Ligos patale gali atsidurti kiekvienas. Ilgesniam laikui ar net visam likusiam gyvenimui prie lovos prikaustyti gali ne tik insultas, vėžys ar kitos sunkios ligos, bet ir įvairios traumos, patirtos avarijų ar nelaimingų atsitikimų metu. Pragula - tai odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis ant įvairių kūno vietų dėl sutrikusios kraujotakos, nepakankamo aprūpinimo deguonimi ir mitybos medžiagomis. Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji odos audiniai yra spaudžiami. Žmogaus kūno audiniai gyvuoja, nes gauna jiems reikalingas maistines medžiagas. Jas po visą kūną išnešioja kraujas, kuris keliauja kraujagyslėmis, kuriomis apraizgytas visas žmogaus organizmas. Mažiausios ir ploniausias kraujagyslės - kapiliarai - itin svarbūs normaliai audinių medžiagų apykaitai. Tačiau kraujo tekėjimą kapiliarais labai nesunku nutraukti, tereikia juos suspausti. Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl ko, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos.
Dažniausiai pragulų atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais, ypač jei ligonis yra liesas. Audinių spaudimas - pagrindinė pragulų priežastis. Tačiau pragulos formuojasi ir dėl trynimo ar tempimo, pvz., kai lovoje sėdintis ligonis po truputį slysta į gulimą padėtį, ar kai ligonis, jam keičiant patalynę ar sauskelnes, yra tempiamas. Taigi spaudimas, tempimas, trintis yra pirminiai pragulų atsiradimo veiksniai. Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems (kai trūksta baltymų), karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu, kt. Šie požymiai laikomi antriniais pragulų atsiradimo veiksniais.
Pragulos greičiau vystosi ir dėl nepakankamos ligonio higienos, nešvarios, suglamžyto patalynės. Taigi pragulos formuojasi sunkiems ligoniams. Pirmasis pragulų požymis - odos paraudimas. Lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir vėl ją atleidus, ji parausta, ir tai rodo, kad mikrocirkuliacija pažeista. Kad pradeda vystytis pragulos suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta. Pragulų gydymas - tai visų pirmą spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas, palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas. Pragulos gydomos tepalais, ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. Gyjanti žaizda atrodo šviesiai rausva. Kad žaizdą geriau gytų, ją visą laiką reikia laikyti švarią ir drėgną, nes šilta ir drėgna aplinka yra idealios žaizdos gijimo sąlygos. Perrišti žaizdą rekomenduojama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, kad žaizda nebūtų atvėsinama ir sausinama.
Prieš pradedant gydymą: rizikos įvertinimas ir profilaktika
Prieš pradedant gydymą svarbiausia - įvertinti pragulų riziką ir pradėti profilaktiką. Pragulų profilaktikai galima įsigyti specialius čiužinius, volelius, ratukus, kurie dedami tarp kojų, po kulnais, dubeniu. Patalynė turi būti lygi, be raukšlių, lovoje neturėtų likti maisto trupinių. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojančiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu. Keiskite ligonio padėtį, geriausiai kas 2 val. Nekelkite aukštai lovos viršgalio; trumpam palikite ligonio kojas sulenktas. Jei ligonis nors kiek pats gali judėti lovoje, skatinti jį pagal galimybes kuo dažniau, maždaug kas 15-20 min., keisti padėtį ar bent judinti galūnes. Geriau jeigu naktį ligonis miegotų ant pilvo, bet ne nugaros. Keisdami patalynę, ligonį turėtume pakelti, paversti, o ne traukti paklodę, taip pat ir pakišdami basoną. Tokios priemonės mažina spaudimą ir padeda išlaikyti gerą kraujotaką.
Prieš pradedant gydymą svarbu įvertinti ligonio odos būklę ir riziką: imunitetą, mitybą, cukrinio diabeto buvą, odos maceraciją, dehidrataciją. Vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika didėja dėl odos plonėjimo, sumažėjusios kraujotakos ir lėtesnės medžiagų apykaitos. Pirmiausia - profilaktika: reguliarus kūno padėties keitimas, specialūs čiužiniai ir pagalvės, odos priežiūra ir tinkama mityba.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų?
Pragulų klasifikacija ir pagrindiniai gydymo principai
Pragulų klasifikuojamos pagal jų gylį į keturias stadijas:
- I stadija - odos paraudimas, kuris neišnyksta pasikeitus padėčiai;
- II stadija - paviršinis odos pažeidimas; įtrūkimas ar pūslė;
- III stadija - viso odos storio pažeidimas su pažeidimu į poodinį audinį;
- IV stadija - gilus pažeidimas iki fascijų, raumenų ar kaulų.
Pradėjus gydymą, svarbiausia yra mažinti spaudimą pažeistoje vietoje, kad atkurtų kraujotaką. Toliau - tinkama odos higiena ir drėgmės palaikymas, naudojant tinkamus tvarsčius. Pradinis gydymo tikslas - išlaikyti drėgną aplinką žaizdoje, skatinti gijimą ir apsaugoti odą nuo išorinių dirgiklių. Tvarsčiai parenkami atsižvelgiant į žaizdos pobūdį:
- I stadija - ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai;
- II stadija - lipnūs hidrokoloidiniai ar putų tvarsčiai;
- III-IV stadijos - sudėtingesni tvarsčiai su antiseptiniais komponentais arba sidabro jonais, setonų naudojimas, opų užpildas, dengiamasis tvarstis.
Gydant pragulas, taikomi bendrieji žaizdų gydymo principai: plovas, švaros palaikymas, nekrektomija, antiseptinių priemonių parinkimas, infekcijos kontrolė ir skausmo valdymas. Taip pat svarbi mityba: energijos poreikis 30-40 kcal/kg/d., baltymų apie 1,25-2 g/kg/d., priklausomai nuo žaizdų dydžio ir sunkumo.
Kokios medžiagos ir tvarsčiai dažniausiai naudojami praguloms gydyti?
Pragulos gydomos kompleksu: moderniais tvarsčiais, kurie palaiko drėgną aplinką, sugeria eksudatą, saugo odą nuo maceracijos ir užtikrina komfortą. Dažnai naudojami:
- hidrokoloidiniai tvarsčiai (GranuFlex, Granuflex Extra, ConvaTec Foam Lite);
- silikoniniai tvarsčiai - saugo odą ir užklijuotą žaizdos dugną, mažina traumas;
- putų poliuretano tvarsčiai - gerai sugeria eksudatą ir palaiko drėgmę;
- alginate - veiksmingi gausiai eksoduojančioms žaizdoms;
- sidabriniai tvarsčiai - turi antibakterinį poveikį ir mažina bioplėvelę;
- hidrokoloidiniai tvarsčiai su sidabro jonais Aquacel Ag+ Extra - plačiai laikomi inovatyviu sprendimu bioplėvelės naikinimui.
Sidabro sulfadiazino tepalas dažnai naudojamas infekuotiems ar sunkiai gyjančioms opoms ir praguloms, nes gali sumažinti mikroorganizmų augimą ir pagerinti gijimą. Tačiau ilgesniam vartojimui gali būti nepageidaujamas poveikis keratinocitams ir fibroblastams, todėl rekomenduojama laikytis gydytojo nurodymų ir trunkčio terminų.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę namuose?
Pragulų profilaktika ir priežiūra namuose
Profilaktikos pagrindas - dažnas ligonio perstabatymas ir judėjimas, oda ir higiena, mityba ir skysčių palaikymas. Reguliariai keisti kūno padėtį: neerzinti odos trinties, naudoti patogius čiužinius ir pagalves, kurios paskirsto spaudimą. Ligonį reikėtų nuolat stebėti dėl paraudimų ar skausmo regionuose, ypač ties kryžkauliu, kulnais ir sėdmenimis. Jei atsiranda paraudimas, jo negalima masažuoti spirito turinčiais tirpalais - tai tik dar labiau dirgina odą. Patalynė turi būti lygi, be raukšlių, natūralaus pluošto, lengvai pralaidi orui ir sugerianti prakaitą. Ligonį reikia kasdien nuprausti, o odą - drėkinti emolientais, vengiant prirasnitinių ar alkoholinių preparatų, kurie gali išsausinti odą. Jei pragula jau susiformavo, svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl tinkamo tvarsčio keitimo ir vietinio gydymo priemonių.
Pragulų gydymo procesas: nuo profilaktikos iki chirurgijos
Pragulų gydymas yra daugiadisciplininis ir priklauso nuo stadijos. Svarbiausia - profilaktika ir tinkamai parinktas tvarstis. Jei pragula yra infekuota, naudojami antiseptiniai tvarsčiai su sidabro jonais, o žaizdai valyti - izotoniniu natrio chlorido tirpalu. Esant sunkesnėms stadijoms, gali būti reikalinga chirurginė intervencija - nekrektomija ar rekonstrukcinė operacija, kai pažeidimas didelis ir reikia apimti gilesnius audinius. Vaistai skiriami atsižvelgiant į infekciją ir bakterijų atsparumą; dažnai naudojami plataus spektro antibiotikai, o sunkiais atvejais - vankomicinas ar linezolidas. Pašalinus nekrozinius audinius, žaizda vėliau užpildoma tinkamu užpildu ir dengiamu tvarsčiu.
Be vaistų ir chirurgijos, reikšmingi ir nemedikamentiniai metodai: biofizinio poveikio priemonės (neigiamo slėgio terapija, elektrinė stimuliacija, garso bangos terapija), bei tinkama mityba, skatinanti gijimą. Svarbu ne tik gydyti pragulas, bet ir nuosekliai vengti jų pasikartojimo, reguliariai keisti kūno padėtį ir naudoti tinkamas pagalbas pritaikytas prie paciento poreikių.
Priežiūros praktiniai pavyzdžiai ir patarimai
Prie pragulų gydymo priklauso ir praktiniai įgūdžiai: stebėti žaizdų dydį, formą, spalvą, išsiskyrimą iš žaizdos; registruoti žaizdos pokyčius ir nuotraukas; naudoti tinkamas higienos ir apsaugos priemones. Priežiūros dienoraštis ir fotografijos padeda gydytojui tiksliai įvertinti gijimo eigą. Kūno odos priežiūrai naudoti emolientus ir venkti odos dirginimo, ypač esant šlapioms aplinkoms po šlapimo ar išmatų.
Prakaitas, šlapimas ir fekalijos dirgina odą, didina pragulų riziką, todėl svarbu laikytis higienos ir naudoti apsauginius kremus bei specialius kremus odos priežiūrai. Kai pragula pradeda formuotis, greitas reakcijos laikas ir tinkamai parinkti tvarsčiai gali užkirsti kelią naujiems audinių pažeidimams.
Taip pat skaitykite: Slaugos priemonės: tepalai nuo pragulų
Pragulų statistika ir demografiniai aspektai
Pragulų tvarstymo stacionare ypatumai: Pragulos atsiranda tarp 2,7-29,5% visų stacionariai gydomų ligonių, iš kurių 70-90% sudaro vyresni nei 65 metų ligoniai. Pradžioje pragulos dažnai atsiranda ligoninėse, vėliau - namuose ar slaugos įstaigose. Pragulos - tai viena iš opiausių slaugos problemų, turinti didelę įtaką ligonio gyvensenos kokybei ir gydymo išlaidoms. Daugelyje Europos šalių slaugos personalas yra išmanytas pragulų profilaktikos ir gydymo metodų, todėl profilaktikos svarba nuolat auga.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pragulos gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, kur minkštieji audiniai spaudžiami kaulų kyšulių. Dažniausiai pragulos formuojasi kryžkaulio, sėdmenų, šlaunikaulių srityse, tačiau gali atsirasti ir kitose zonose, pavyzdžiui, kulnų, pečių ar menčių srityse.