Vaikų globa Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti vaikams kuo artimesnę šeimai aplinką. Institucinė globa pamažu užleidžia vietą naujiems modeliams, tokiems kaip šeimynos, gyvenančios atskiruose butuose.
Institucijoje globojamas vaikas negali sulaukti tiek dėmesio, reikalingos artimojo meilės ir rūpesčio, kiek galėtų gauti gyvendamas šeimoje ir gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Pažymėtina, jog vaikai, globojami institucijoje, sunkiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui, todėl iš globos institucijos išėjusio vaiko situacija dažnai būna sudėtingesnė nei šeimoje globojamo vaiko.
Vaikų globos institucijos sistema ir sutrikęs vaiko prieraišumo jausmas lemia nevisavertį vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui, todėl šeimoje globoti vaikai lengviau pritampa visuomenėje.
Vadovaujantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planu, pertvarkos tikslas - sukurti nuoseklią ir koordinuotą sistemą, skatinančią perėjimą prie paslaugų šeimoms bendruomenėje.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Steigimo Principai
Bendruomeniniai vaikų globos namai veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Jie įkuriami atskirose patalpose (pvz., name ar bute) bendruomenėje ir skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys.
Taip pat skaitykite: Kontaktinė informacija: Viršužiglio ligoninė
Šie namai priskiriami bendruomeninėms paslaugoms, kurios yra alternatyva institucinei globai. Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą, būtina steigti nedidelius, iki 8 vietų namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius.
Pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz.: namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 10 vaikų jeigu tai broliai, seserys) - tai bendruomeniniai vaikų globos namai.
Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms. Bendruomeninės paslaugos - alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt.
Vaikų Globos Butų Pavyzdžiai
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ - vienas iš pavyzdžių, kaip įgyvendinamas perėjimas prie šeimynų modelio. Jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus.
Būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų vaidmuo
Klaipėdos meras V. Grubliauskas pabrėžė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ tuštėja - jų auklėtiniai šeimynomis persikelia į atskirus butus.
Miesto centre, Šaulių gatvėje globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai, skoningai suremontuotuose namuose įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai, darbo vieta su kompiuteriais.
Čia vasario 28 d. įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.
„Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų, tačiau vyresnės šeimynos mergaitės - šaunuolės, - mums labai padeda“, - gyrė ugdytines socialinė darbuotoja Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė.
Taip pat skaitykite: Kontaktai: Kukarskės Globos Namai
Visi bute gyvenantys vaikai - skirtingo amžiaus. Keturi iš jų yra iš vienos šeimos, du - naujokai, kuriems globos namų institucijoje gyventi neteko.
„Jų adaptacija prie naujų sąlygų visiškai kitokia, daug lengvesnė ir paprastesnė nei vaikų, kurie atsiduria globos namų institucijoje“, - pažymi I.
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti.
„Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų.
Vis dėlto nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę.
„Mokomės ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.
„Praėjusiais metais šeimynai iš globos namų buvo įrengtas pirmasis butas, šiais metais jau įsikūrė dvi šeimynos ir dar du butai bus perkami, kitais metais planuojama nupirkti ir įrengti dar du butus.
Lietuvoje, siekiant užtikrinti geresnę vaikų globą, vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai.
Socialinių darbuotojų vaidmuo yra itin svarbus vaikų globos butuose. Jie ne tik prižiūri vaikus, bet ir padeda jiems adaptuotis naujoje aplinkoje, moko savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė, dirbančios Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, teigia, kad dabar joms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų.
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas.
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tačiau nėra lengva prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę. Mokomasi ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti.
„Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų.
Kita vertus, nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę.
Savarankiškumo ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t.
Būstas įsikūręs paprastame daugiabutyje, kuriame yra nuomojamas 4 kambarių butas. Trys kambariai skirti jaunuoliams. Jie gyvena po du. Dažnai galima išgirsti nuostabos bei pasipiktinimo, kodėl vaikinai ir merginos gyvena viename bute. Tačiau jie turi atskirus kambarius ir mokosi gyventi realiame gyvenime, kur nėra izoliuoti nuo priešingų lyčių. Iki šiol būste poros taip ir nebuvo.
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas.
Pirmaisiais susitikimais tiesiog pakviečiamas jaunuolis ateiti susitikti, išgerti arbatos ir taip pasimatyti su darbuotojais. Antrasis žingsnis yra pristatyti veiklas ir savarankiškumo būstą. Socialiniai darbuotojai pasakoja apie taisykles, kalbama, kurios taisyklės atrodo sunkiausios, lengviausios, individualius susitikimus ir bendruomeninius susitikimus.
Bandoma išsiaiškinti ir suprasti, ko jaunuoliui reiktų gyvenant būste, ką norėtų išmokti ir dėl ko jaunuoliui būtų svarbu gyventi būste. Jaunuolių tikslai būna įvairūs: maisto gaminimas, komunaliniai, savęs pažinimas, išmokimas pasakyti ne, susitvarkyti dokumentus ir dar daugelis paprastų ir ne tik tikslų ir norų.
Tad pasirengimo procesas trunka nuo mėnesio ar poros savaičių iki neapibrėžto laiko. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti taip noriu arba ne, nenoriu gyventi būste.
Taip pat didelė dalis darbo susijusi su mokymusi gyventi su kitais jaunuoliais, kalbėtis ir spręsti tarpusavio nesutarimus.
Reikalavimai Būstui
Įkurti vaikų globos namus nėra paprasta, nes tam reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, keliamus būstui, darbuotojams ir vaikų gerovei.
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai. Tad šis projektas yra tikrai brangus, tačiau jis skirtas vaikų gerovei“, - sakė V.
Pagrindiniai reikalavimai būstui:
- Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus.
- Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys.
- Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga.
- Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.).
- Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto, taigi namo plotas turi būti ne mažesnis kaip 140 kv. m (būstas skirtas iki 10 vaikų).
Remiantis Socialinės globos normų aprašu, bendruomeniniai vaikų globos namai steigiami atskirose patalpose, todėl reikalinga įsigyti du gyvenamuosius namus su žemės sklypais.
Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
Teisiniai Dokumentai ir Licencijavimas
Socialinių globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai:
- Socialinių paslaugų įstatymas.
- Socialinių paslaugų katalogas.
- Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas.
- Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”.
- Socialinės globos normos.
- Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas.
- Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo.
- Tikslinių kompensacijų įstatymas.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
- Biudžetinių įstaigų įstatymas.
- Viešųjų pirkimų įstatymas.
- Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas.
Norint atidaryti privačius senelių namus, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, kuris reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą, skelbiama, kad teikti socialinę globą gali juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriai yra išduota licencija teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau - institucinė socialinė globa) arba asmens namuose.
Teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikiate šiuos dokumentus: nustatytos formos rašytinį prašymą; sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr.
Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos t. y.
Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų pateiktų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarnybos teritoriniam skyriui ( toliau - Tarnyba), kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko budinčiu globotoju įvertinimą.
Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas.