Ilgalaikio darbo išmoka yra išmoka, kurią gauna ilgamečiai darbuotojai, atleidžiami iš darbo ne dėl savo kaltės. Ilgalaikio darbo išmoka - tai finansinė pagalba darbuotojui, kuris neteko darbo dėl darbdavio bankroto arba likvidavimo. Tai valstybės ar garantinio fondo teikiama kompensacija, padedanti užtikrinti minimalų finansinį stabilumą net ir praradus darbą dėl įmonės bankroto.
Kada galite kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos
Jeigu pakankamai ilgai dirbate viename darbe ir jus atleidžia, galite kreiptis į „Sodrą“ ilgalaikio darbo išmokos. Ilgalaikio darbo išmoka yra mokama tik tuo atveju, jei darbdavys yra oficialiai pripažintas bankrutavusiu arba pradėtos įmonės likvidavimo procedūros. Ilgalaikio darbo išmoka skirta padengti dalį prarastų pajamų ir padėti darbuotojui išsilaikyti iki tol, kol jis susiras naują darbą.
Pagrindinės teisės į išmoką sąlygos
- Jūs turite teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką, jeigu buvote atleistas pagal Darbo kodekso 57 str., t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
- Iki atleidimo pas darbdavį nepertraukiamai buvote išdirbęs 5 ar daugiau metų (įskaitant perkėlimo atvejus).
- Per 3 mėnesius po atleidimo neįsidarbinate pas tą patį darbdavį; svarbi sąlyga - darbuotojas per tris mėnesius po atleidimo negali sudaryti naujos darbo sutarties su tuo pačiu darbdaviu.
- Nebuvote biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas.
- Kreipėtės dėl išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius po atleidimo iš darbo (prašymo nereikia teikti, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką).
- Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo.
Išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų. Ilgalaikio darbo išmoka yra išmoka, kurią gauna ilgamečiai darbuotojai, atleidžiami iš darbo ne dėl savo kaltės.
Kaip kreiptis dėl išmokos
Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, darbuotojas arba bankroto administratorius turi pateikti prašymą Garantinio fondo administratoriui. Norėdamas gauti ilgalaikio darbo išmoką, darbuotojas turi kreiptis į „Sodrą” ir pasiteirauti dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Pastebėtina, kad jei darbuotojas dėl tam tikrų priežasčių pats negali pateikti dokumentų, tai gali padaryti teisėtas atstovas arba bankroto administratorius.
Kada prašymas nereikalingas
Prašymo nereikia teikti, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką. Kai kuriems darbuotojams papildomų veiksmų atlikti nereikia ir išmoka mokama automatiškai.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Išmokos dydis ir skaičiavimas
„Sodra“ nurodo, kad ilgalaikio darbo dydis priklauso nuo to, kiek laiko dirbote ir kokį darbo užmokestį gavote. Išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo laikotarpio, darbo užmokesčio dydžio ir nustatytų ribojimų. Paprastai išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo ir jo mėnesinio atlyginimo dydžio. Kuo ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje įmonėje, tuo didesnė gali būti ir išmokos suma.
Jei iki atleidimo dirbote:
- nuo 5 iki 10 metų jums priklauso 77,58 proc. 1 vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;
- nuo 10 iki 20 metų - 77,58 proc. 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka;
- nuo 20 ir daugiau metų - 77,58 proc. 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Pavyzdžiui, Tokiu atveju, Jums priklauso 77,58 proc. 2 vidutinių mėnesinių jūsų darbo užmokesčių dydžio išmoka. = 1 241,28 euro.
Vidurkio skaičiavimas
Šis vidurkis apskaičiuojamas pagal paskutinių 12 mėnesių, kuriais darbuotojas turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, darbuotojo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka.
Išmokos skyrimo eiga ir terminai
Išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas praėjus 3 mėn. po atleidimo iš darbo dienos, per 10 d. d. Išmoka skiriama tik tada, kai nutraukiamos visos su darbdaviu, kuris atleidžia pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, sudarytos darbo sutartys (jeigu asmuo su darbdaviu buvo sudaręs kelias darbo sutartis) ir asmuo atitinka kitas teisei į išmoką sąlygas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Paprastai sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų duomenų gavimo teritoriniame skyriuje dienos. Visa paskirtos išmokos suma į jūsų asmeninę sąskaitą išmokama vienu mokėjimu per 10 darbo dienų nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos. Sprendimo dėl išmokos skyrimo (jeigu teikėte prašymą - ir neskyrimo) išrašas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos yra pateikiamas asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui. Sprendimo skirti (jeigu teikėte prašymą - ir neskirti) išmoką nuorašas (kopija, išrašas), pareiškėjui pateikus prašymą gauti jį paštu, išsiunčiamas registruotu laišku per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
Ilgalaikio darbo išmoka ir kitos išmokos
Ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų. Taip, šios išmokos tarpusavyje nesiskiria paskirtimi. Nedarbo išmoka skiriama iš „Sodros” fondo, o ilgalaikio darbo išmoka - iš Garantinio fondo.
Kas moka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą
Draudėjai, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, į Ilgalaikio darbo išmokų fondą moka 0,16 proc. tarifo įmokas, apskaičiuotas nuo darbuotojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Ilgalaikio darbo išmokų fondą administruoja „Sodra”, t.y.
Kiti svarbūs aspektai: išeitinė išmoka ir bankrotas
Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka.
Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu. Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka. Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Svarbios išimtys ir papildomos sąlygos
- Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos, tačiau netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite (išimtis - terminuotos darbo sutartys ilgesnės nei dveji metai, tokiais atvejais priklauso vieno mėnesio VDU išeitinė išmoka).
- Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites.
- Ilgalaikio darbo išmoka skiriama tik tada, kai nutraukiamos visos su darbdaviu, kuris atleidžia pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, sudarytos darbo sutartys (jeigu asmuo su darbdaviu buvo sudaręs kelias darbo sutartis).
Kaip kreiptis dėl EI Kanadoje (žingsnis po žingsnio vadovas 2026 m.)
Veiksmai susidūrus su darbdavio bankrotu
Susidūrus su darbdavio bankrotu, svarbiausia išlikti organizuotam ir veikti greitai. Darbuotojams, susiduriantiems su darbdavio bankrotu, dažnai kyla klausimų dėl jų finansinių teisių ir garantijų. Viena iš svarbiausių apsaugos formų tokiais atvejais yra ilgalaikio darbo išmoka.
Darbuotojas turi teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką, jeigu buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 57 straipsnį (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) arba darbo kodekso 62 straipsnį (darbdavio bankrotas). Pas tą patį darbdavį dirbo nepertraukiamai daugiau nei penkerius metus. Ilgalaikio darbo išmoka - tai finansinė pagalba darbuotojui, kuris neteko darbo dėl darbdavio bankroto arba likvidavimo.
Ką daryti, jei nesutinkate su sprendimu
Tokiu atveju sprendimą galima skųsti per nustatytą terminą pateikiant apeliaciją. Sprendimo dėl išmokos skyrimo (jeigu teikėte prašymą - ir neskyrimo) išrašas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos yra pateikiamas asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.
Rekomenduojami veiksmai ir kontaktai
- Patikrinkite, ar atitinkate pagrindines sąlygas: nepertraukiamas darbas pas tą patį darbdavį 5 ar daugiau metų, atleidimas pagal DK 57 arba DK 62, nėra grįžimas pas tą patį darbdavį per 3 mėn.
- Kreipkitės į „Sodrą“ ar Garantinio fondo administratorių ir pateikite reikiamus dokumentus arba pasitikrinkite, ar išmoka jums gali būti skirta automatiškai.
- Jei reikalinga, pasinaudokite teisės pagalba ar bankroto administratoriaus atstovavimu.
Praktinis pavyzdys
Pavyzdžiui, darbuotojas iš darbo yra atleidžiamas 2023 m. sausio 4 d. Jei asmuo per 3 mėnesius neatnaujina darbo santykių su buvusiu darbdaviu (nesudaro darbo sutarties), nuo balandžio 5 dienos (praėjus 3 mėnesiams) gali pretenduoti į ilgalaikio darbo išmoką. Sprendimas skirti ilgalaikio darbo išmoką priimamas praėjus 3 mėn. po atleidimo iš darbo dienos, per 10 d. d.
tags: #kompensacija #uz #ilgalaiki #darba