmenį vyrai su savo vaikais elgiasi panašiai.
Šeimos funkcijos vaikų socializacijoje
Šeima atlieka daugybę funkcijų, kurios užtikrina vaiko gerovę. Šeima yra pirmoji vieta, kur vaikas mokosi socialinių normų, vertybių ir elgesio modelių. Edukacinė funkcija: tėvai yra pirmieji ugdytojai, todėl turėtų nuosekliai auklėti vaiką, atsižvelgdami į jo poreikius ir galimybes. Rekreacinė ir psichoterapinė funkcija: šeima turi sudaryti sąlygas, kad vaikas jaustųsi saugus. Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija: nuo šeimos materialinės padėties priklauso vaiko gerovė.
Tėvų sąmoningas ugdomasis darbas šeimoje pasireiškia begale bruožų, tačiau svarbiausia - meilė savo vaikams. Tik tada, kai myli vaikus, gali būti tikras auklėtojas.
Socializacijos tipai šeimoje
Socializacijos tipai apima skirtingus auklėjimo ir kontrolės modelius. Slopinantis tipas pabrėžia vaiko paklusnumą ir pagarbą autoritetui, akcentuojama suaugusiųjų kontrolė. Dalyvaujantis tipas sudaro sąlygas vaikui tyrinėti pasaulį, ugdo savarankiškumą; vaikas artimai bendrauja su tėvais, kurie teikia simbolinius apdovanojimus ir bausmes.
Dažniausiai tėvai perima skirtingų socializacijos tipų bruožus, tačiau svarbu, kad vyktų visi svarbiausi procesai: savęs kaip asmenybės atskleidimas; tradicijų bei kultūros perėmimas; tapsmas visaverčiu visuomenės nariu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vaidmenų kaita, atlikimas ir konfliktai
Vaidmenys, kuriuos atlieka asmuo, nuosekliai kinta gyvenimo bėgyje, priklausomai nuo amžiaus arba gyvenimo etapo. Laiko bėgyje vieni vaidmenys išnyksta, o jų vietą užima kiti. Socialinių vaidmenų mokymasis prasideda nuo gimimo: socialinis vaidmens mokymas prasideda nuo naujagimiui skirtų rėkščių, spalvų, žaislų ir veiklos modelių.
Socialinio vaidmens įsisavinimas yra žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšio rezultatas. Vyro ir moters socialinio vaidmens susiformavime svarbi lytinė identifikacija - kaip suvokiame save esant vienos ar kitos lyties atstovu. Socialinio vaidmens atlikimas suteikia asmeniui saugumo jausmą, o jo nebuvimas ar neatitikimas reikalavimams sukelia problemas.
Vaidmenų atlikimo procesui būdingi stadijos ir kaita: vaidmens įsisavinimas, vaidmens išpildymas kasdieninėje praktikoje, vaidmens adaptacija prie kintančių aplinkybių. Vaidmenų atlikimas gali tapti konfliktų šaltiniu - socialiniai konfliktai kyla, kai asmens elgesys neatitinka su juo susijusio vaidmens lūkesčių arba kai lūkesčiai tarp vaidmenų prieštarauja vienas kitam.
Šeimos vaidmenys ir vaiko pasirengimas visuomenei
Norint parengti vaiką išeiti iš šeimos aplinkos į visuomenės gyvenimą, reikia jį tam parengti: ugdyti savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis. Vaikas turi išmokti bendravimo įgūdžių, savarankiškumo, mokėti išreikšti ir valdyti emocijas - tai būtinos sąlygos sėkmei mokykloje ir vėlesniame gyvenime.
Ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių. Darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus: bendraudamas su bendraamžiais ir padedamas pedagogų, vaikas mokosi komunikuoti, užmegzti draugystes, pažinti save.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Tėvų teisės, pareigos, bausmės ir paskatinimai
Vaikui būtina nuolatinė priežiūra ir dėmesys; jam priklauso teisė būti auklėjamam, o tėvams - pareiga savo vaikus globo ti, auklėti ir ugdyti. Kad vaikui būtų suteiktas tinkamas pavyzdys, tėvai turėtų ne tik pasakoti, kaip tinkamai elgtis, bet ir rodyti tai savo elgesiu. Bendravimas su vaiku - menas, kurio reikia mokytis nuo mažens ir nuolat tobulinti.
Bausmės ir paskatinimai turi būti žinomi vaikui iš anksto ir skiriami ramiai; svarbu, kad tėvų sprendimai turėtų svorį. Kuo dažniau vaikas girdi žodį „NE“, tuo greičiau prie jo įpranta ir ima elgtis priešingai. Šiuolaikinės tėvystės įgūdžių grupės padeda tėvams spręsti auklėjimo sunkumus ir suteikia profesionalią pagalbą.
Socialiniai vaidmenys ir rizikos šeimose
Socialinė rizika šeimose kelia didelį iššūkį vaikų raidai ir socializacijai. Dėl tėvystės įgūdžių stokos nesukuriamos saugios sąlygos fiziniam ir emociniam vaikų vystymuisi. Nesėkminga socializacija vaikystėje ir paauglystėje, iš biologinės šeimos perimti tėvų elgesio modeliai neigiamai atsiliepia jauno žmogaus savarankiškame gyvenime.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra efektyvus būdas mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Ypač reikšminga tai vaikams iš socialinės rizikos šeimų: darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta, kur jie įgyja higienos, bendravimo ir kitų kasdienių įgūdžių.
Socialiniai vaidmenys vyresniame amžiuje ir statusas
Žmogaus socialiniai vaidmenys keičiasi su amžiumi ir gyvenimo etapu. Senatvėje vaidmenų skaičius dažnai mažėja, jie būna neapibrėžti ir neaiškūs, o pagyvenusio asmens statusas gali menkti. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai išstumti iš darbo rinkos, nutrūksta jų socialiniai ryšiai su suaugusiais vaikais - prarandami svarbūs vaidmenys, kurie skatintų produktyvumą.
Amžiaus normos formuoja lūkesčius: jos nurodo, kas leidžiama ir reikalaujama tam tikro amžiaus žmogui. Deja, šios normos kartais apriboja pagyvenusių žmonių galimybes. Visuomenėje deklaruojama pagarba vyresniajai kartai dažnai menkai dera su realiais veiksmais.
Teorinis pagrindas socialinių vaidmenų ir tinklų analizei
Socialiniai ryšiai ir tinklai - svarbūs socialinių vaidmenų analizės komponentai. Socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susieti individai, jų grupės ar organizacijos darinys. Socialinio tinklo savokos: kryptingumas (ar mainai yra abipusiai), tęstinumas (tinklo gyvavimo trukmė), intensyvumas (įsipareigojimų ir teisų priimtinumo laipsnis), dažnis (kontaktų reguliarinumas).
Socialinio tinklo nario elgesio pokyčiai turi įtakos kitų narių elgesiui. Tinkle konkretūs asmenys atlieka įvairius socialinius vaidmenis, todėl kilus problemai įmanoma įvairiapusė pagalba. Ši teorija aktuali ir senyvo amžiaus asmenų socialiniams ryšiams nustatyti.
Socialinių mainų teorija aiškina tarpasmeninius santykius pastiprinimo sąvokomis: žmogus vertina gautą naudą (materialinę ar psichologinę) ir remdamasis tuo formuoja santykius. Ši teorija tinka ir pagyvenusių asmenų socialiniams ryšiams apibūdinti: mainai ir pastiprinimai lemia, ar žmogus palaikys ryšius.
Tyrimai ir praktinės rekomendacijos
Siekiant užtikrinti tinkamą vaikų socializaciją ir palaikyti sveikus socialinius vaidmenis šeimoje, svarbu:
- Palaikyti aktyvų ikimokyklinį ugdymą, ypač vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
- Skatinti tėvų įsitraukimą į pozityvios tėvystės mokymus ir tėvystės įgūdžių grupes.
- Ugdyti šeimoje bendravimo meną, nuoseklumą bausmėse ir paskatinimuose.
- Stebėti ir palaikyti pagyvenusių šeimos narių socialinius vaidmenis - suteikti galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
| Vaidmenų tipas | Pavyzdys | Tėvų vaidmuo |
|---|---|---|
| Suteikiami | Amžius, lytis | Paaiškinti lūkesčius, suteikti pavyzdį |
| Įgyti | Profesija, pareigos | Skatinti pasirinkimą, ugdyti įgūdžius |
| Šeiminiai | Vyriausias, vidurinis, jauniausias | Skirti atsakomybę, mokyti savarankiškumo |
Vaidmenų modeliai šeimoje formuoja vaiko elgesio normas ir ribas, parengia jį visuomenei. Tinkamai formuojami ir palaikomi vaidmenys skatina asmens saviraišką, saugumo jausmą ir socialinę integraciją visais gyvenimo etapais.
tags: #socialiniu #vaidmenu #modeliai #seimoje