Vokietijoje darbo santykiai reguliuojami ne vienu vieningu Darbo kodeksu, tačiau darbuotojus gina gausybė kitų teisės aktų - Apsaugos nuo atleidimo iš darbo įstatymas, Civiliame kodekse numatytos nuostatos, Darbo laiko įstatymas, Jaunimo darbo įstatymas ir kt. Šiame straipsnyje aptarsime išeitines kompensacijas už išdirbtą laiką, atleidimo procedūras, įspėjimo terminus, registracijos ir gyvenimo Vokietijoje aspektus, socialinės apsaugos sistemą bei praktinius pavyzdžius iš verslo ir registracijos praktikos.
Darbo santykių apsauga ir darbo teisės modelis Vokietijoje
Tiesa, Vokietija Europoje visada minima kaip valstybė stipriai sauganti darbuotojus kaip silpnesnę darbo santykių pusę, tačiau išvis neturi Darbo kodekso. Vilniaus universiteto profesorius emeritas Ipolitas Nekrošius dar 2008 m. paaiškino, kad Vokietijoje tokia situacija yra susidariusi dėl požiūrio, jog Darbo kodeksas gali sėkmingai funkcionuoti tik esant valdžios tęstinumui, o demokratijoje tai tiesiog neįmanoma. „Be to, teigiama, kad darbo teisės kodifikacija vargu ar įmanoma rinkos sąlygomis, kai darbo jėga yra labai mobili, o darbo kodeksus keisti, atnaujinti sudėtinga“, - savo straipsnyje rašė I. Nekrošius.
Paprastai tariant, Vokietijoje galioja darbo vietos išsaugojimo principas, kai siekiama bet kokiais būdais kuo ilgiau vienoje vietoje išsaugoti darbuotoją. Tiesa, įmonės finansinės problemos yra kone vienintelė rimta priežastis, kai darbdavys savo iniciatyva gali atsisakyti savo pavaldinio paslaugų be jo kaltės, bet ir tuo atveju tenka nueiti kryžiaus kelius įrodinėjant, kad darbuotojas yra nebereikalingas.
Išeitinės kompensacijos (Abfindung) - kas ir kada priklauso
Išeitinės išmokos mokamos tik vieninteliu atveju - kai darbuotojo paslaugų atsisakoma, nes įmonė nutraukia savo veiklą arba privalo mažinti etatus dėl ekonominių sunkumų. Tuo tarpu išeitinių išmokų skaičiavimo tvarka gana paprasta: už kiekvienus įmonėje praleistus metus darbuotojui priklauso pusės mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, taigi, 10 metų dirbęs žmogus gaus 5 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.
Tačiau išeitinės išmokos mokamos tik retais atvejais, pavyzdžiui, smulkieji verslininkai, turintys mažiau nei 10 darbuotojų, neprivalo mokėti išeitinių išmokų, taip pat jų negauna darbuotojai atleisti dėl savo kaltės. Visais kitais atvejais, jei darbdaviui nepavyksta geranoriškai įkalbėti savo pavaldinio išeiti iš darbo ir individualiai susitarti dėl išmokų, atleisti jų praktiškai neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Vis dėlto Vokietijoje pasitaiko atvejų, kai tiek dėl įspėjimo terminų, tiek dėl išeitinių kompensacijų susitariama kolektyvinėse sutartyse ir jos būna kiek mažesnės.
Įspėjimo terminai ir atleidimo procesas
Bandomasis laikotarpis Vokietijoje trunka pusmetį, o po jo norint atleisti darbuotoją jį reikia įspėti mažiausiai prieš mėnesį. Įspėjimo laikotarpis ilgėja esant didesniam darbo stažui, pavyzdžiui, jei darbuotojas įmonėje praleido daugiau nei 20 metų - įspėjimo terminas yra 7 mėnesiai. Bandomuoju laikotarpiu apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta prieš 2 savaites.
Darbuotoją panoręs atleisti darbdavys apie planuojamą atleidimą visų pirma praneša darbuotojų atstovams, dažniausiai tai yra Darbo tarybos. Jis turi pateikti priežastis, kodėl nori atleisti žmogų. Paprastai darbdaviui siūloma apsvarstyti, ar negalima imtis kitų žingsnių, pavyzdžiui, pasiūlyti žmogui darbo vietą kitame įmonės padalinyje.
Jei nėra rimtų priežasčių, o darbuotojas vis tiek atleidžiamas, jis gali kreiptis į teismą. Įdomu tai, kad teisme darbuotojas neturi teisės reikalauti kompensacijos dėl neteisėto atleidimo, vienintelis įmanomas pastarajam palankus teismo sprendimas - sugrąžinimas į darbą išmokant visą atlyginimą, kol šis buvo neteisėtai atleistas.
Neteisėtas atleidimas ir teisė į teisminį ginčą
Darbuotojų apsaugos nuo neteisingo atleidimo iš darbo įstatymas taikomas, jeigu atleistas iš darbo asmuo dirbo ilgiau negu 6 mėn. pagal tuos pačius darbinius santykius ir įmonėje, turinčioje daugiau negu 5 darbuotojus. Pagal šį įstatymą, atleidimas iš darbo gali būti svarstomas darbo teisme. Tačiau ieškinys turi būti pateiktas per 21 dieną nuo atleidimo dienos.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Ypatinga įstatymais numatyta apsauga taikoma šioms dirbančiųjų kategorijoms: neįgaliesiems; besilaukiančioms moterims; motinoms, auginančioms mažamečius vaikus; darbo tarybos nariams; stažuotojams; darbuotojams motinystės (tėvystės) atostogose; pašauktiems į privalomą karinę tarnybą.
Praktiniai Vokietijos verslo pavyzdžiai - atleidimai didelėse kompanijose
Vis dėlto tokios griežtos taisyklės neapsaugo žmonių nuo atleidimo, kai įmonėje prasideda finansinės problemos. Kaip pavyzdžius galėtume vardinti ne vieną didžiulę kompaniją. Štai dar 2015 metais Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ paskelbė, kad patyrė beveik 6 mlrd. Eur nuostolių, o vienintelis būdas išsikapstyti iš krizės - veiklos efektyvinimas. Tada buvo paskelbta, kad Vokietijos bankas nurėš premijas savo darbuotojams ir tuo pačiu panaikins bent 9 tūkst. perteklinių darbo vietų.
Panaši situacija įvyko ir beveik 200 tūkst. darbuotojų turinčiuose Vokietijos geležinkeliuose arba „Deutsche Bahn“, kuri pastaraisiais metais išgyvena sunkius laikus. 2015 m. įmonė paskelbė 1,3 mlrd. Eur siekiančius nuostolius, tai pirmas kartas per daugiau nei dešimtmetį, kai įmonė neatnešė pelno. „Deutsche Bahn“ dar neatsigavo iki šiol ir efektyvindama veiklą atleidžia tūkstančius darbuotojų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros docentas Andrius Jaržemskis aiškina, kad dabartiniai atleidimų procesai Vokietijos geležinkeliuose vyksta nuolat, bet bendras darbuotojų skaičius praktiškai nemažėja, šiandien jis siekia maždaug 195 tūkst. „Jie daro tokią prielaidą, kad jų struktūroje per ilgą laiką prisirenka daug papildomų funkcijų ir darbuotojų. Kai tų darbuotojų prisirenka, vėl reikia viską peržiūrėti, efektyvinti. Tada jie sumažina darbuotojų skaičių, 10 metų nieko nedaro, o darbuotojų vėl prisirenka. Tad pas juos yra darbuotojų mažinimo bangos, bet tai veikia ne kaip laiptai, kai nuosekliai mažėja darbuotojų, o kaip bangos. Pradžioje būna suefektyvinama veikla, tada vėl atleidžiami varžtai, darbuotojų pradeda daugėti“, - atleidimų procesų šioje organizacijoje nesureikšmina A. Jaržemskis.
Darbo sutartis, bandomasis laikotarpis ir įspėjimo terminai
Darbo sutartis Vokietijoje gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Bet kokiu atveju patariama reikalauti rašytinės sutarties. EB direktyva 91/533/EEA įpareigoja darbdavį pagrindines darbo sutarties sąlygas užfiksuoti raštu ir pateikti susipažinti darbuotojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbinių santykių pradžios. Bandomasis laikotarpis negali viršyti 6 mėn.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Darbo sutartis turi apimti darbo sritį, pareigas, darbo santykių pradžią, darbo laiką, bandomojo laikotarpio trukmę ir įspėjimo terminus, mokėjimo rūšį ir dydį, atostogų trukmę, premijas ir kitus susitarimus.
Darbo užmokestis, viršvalandžiai ir papildomi mokėjimai
Darbo apmokėjimas už fizinį darbą vadinamas atlyginimu, už protinį darbą- alga. Taikomas bendras vienodo darbo apmokėjimo principas vyrams ir moterims už atliekamą vienodo lygio darbą. Vokietijoje nėra nustatyto privalomo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Paprastai abi pasirašančios pusės sutaria dėl atlyginimo sumos. Tuo atveju, kai yra kolektyviniai susitarimai dėl darbo apmokėjimo, atlyginimas turi būti mokamas atsižvelgiant į juos.
Ši riba yra fiksuota ir jokiu būdu negali būti viršyta darbo dienomis (6 darbo dienos = ne daugiau kaip 60 valandų). Už viršvalandinį darbą, priklausomai nuo to, kas numatyta darbo arba kolektyvinėje sutartyje, gausite papildomą 15-40 proc. įprasto darbo užmokesčio priedą. Pagal įstatymą už viršvalandinį darbą nėra teisės į papildomą užmokestį. Paprastai viršvalandžiai gali būti išskaičiuojami ir kompensuojami kompensuojamuoju laisvu laiku.
Socialinė apsauga Vokietijoje: draudimas, išmokos ir ligos atvejai
Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bedarbystės, senatvės ir ligos. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją. Privalomasis draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos.
Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, neprivalo draustis. Tačiau jie turi būti registruoti sveikatos draudime. Nuo 1996 metų dirbantieji gali pasirinkti sveikatos draudimo formą. Pasirinkęs sveikatos draudimo įstaigą darbuotojas turi pranešti darbdaviui, kuris užregistruoja darbuotojus sveikatos draudimui.
Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui. Socialinės įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50.
Ligos ir nedarbingumo išmokos
Darbdavys pilnai apmoka nedarbingumo laikotarpį iki 6 savaičių. Jei nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau, sveikatos draudimas apmoka 70 proc. darbo užmokesčio. Paprastai ligos išmoka sudaro 70 proc. bruto uždarbio. Mokėjimo periodas - iki 78 savaičių, įskaitant ir darbdavio apmokėtą nedarbingumo laikotarpį.
Po šio laikotarpio darbuotojas gali kreiptis dėl ligos pašalpos (Krankengeld) iš sveikatos draudimo. Ligos pašalpa sudaro apie 70 % bruto atlyginimo, tačiau ne daugiau kaip 90 % neto, todėl galutinė suma visada bus mažesnė iš šių dviejų dydžių. Darbdavio ir sveikatos draudimo teisės Vokietijoje suteikia darbuotojams galimybę gauti darbo užmokestį ligos atveju bei ligos pašalpą, jei negalima dirbti dėl sveikatos problemų.
Pajamų mokesčiai, mokesčių kortelė ir kiti mokesčiai
Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Mokesčius darbdavys perveda atitinkamai institucijai. Savarankiškai dirbantys asmenys turi sumokėti mokesčius pajamų deklaracijos pagrindu. Pajamų mokesčio dydis priklauso nuo daugelio kriterijų - nuo šeiminės padėties, vaikų skaičiaus ir t.t.
Atsakinga vietos savivaldos institucija išduoda dirbantiesiems mokesčių mokėtojų korteles. Mokesčių mokėtojo kortelėje pateikiama informacija apie pajamų mokesčio kategoriją, kuri priklauso nuo šeiminės padėties, darbinių santykių skaičiaus, sutuoktinio apmokestinimo. Mokesčių dydis Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesčių skaičiavimas.
Registravimasis, leidimas gyventi ir apsigyvenimas Vokietijoje
Asmuo, susiradęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, savaitės laikotarpyje turi prisiregistruoti vietos policijoje. Asmenys, ne ilgiau kaip 2 mėn. gyvenantys viešbutyje, registruotis neprivalo. EEE šalių piliečiai, atvykstantys į Vokietiją ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, tuojau po atvykimo turi kreiptis į vietos migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi suteikimo.
Leidimui gyventi gauti pateikiami šie dokumentai: galiojanti ID kortelė arba asmens pasas; 2 paso nuotraukos; kai kuriose žemėse - medicinos pažyma. Priklausomai nuo atvykimo tikslo, pateikiami papildomi dokumentai: darbuotojai turi pateikti pažymą iš darbdavio, patvirtinančią darbuotojo statusą bei leidimą dirbti; savarankiškai dirbantys turi pateikti dokumentus, įrodančius veiklos teisėtumą; studentai turi pateikti įstojimo dokumentus.
Jeigu pateikiami visi reikalingi dokumentai, leidimo gyventi suteikimas neužtrunka, tačiau jeigu leidimo išdavimo procedūra užtrunka, išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo pateikė dokumentus leidimui gyventi Vokietijoje gauti. Leidimas gyventi Vokietijoje išduodamas tam tikram laikotarpiui (dirbantiesiems - pagal darbo sutarties trukmę), jis gali būti pratęstas.
Apsigyvenimas ir būsto paieška
Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse - perkamos. Patariama jau prieš išvykstant į Vokietiją pasirūpinti gyvenamuoju būstu. Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimasis darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia.
Skelbimai apie nekilnojamą turtą paprastai spausdinami trečiadienio ir šeštadienio laikraščiuose. Nuomojami būstai Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30 proc. mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie taip vadinamas papildomas išlaidas. Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą.
Kompensacijos pavyzdys ir administracinės procedūros
Laikraščio skaitytojas R. Kružintaitis iš Šeduvos rašo, jog karo metais buvo išvežtas priverstiniams darbams į Vokietiją, todėl prieš dvejus metus pateikė prašymą bei visus reikalingus dokumentus dėl kompensacijos išmokėjimo. Peržiūrėję sukauptus duomenis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Centrinės prašymų kompensacijoms gauti pagal Vokietijos fondo "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" įstatymą priėmimo įstaigos darbuotojai paaiškino, jog jūsų prašymas yra įregistruotas ir dokumentai išsiųsti į Maskvą "Savitarpio supratimo ir santarvės fondui". Būtent šio fondo ekspertų komisija pagal atitinkamas kategorijas apskaičiuoja ir paskiria atitinkamą kompensacijos dydį. Vos gavus atsakymą iš Maskvos, kiekvienas minėtos kompensacijos gavėjas informuojamas raštu, o į jo asmeninę sąskaitą, esančią "Hansa banke" pervedami pinigai.
Taigi administraciniai procesai kartais užtrunka, o atsakymus gali tekti laukti tol, kol užsienio fondo ekspertų komisija priims sprendimą.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Prieš pasirašant darbo sutartį reikalaukite rašytinės sutarties ir aiškių įspėjimo terminų bei išmokų sąlygų.
- Jeigu planuojate dirbti Vokietijoje, pasirūpinkite registracija, leidimu gyventi ir socialinio draudimo numeriu iš karto po atvykimo.
- Jeigu gaunate pranešimą apie atleidimą ir manote, kad jis neteisėtas - pasitarkite su advokatu arba profesine sąjunga laiku, nes ieškinys darbo teisme turi būti pateiktas per 21 dieną.
- Jei įmonė skelbiasi finansines problemas ar pradeda reorganizaciją, kreipkitės į darbuotojų atstovus (Darbo tarybą) ir aiškinkitės galimas alternatyvas (perkėlimas, mokymai, kolektyvinės sutartys).
Lentelė: pagrindinės išeitinių ir įspėjimo taisyklės
| Tema | Nuostata |
|---|---|
| Bandomasis laikotarpis | Iki 6 mėn. |
| Įspėjimo terminas po bandomojo | Min. 4 savaitės (priklauso nuo stažo; pvz., >20 m. - 7 mėn.) |
| Išeitinė kompensacija (įprastinė praktika) | 0,5 mėn. už kiekvienus darbo metus (mokama tik dėl įmonės mažinimų) |
| Galimybė teisme gauti kompensaciją | Teisme paprastai reikalaujama sugrąžinimo į darbą, ne kompensacijos |
| Įstatymas dėl apsaugos nuo neteisėto atleidimo | Taikomas, jei dirbta >6 mėn. ir įmonėje >5 darbuotojų |
Jeigu turite papildomų klausimų dėl konkrečios situacijos Vokietijoje (mokesčiai, darbo sutartys, kompensacijos skaičiavimas ar teisminis ginčas), rekomenduojama kreiptis į privatų advokatą arba atitinkamą profesinę sąjungą.
tags: #kompensacija #uz #isremima #i #vokietija