Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su ekstremaliais klimato reiškiniais, tokiais kaip sausra, kurie daro didelę žalą žemės ūkiui. Sausra ne tik naikina derlių, bet ir sukelia didelius finansinius nuostolius ūkininkams. Siekiant sušvelninti šių reiškinių padarinius, valstybė ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo įvairias priemones ir kompensacijas ūkininkams.
Ekstremalioji situacija ir jos poveikis
Birželio 12 dieną Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius teigė, kad nuostoliai yra didžiuliai, nes sausra nualino pievas, todėl greičiausiai gyvuliams pritrūks pašaro. Pasak jo, žolę reikia nupjauti, nes peraugusios gyvuliai neės, o nupjovus dygs piktžolės, bet ne pašarinės pievos. Geriausias pašaras ruošiamas iš pirmo derliaus, bet pusė jo neužaugo. Sausra pakenkė ir javams - jie „lenda“ į žemę, kai kurie geltonuoja. Nedidelis tręšimas jų neišgelbės, nes augalams reikia vandens. Anot M. Petkevičiaus, džiūsta ir ankštiniai augalai, žirnių, vikių ir pupų augimas sustojo, lapai traukiasi, geltonuoja, nevyksta fotosintezė. Nudžiūvus lapams, augalas nustoja vystytis. Tai reiškia, kad turėsime neužaugusius javus ir mažesnį derlingumą. Žydint obelims, kriaušėms, vyšnioms, trešnėms prasidėjusios ir iki gegužės vidurio pasitaikiusios šalnos turbūt išaugins lenkiškų vaisių paklausą. 10 ha obelų sodą turintis M. Petkevičius sakė neradęs nei vieno užmegzto vaisiaus. Kai kuriems sodininkams pasisekė labiau, nes šalnos jų nepasiekė. Ekstremalios situacijos paskelbimas derliaus nei padidins, nei sumažins, tačiau padės dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Šiuo metu jau išsiųstas Lietuvos ūkininkų sąjungos kreipimasis į Vyriausybę dėl ekstremalios situacijos paskelbimo visoje Lietuvoje.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas pabrėžė, kad ekstremali situacija rajone bus paskelbta tol, kol išnyks ją sukėlusi priežastis. Žemės ūkio ministerijos priemonės ūkininkams kyla iš įvairių šaltinių: įvertinti situaciją ir pasiūlyti konkrečius veiksmus, kaip palengvinti sausros padarinius. Svarstoma, kaip pagelbėti Lietuvos ūkininkams, dėl sausros patiriantiems didelius nuostolius. ŽŪM planuoja artimiausias priemones, kurios padėtų žemdirbiams susidoroti su sausros padariniais. Trečdalyje Lietuvos teritorijos jau pasiekta pati aukščiausia miškų gaisringumo klasė, o kai kuriose savivaldybėse uždrausta lankytis miškuose dėl didelės gaisro rizikos.
Priemonės ir parama žemdirbiams
Ūkininkai vis dažniau renkasi pasėlių ir augalų draudimą kaip būdą sumažinti riziką. Finansinė parama kompensuoja dalį draudimo įmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą. Ši priemonė padeda dalinai padengti riziką nuo sausros ir iššalimo, skatina ūkininkus draustis ir valdyti meteorologinių reiškinių sukeliamą riziką.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičienė aiškina, kad paraiškos dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimo priemonės buvo pradėtos teikti nuo kovo 1 d. ir pareiškėjai gali būti aktyvūs ūkininkai, kurių veikla nėra likviduojama, ir kurie yra apdraudę augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą sutartį. Paramos intensyvumas siekia iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos, o kompensacijų dydžiai skiriasi. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, mažiausia išmoka yra 7 Eur, didžiausia - 114 tūkst. Eur. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko. Didesnė susidomėjimas šiomis priemonėmis rodo jų aktualumą.
Taip pat skaitykite: Sausros padarinių švelninimas: parama Lietuvos ūkininkams
Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams skirtas intervencines priemones. Šiemet startuoja trys SP priemonės ekologiniam ūkininkavimui - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) ir Ekologinis ūkininkavimas. Tai skatina ekologinį ūkininkavimą ir didina ekologinių ūkių skaičių.
Regioninės situacijos ir iššūkiai: kai kurios savivaldybės paskelbė sausros ekstremalias situacijas ir pradedama rinkti nuostolių lentelė, kuri padės įvertinti žalą ir planuoti kompensacijas. Kalvarijos savivaldybė rinko informaciją apie galimai patirtus nuostolius ir prašė ūkininkų pateikti išlaidas iki sėklos įterpimo į dirvą, įrodant teisę valdyti žemės sklypą. Jei ūkiai negali įvykdyti įsipareigojimų, rekomenduojama nedelsti ir informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
Kontekste apie kalbamus įsipareigojimus taip pat minimos RVF - Žemės ūkio rizikos valdymo fondas. RVF yra savanoriška tarpusavio pagalbos sistema, skirta palaikyti pajamų lygį, finansuojama iš ES fondų ir narystė laikytina akredituotais. Remiama intervencinė priemonė „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimas gali apimti iki dviejų darbo vietų ir ilgalaikį finansinį kompensavimą, įskaitant iki 70 proc. pajamų sumažėjimo kompensavimą, kai atitinkamos sąlygos yra įvykdytos. Paraiškos finansinei paramai iš RVF teikti gali būti iki 3 metų laikotarpio, su tam tikromis išmokų ribomis.
Pasėlių ir augalų draudimas kaip rizikos valdymo priemonė
Netikėtai užėjusi sausra ar šalnos gali sunaikinti daigus ar derlių, todėl draudimas tampa svarbia priemone. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo 2023-2027 metų SP priemonė „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ numato kompensaciją už dalį draudimo įmokų. Paraiškos dėl kompensacijų priimamos ir jose gali dalyvauti ūkininkai, kurie laikosi reikalavimų ir turi tinkamą sutartį su draudimo įmone. Draudimas turi būti įsigytas prieš patirtą nuostolį, o kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į įvykį ar neįvykį.
Nacionalinė mokėjimo agentūra teigia, kad pirmasis paraiškų šaukimas buvo labai populiarus ir, norint užtikrinti finansinį užtikrinimą ūkininkams, buvo papildomai finansuojamos šios priemonės. Paramos intensyvumas iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos, o pačių kompensacijų dydžiai priklauso nuo ūkio dydžio ir laikotarpio. Dauguma paraiškų yra iš 100 ha ūkių, tačiau mažiausios kompensacijos gali būti 7 Eur, o didžiausios - apie 114 tūkst. Eur.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Paraiškos teikiamos per savivaldybių administracijas arba elektroniniu būdu, o avanso išmokos gali būti teikiamos iki 70 proc. prieš laiką pateiktos paraiškos atveju, esant tinkamoms sąlygoms. Taip pat pažymima, kad avansai gali būti didinami, kai EK patvirtina reglamentus, o avansų priėmimas užtikrinamas iki birželio mėnesio pabaigos. Pasėlių draudimo priemonė skirta skatinti ūkininkus drąsiau įsipareigoti rizikos valdymui ir padėti sumažinti nuostolius dėl sausros.
Kompensacijų dydžiai ir naudotojų patirtys
Kilus nuostoliams dėl sausros, valstybė planuoja skirti papildomas lėšas. 2018 metais Vyriausybė skyrė 8,5 mln. eurų kompensacijoms žemės ūkiui. Ši parama buvo numatyta skirstyti dviem etapais: 8,5 mln. eurų iš ŽŪM ir galimos papildomos lėšos iš Finansų ministerijos. Preliminariais skaičiavimais, augalininkystės sektoriuje vidutinė išmoka galėtų būti apie 10 Eur/ha, o gyvulininkystės - apie 7 Eur/SGV. Dėl taip skaičiuojamų nuostolių augalininkystės sektoriuje bendra parama siektų apie 24,55 mln. eurų, o gyvulininkystėje - iki 30 mln. Eur. Šie skaičiavimai laukia galutinio patvirtinimo ir derinimo su atsakingomis institucijomis.
Net ir kai kurios užsienio priemonės, pavyzdžiui, Vokietijos savitarpio draudimo fondas VH Lietuva, rodo, kad su draudimu susijusi parama gali generuoti gana reikšmingą nuostolių kompensaciją. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio pradžioje audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams sugadino per 28 tūkst. ha pasėlių, o nuostoliai viršijo 10 mln. eurų. Todėl drąsus ūkininkų įsitraukimas į draudimą gali būti efektyvus rizikos valdymo įrankis.
Atlikti veiksmai savivaldybių lygiu
Kalvarijos savivaldybė rinko informaciją apie nuostolius dėl sausros augalininkystės ūkiuose ir reikalavo pateikti dokumentus patvirtinančius teisę valdyti žemės sklypą bei patirtas sąnaudas iki sėklos įterpimo į dirvą. Taip pat pabrėžiama, kad reikia informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, jeigu ūkis negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tokie žingsniai padeda tiksliai įvertinti situaciją ir operatyviai spręsti dėl tolesnių sprendimų.
Reikia žinoti, kam galima kreiptis
Ūkio subjektai, kurių 2023 metais paėmė paskolas investicijoms finansuoti arba trumpalaikiam turtui įsigyti, gali kreiptis dėl kompensacijų iš INVEGA pagal įvairias priemones. Grupės aprėpia kompensacijas už paskolos palūkanas arba netiesioginę pagalbą per valstybės garantijas, kai tai susiję su sausros padariniais. Kandidatai turi atitikti sąlygas ir pateikti užpildytas paraiškas laikantis terminų. Pagrindinis tikslas - padėti ūkininkams išlaikyti veiklą ir gyvybingumą net ir sudėtingais metais.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Duomenų užbaigimas ir norimos informacijos pateikimas
- Paraiškos dėl kompensacijų yra priimamos savivaldybių administracijose arba elektroniniu būdu per atitinkamas sistemas.
- Reikalingi dokumentai turi būti originalai arba patikimų kopijų; būtina pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie patirtas išlaidas ir turtą.
- Papildomi reikalavimai dėl RVF ir kitų fondų kriterijų gali būti taikomi, įskaitant narių įnašus, administravimo taisykles ir skaidrumą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į būtinybę drėkinti prioritetinius pasėlius, vengti perteklinio cheminių priemonių naudojimo ir užtikrinti tinkamą augalų mitybą kalio ir mikroelementų dėka, kad augalai būtų geriau atsparūs sausroms.
Apibendrinimas ir praktiniai patarimai
Ekstremaliosios sausros laikotarpiu svarbu ne tik laukti valstybės paramos, bet ir aktyviai įsitraukti į rizikos valdymo priemones. Pasėlių ir augalų draudimas kartu su kompensacijomis už draudimo įmokas - vienas iš pagrindinių būdų sumažinti nuostolius. Taip pat svarbu sekti regionines ir nacionalines naujienas, nes valstybė planuoja toliau tobulinti procedūras, palengvinti įsipareigojimų vykdymą ir didinti avansų dydžius, kai tai įmanoma dėl ES reglamentų.
Žemės ūkio ministerija teigia, kad yra pasirengusi toliau konsultuoti ūkininkus ir tą padaryti lengviau, glaudžiu bendradarbiavimu su draudimo įmonėmis, hidrometeorologais ir finansų partneriais. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad ūkininkai galėtų išlikti konkurencingi, net jei klimato sąlygos blogėja. Įvairios priemonės, įskaitant kompensacijas, investicijas į drėkinimo sistemas ir ekologinį ūkininkavimą, padės žemės ūkiui būti atspariam ir tvariam.
tags: #kompensacijos #del #sausros