60 proc. pacientų augintiniams skyrė pagrindinę ar vieną svarbiausių vietų savo gyvenime, kartais net aukštesnę nei šeima, draugai ar pomėgiai. Daugelis iš jų sakė, kad nuolatinis augintinio buvimas teikia jiems nusiraminimą. „Kartais norisi tiesiog prasmegti kiaurai žemės, bet katė priverčia mane likti šio pasaulio dalimi“, - sakė vienas iš pacientų. „Žmonės, su kuriais bendravome tyrimo metu, pabrėžė teigiamą augintinių vaidmenį jų gyvenime, pavyzdžiui, teigė, kad šuo ar katinas padeda jiems pasijusti eiliniais žmonėmis, pajusti, kad jie priimami be išankstinio nusistatymo ir teisimo. Taip pat pastebėta išskirtinė augintinių svarba pacientų patiriamų krizių metu.
Daugelis psichikos sutrikimų priežastys nėra visiškai žinomos; ligas lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių visuma. Psichikos sutrikimai sutrikdo asmens gebėjimą gyventi visuomenėje, kartais pacientas vengia aplinkinių, o turbūt dar dažniau aplinkiniai vengia sergančiojo. Kol kas naminiai gyvūnai nėra įtraukti į psichikos sutrikimų turinčių žmonių gydymo ar pagalbos planų rekomendacijas. Tačiau atliktas tyrimas rodo, kad taip būti galėtų ar net turėtų. Augintinių psichologija - įdomi mokslo šaka, kuri suteikia mums įrankius geriau suprasti keturkojų draugų elgesį. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur vis daugiau žmonių savo namus su augintiniu, supratimas apie jų elgesį ir poreikius tampa vis aktualesnis.
Augintinio elgesį lemia įvairūs veiksniai: genetika, auklėjimas, aplinka ir kartais dienos laikas. Veislės ypatumai gali nulemti elgesio modelius. Perkeliant dėmesį į katės ir šuns kommunikaciją: šuns lojimas gali būti teritoriškumo išraiška; katės kniaukimas - emocinės būsenos ženklas; šuns ūsų atlošimas gali signalizuoti nepasitikėjimą ar baimę; katės uodega - bendravimo įrankis, rodantis susijaudinimą ar nerimą. Gerų elgesio rezultatų siekiama naudojant teigiamą stiprinimą, nustatant aiškias taisykles, įtraukiant žaidimus ir užduotis, būti kantriems ir teikti parama.
Jei susiduriame su elgesio problemomis, kartais reikalingi augintinių psichologai ar elgesio specialistai. Klausimai: „Kaip greitai galima išmokti perprasti augintinio elgesį?“ ir „Ar visi šunys reaguoja į teigiamą stiprinimą?“ - atsakymai rodo, jog laikas ir individualus ryšys lemia pažinimo greitį; teigiamas stiprinimas veikia beveik visus šunis, bet svarbu rasti tinkamą motyvatorių. Taip pat kai kurios elgesio problemos gali reikalauti profesionalų įsikišimo.
Psichologinio gyvūnų poveikio tyrimai rodo, kad augintiniai teikia naudą fizinei ir psichinei žmonių būklei: depresija ir kai kurie negalavimai gali būti sumažinami, kai žmogus glaudžiasi prie augintinio, o gyvūniniai terapijos metodai vis dažniau taikomi klinikose. Katės murkimas (20-50 Hz) gali raminti nervų sistemą, mažinti skausmą ir gerinti kraujotaką. Šunys atlieka daugybę funkcijų - nuo akių vedlių iki epilepsijos prognozuotojų; delfinai, žirgai ir paukščiai taip pat naudojami terapijoje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad augintiniai nepakeičia profesionalių psichikos sveikatos priemonių - jie papildauja ir praturtina gydymo kontekstą.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Pažvelkime į gyvūnų psichikos išskirtinumą lygiuose. Fenomenologiniu požiūriu gyvūnų patirtis yra įkūnyta kūne; jų sąmonė turi egoistinę struktūrą, bet nėra tik žmogaus kopija. Gyvūnų subjektyvumas nėra duotas kaip vienas tvirtas modelis; egzistuoja skirtingi sąmonės lygmenys, o žmogiškas patyrimas rodo, kad sąmoningumas gali būti skirtingas budėjimo ir miego būsenoje. Medūza, kaip minimalus sąmonės pavyzdys, iliustruoja, kad netgi gyvūnų formos gali turėti sąmoningumo elementų, nors tai ir labai skiriasi nuo žmogaus. Todėl svarbu neužmiršti, kad subjektyvumas yra platus, o žmogaus psichika ir gyvūnų psichika turi bendro ir skirtingo pobūdžio bruožų.
Pašaukimo klausimas: kaip suprasti gyvūnus be perdėto antropomorfizavimo ar pernelyg didelio natūralizavimo? Resturuodami gyvūnų subjektyvumą galime sugrįžti prie etinio santykio su jais. Gyvūnus reikia suprasti per jų išgyventas patirtis, o ne tik per išorinius mokslinius duomenis. Žmonės ir gyvūnai - su gebėjimu įtvirtinti bendras normas, įgyti įpročius, žaisti ir bendradarbiauti. Žmogiškumas ir gyvūniškumas papildo vienas kitą: gyvūnai išplečia mūsų patirties horizontus, o žmonės - jų. Instinktų svarba negalima neišryškinti: gyvūnų kūniškumas suteikia gebėjimą jusliškai patirti aplinką, o instinktai reguliuoja šį patyrimą. Net minimalios gyvūnų sąmonės formos - tokios kaip medūzos - rodo, kad aplinka gali būti patiriama skirtingais lygmenimis.
Psichika - tai nervų sistemos ir smegenų savybė, atspindinti aplinką ir reguliuojanti organizmo sąveiką su ja. Psichikos raida išsivysto kartu su kalba, žmonių bendravimu ir socialine veikla. Psichikos sveikata - tai gebėjimas suvokti įgūdžius, susitvarkyti su sunkumais, atlikti produktyvią veiklą ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Gelmių psichologijoje psichikos sveikatos bruožų nebuvimas gali būti gilesnių problemų požymis. Neurociinę raidą moduliuoja kalba, kuri padeda organizmui valdyti psichinius procesus ir būti nepriklausomam nuo tiesioginės aplinkos. Tačiau psichiką tiria daugelis mokslų, ir jos pažinimas yra būtina sąlyga norint gerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Apie psichikos sutrikimų gydymą: žmonijos istorijoje augintiniai visada buvo laikomi gydymo partneriais įvairiose civilizacijose. Gyvūnų terapija šiandien plačiai taikoma daugelyje šalių, teigdama teigiamą poveikį pacientų fizinei ir psichinei būklei. Augintiniai veikia per teigiamus emocinius ryšius, ramina, padeda įveikti stresą ir skatina socialinę integraciją. Be to, augintiniai gali būti naudingi vaikams su raidos sutrikimais ar cerebriniu paralyžiumi, skatinant pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius. Vis dėlto būtina suprasti, kad augintiniai papildomai turėtų būti įtraukti į gydymo planus, o ne jų pakaitalas.
Ekspozicija į praktinį lygmenį: šunų vilnos ir šuns seilės gali turėti gydomųjų savybių, o šunų gelbėjimo ir vedimo funkcijos yra plačiai pripažintos. Tyrimai rodo, kad šunys gali įspėti apie vėžį ar kitas ligas, o jų buvimas vaikams su sunkumais padeda didinti pasitikėjimą ir atsakomybės jausmą. Kalbant apie kitus augintinius, delfinai, žirgai ir paukščiai taip pat įtraukiami į terapines programas. Gyvūnų terapija gali būti naudinga įvairiais atvejais: nuo streso mažinimo iki motorinių ir emocinių sutrikimų mažinimo. Tačiau svarbu derinti šias praktikas su profesionalia gydytojo priežiūra ir individualiu paciento planu.
Taip pat skaitykite: Naujienų sekimas ir socialiniai tinklai
| Veiksnys | Augintinių įtaka | Natūralios terapijos pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Emocinis ryšys | Teigiamas poveikis nuotaikai, ramumas | Katės murkimas, glostymas |
| Fizinė nauda | Didina užimtumą, skatina judėti | Pasivaikščiojimai su šunimi |
| Socializacija | Palengvina bendravimą, mažina izoliaciją | Grupiniai užsiėmimai su augintiniais |
Taigi žmogaus ir gyvūnų psichikos skirtumai kyla ne tik kiekybiškai (naudojami skirtingi pojūčiai, signalai, kalbos formos), bet ir kokybiškai (subjektyvumo, sąmonės ir emocijų patyrimų lygmenimis). Žmogaus sąmonė yra stipriai susijusi su kalbos, socializacijos ir kultūrinių normų raiška, o gyvūnų psichika orientuota į kūno patirtį, instinktus ir intersubjektyvią aplinką. Tačiau tarp jų taip pat yra daug bendrų bruožų: kūniškumas, subjektyvumas ir gebėjimas įtraukti ryšius su aplinka bei kitais individais. Be to, būtina skatinti atsakingą požiūrį į gyvūnus kaip į subjektiškus partnerius žmogui, o ne tik kaip į priemones žmogaus poreikiams tenkinti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras