Jau ne vienerius metus šalies ugdymo įstaigose 5-10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma socialinė-pilietinė veikla. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus.
Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jos neatlikus nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Mokiniams skiriamas papildomas laikas šiems valandoms surinkti. Tačiau kyla diskusijų, ar tokia veikla nėra sovietinis palikimas ar ar visos Kėdainių mokyklos sudaro tinkamas sąlygas.
Kam skirta socialinė-pilietinė veikla ir kokie tikslai ją įgyja
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai ugdomi būti atsakingais, pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais. Jie įgyja žinių ir patirties, kaip elgtis sudėtingose situacijose, kurios dažnai yra naujos. Veikla skatina socialines kompetencijas, pagarbų, tolerantišką, empatišką santykį su kitais žmonėmis ir sustiprina motyvaciją dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Socialinė-pilietinė veikla nėra savitikslė; ji padeda mokiniams tobulėti, plėsti pažinimo ribas ir išbandyti save atliekant naujus vaidmenis. Mokinys turi suvokti, kad yra didesnės bendruomenės narys ir kad nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė. Taip pat svarbu suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus; kolektyvinės pastangos dažnai atneša daugiau naudos nei individualus darbas.
Kaip organizuojama veikla ir kokias formas ji gali įgauti
Veiklos gali būti įvairios: sportinių renginių ir varžybų organizavimas ar teisėjavimas juose, likusios socialinės iniciatyvos mokykloje ir už jos ribų. Įvairios įstaigos siūlo laiką už savanoriavimą, pavyzdžiui, VšĮ „Gerumo rankos“ ar Maltiečių savanoriškos programos. Daugelyje atvejų mokyklos turi užtikrinti sąlygas vaikams įgyvendinti pilietinę veiklą taip, kad veiklas galima įtraukti ir mokykloje, o ne tik už jos ribų.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Mokyklos dažnai siūlo įvairias kryptis: renginių organizavimą, aplinkos tvarkymą mieste ar rajone, pagalbą klasės vadovui, dalykų mokytojams, ir dalyvavimą olimpiadose, konkursuose ar parodose. Svarbu atsižvelgti į mokinių amžių bei galimybes - nuo pirmojo pusmečio rekomenduojama įgyvendinti ne mažiau kaip pusę numatytų valandų. Taip pat mokiniai dokumentuoja veiklas ir refleksijas elektroniniu ar ranka raštu aplanke.
Kaip rinkti valandas ir ką apie tai sako mokslas
Tiksliai reglamentuotos sąlygos: pagal naujas programas mokiniai turi surinkti nuo penktos iki dešimtos klasės po 20 socialinių valandų per metus, o anksčiau - 10 valandų per metus arba daugiau, priklausomai nuo mokyklos sprendimo. Seniors ribos gali keistis priklausomai nuo regiono ir įstaigos. Ministerijos atstovės teigia, kad socialinė pilietinė veikla gali būti vykdoma tiek mokykloje, tiek už jos ribų, o svarbiausia - ji turi būti įtraukiama į ugdymo procesą su aiškia kryptimi ir koordinacija.
Patirtis rodo, kad kai kurios įstaigos suteikia galimybes mažesniems moksleiviams dalyvauti, pavyzdžiui, priėmimo įstaigos, vaikų ugdymo įstaigos ar labdaros organizacijos. Kai kurios mokyklos turi išskirtinius partnerius, su kuriais mokiniai gali užpildyti pilietinės veiklos valandas, o tėvai ir pedagogai padeda užtikrinti galimybes suderinti laiką po pamokų.
Kur gali vykti socialinės valandos: praktinės įžvalgos
Organizacijos, siūlančios socialines valandas, dažnai akcentuoja ilgesnį laiką trunkančias veiklas, kurios įtrauktų į ilgalaikį santykį su socialiai pažeidžiamomis grupėmis. Tačiau daugelyje situacijų veiklos gali būti trumpalaikės, pvz., įgijimas žinių prie socialinių renginių įgyvendinimo. Svarbu, kad veiklos vyktų saugiai, teisėtai ir būtų tinkamai dokumentuojamos.
Paskutinių metų duomenys rodo, kad daugelyje vietų vis dar trūksta vaikams patrauklių ir prasmingų veiklų. Todėl svarbu organizuoti koordinatorius mokyklose, kurie su vaikais kasmet aptartų galimybes ir pristatytų, kokias socialinės pilietinės veiklos galimybes jie gali pasirinkti. Taip pat galima kurti joint projektus su vietinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios priima jaunesnius kaip savanorius ir siūlo atitinkamas veiklas.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Realios patirtys ir įžvalgos: ką sako tėvai, mokytojai ir organizacijos
Vienas iš praktinių pasakojimų: tėvas dalinasi, kad vaikui buvo sunku surinkti valandas mokykloje, todėl ieškojo papildomų galimybių ir sako, jog kai kurios įstaigos priima jaunesnius nei 14 metų su tėvų sutikimu arba dėmesiu. Taip pat minimos organizacijos, kurios siūlo savanorišką veiklą ir kurių partneriai - jaunimo įstaigos, senjorų namai, beglobių gyvūnų prieglaudos ir kt. Mokyklos dažnai turi skirti socialinės pilietinės veiklos koordinatorius, kurie informuotų apie galimybes, padėtų planuoti veiklas ir skatintų dalyvavimą.
Lietuvos moksleiviai dalinasi patirtimi: veiklos įsigyja daugiau prasmingumo ir įnašo į mokyklos gerovę. Tačiau svarbu, kad mokyklose būtų realios galimybės įgyvendinti šias veiklas ir kad jos vyktų tiek mokykloje, tiek už jos ribų, priklausomai nuo vietos galimybių. Pasak organizacijų, net trumpalaikė savanorystė gali teikti didelę naudą, kai taikoma tinkamai, o trumpalaikėmis veiklomis galima įgyti įgūdžių, lydinčių įtraukti į platesnį bendruomeninį kontekstą.
Statistika ir pavyzdžiai
- Veikla mokyklos aplinkoje: renginių organizavimas - 95,5%; mokyklos puošimas - 93,4%; pagalba klasės vadovui ar dalykų mokytojams - 90,5%.
- Veikla už mokyklos ribų: dalyvavimas ekologinėse akcijose - 85%; pagalba tvarkant miesto ir rajono aplinką - 80%; mokyklos vardo garsinimas olimpiadose, konkursuose, koncertuose - dalis mokinių.
Mokyklos turi būti įdarbinamos su socialinės pilietinės veiklos koordinatoriais ir užtikrinti, kad veiklos būtų pritaikytos skirtingiems amžiams bei gebėjimams. Ministerijos atstovai pabrėžia, jog socialinė pilietinė veikla gali būti vykdoma ir mokykloje, o jos tikslas - ugdyti pilietinę kompetenciją, būti aktyviu mokyklos ir vietos bendruomenės nariu.
Praktiniai patarimai mokiniams ir tėvams
- Susirinkti informaciją apie galimybes: mokykloje, savanorių organizacijose, vietos bendruomenės centruose, ligoninėse ar globos įstaigose.
- Sudaryti lanksčią veiklų planą, atsižvelgiant į laiką po pamokų ir egzaminų laikotarpius.
- Dokumentuoti veiklas: nuotraukos, pažymėjimai, refleksijos, elektroniniai dienynai.
- Ieškoti įvairių krypčių, kad būtų galima pasirinkti bent dvi skirtingos krypties veiklą per metus.
- Pasitikrinti teisines galimybes: dėl jaunesnių nei 14 metų savanoriavimo visada gali būti taikomos individualios nuostatos su tėvų leidimu ar įstaigos sutartimis.
Taip pat svarbu, kad mokyklos skatintų dialogą: mokiniai galėtų gauti aiškius paaiškinimus apie galimybes, laiką ir vertinimą. Tokiu būdu socialinės valandos tampa ne tik pareiga, bet ir galimybe realizuoti save, įgyti naudingų įgūdžių bei prisidėti prie bendruomenės gerovės.
Taip pat skaitykite: Apie socialinio darbuotojo profesiją
tags: #kur #atlikti #socialines #valandas