Lietuvos vyriausiajį administracinį teismą ir Lietuvos teisinius procesus aptariantis dokumentas apima temas: pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą, įstatymų leidimo laiką ir jo poveikį asmens teisių gynimui, bei galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Šioje apžvalginiame straipsnyje naudotasi dalies teksto ištraukomis ir jų kontekstu, siekiant suformuoti išsamų vaizdą apie pensijų klausimų keliamas teisines problemas tiek nacionalinėje, tiek Europos lygiuose.
Kas nagrinėta nacionaliniame lygyje
Administracinė byla Nr. eA-674-1062/2017 bei susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDFV Klaipėdos skyriui) atitinkamoms institucijoms. Pareiškėjas A. V. skundė sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo bei prašė įpareigoti VRM skirti pensiją nuo atleidimo dienos pagal galiojančius teisės aktus tuo laikotarpiu. Teismų posėdžiai ir nutartys iliustruoja, kaip laikomasi ar netaikomos mąstyme numatytos nuostatos apie tai, kada pensija gali būti skiriama, atsižvelgiant į tai, ar asmuo buvo įtariamas ar kaltinamas baudžiamajame proceso.
Konstatuojama, kad Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 d. (pirminė redakcija) draudė skirti valstybinę pensiją asmeniui, nuteistam už tyčinį nusikaltimą, o pakeitimus įsigaliojus 2014 m. liepos 1 d. šią nuostatą perstato į naują formuluotę. Lietuvos Apeliacinis teismas nustatė, kad skundžiamas VRM sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl VRM pagrįstai neskyrė pensijos. Teismai pabrėžė, kad sprendimai dėl valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamajame procese, turi būti priimami atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo nuosprendį arba ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Taip pat buvo akcentuota konstitucinė teisė į nuosavybę ir tinkamas teisės taikymo laiką.
Teismų argumentai dėl teisės laikymo ir negrįžtamosios poveikio principų
Apeliacinis teismas nurodė, kad teisė skirti pensiją turi būti taikoma pagal tuos įstatymų aktus, kurie galiojo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu - lex retro non agit principas. Pareiškėjo atleidimo data 2014 m. kovo 27 d. buvo pagrindas laikyti, kad pensijos skyrimas privalėjo vykti pagal tą redakciją, kuri buvo galiojanti tuo metu. Pažymėta, kad pakeitimai negali iš naujo riboti pareigūnų ir karių socialinių garantijų per atgalinį laiką, išskyrus esant aiškioms teisės aktų nuostatoms.
Nagrinėjamos bylos iš esmės kelia klausimą - ar teisiniu laikotarpio požiūriu galima taikyti naująjį Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakciją tiems pareiškėjams, kuriems teisės aktuose laikui bėgant buvo padėta galiojantis teisinis pagrindas skirti pensiją, o ne jų atleidimo dieną galiojusioje redakcijoje. Konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo nuostatos įtakos pareiškėjo teisiniam statusui tuo metu neturėjo, todėl jų taikymas buvo ribotas.
Taip pat skaitykite: kaip socialiniai darbuotojai padeda savo klientams
Ką sako galiojančios nuostatos dėl pensijų skyrimo laikotarpių
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą pensija skiriama už tarnybą, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių, tačiau Pri regos be baudžiamojo proceso aplinkybių - skyrimas turi būti atliekamas pasibaigus baudžiamajam procesui. Taip pat pabrėžiama, kad nuostatos turi būti taikomos laikotarpiu, kai buvo įgyjamas teisė į pensiją, o ne vėliau.
Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pripažino, jog įstatymų leidėjas gali nustatyti griežtesnius reikalavimus pareigūnams, jeigu jie pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, ir kad pareigūnų ir karių statusas lemia didesnius įsipareigojimus valstybės atžvilgiu, kurių laikymasis yra svarbus.
Europos žmogaus teisių teisiniai klausimai
Nors pagrindinis šio straipsnio tikslas yra Lietuvos nacionalinių sprendimų analizė, raginama pažvelgti į EŽTT galimybes nagrinėti panašius pensijų klausimus. Teigiamai galima vertinti konvencinių teisinių principų taikymą, kai nacionaliniai įstatymai nustoja būti visiškai lygiaverčiai tvarkant socialines garantijas. EŽTT nagrinėja bylas, kuriose asmenys teigia, kad jų teisės į teisėtą lūkesčių apsaugą ir socialines garantijas buvo pažeistos dėl nacionalinių teisės aktų ar jų taikymo laikykloje.
Norint kreiptis į EŽTT, reikia pirmiausia išnaudoti visus vidaus teisinius gynimo kanalus ir išnagrinėti savo bylą nacionaliniuose teismuose. Peticija teismui turi būti pateikta laikantis terminų ir reikalavimų, taip pat reikia įrodyti, kad buvo išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. EŽTT laikosi principo, kad teisinės priemonės turi būti taikomos virš laikotarpio, kuris atitinka Lietuvos teisinius ypatumus. Jei nacionalinė institucija arba teismas priėmė galutinį sprendimą, peticija turi būti pateikta per nustatytą laikotarpį.
Praktiniai patarimai pareiškiant skundą į EŽTT
- Rengiant pareiškimą į EŽTT būtina užpildyti naujos formos peticijos formuliarą ir pridėti visų reikiamų dokumentų kopijas.
- Pareikalavimai turi būti aiškūs: trumpo pobūdžio pažeidimo aprašymas (iki 3 puslapių), data ir vieta, susijūs įrodymai, nacionaliniai teismai sprendimai.
- Paskutinio kompetentingos nacionalinės institucijos ar teismo sprendimo data yra kritinė termino skaičiavimui (dažnai 4 mėnesiai). Terminas gali būti sustabdytas per teisinės bylos nagrinėjimą, bet nutraukiant bylą terminas gali keistis.
- Galima teikti paraišką be advokato pagalbos, tačiau teisinius klausimus gali tekti aiškinti teisme ar susitikimuose. Lietuvos advokatūra bendradarbiauja su EK HELP programomis, kurios gali būti naudingos pareiškojo teisinės pagalbos kontekste.
- Pareikalaujama nusiųsti pareiškimą ir papildomus dokumentus el. forma bei laikyti kopijas, kad įvykiai būtų galima patikrinti ateityje.
Papildomi kontekstai ir praktinės nuorodos
Straipsniuose pateikiama informacija apie HŽTT - svarbią instituciją - ir jos globotinės teisines praktikas, susijusias su pareigūnų ir karių socialiniais garantijomis. Taip pat aptariami šaltiniai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, jo pakeitimai ir Konstitucinis Teismas.
Taip pat skaitykite: Viešųjų pirkimų pašalinimo sąlygos
Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja bylas, kurios susijusios su asmens teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje, ir jos protokolais, įtakojančiais Lietuvos kontekste sprendimus dėl pensijų. Priorsi, nacionalinių teismų sprendimai gali būti peržiūrimi EŽTT pateiktose peticijose, tačiau svarbu laikytis terminų ir įrodyti, kad buvo išnaudoti visi vidaus teisiniai mechanizmai.
Galima galimybė įtraukti lentelę su pagrindinėmis datomis
| Rodyklė | Įvykis | Data |
|---|---|---|
| 1 | Pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos | 2014 m. kovo 27 d. |
| 2 | Pakeitimai Pensijų įstatyme dėl 13 straipsnio 3 dalies | 2014 m. liepos 1 d. |
| 3 | VRM sprendimas neskirti pensijos | 2015 m. rugpjūčio 24 d. |
| 4 | Nacionalinių teismų sprendimas dėl baudžiamosios bylos | 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendis |
| 5 | Apeliacinis teismas (A. V.) | 2016 m. vasario 18 d. |
Norint aiškiai suprasti bylos eigą ir teisinius argumentus, rekomenduojama naudoti šias ištraukas viršuje esantį turinį kaip įžangos ir teisinio konteksto rėmus. Taip pat svarbu išlaikyti nuoseklią terminų ir teisinių nuostatų seką, kuri apima konkrečius įstatymų pakeitimus ir jų įsigaliojimo laikus.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos mokėjimo atidėjimas: teisiniai aspektai