Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie pensijų padėtį (angl. Pensions at a Glance) rodo, kad pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje. Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Taigi kiek europiečiai gauna senatvės pensijų ir kaip skiriasi jų lygis Europoje?
Europos mastu: dideli skirtumai ir perkamasis pajėgumas
Vidutinės pensijos didžiausios Šiaurės šalyse. Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį). Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Mažiausios pensijos - prisijungti prie ES kandidatuojančiose šalyse. Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse. Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje. Pavyzdžiui, palyginus Švediją (22 436 eurai per metus) ir Turkiją (2 942 per metus), vidutinė pensija per metus skiriasi daugiau nei 7,5 karto.
Dideli pensijų lygio skirtumai Europoje. Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse. Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos. Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Lyginant pragyvenimo kainas - skirtumai ne tokie dideli. Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto.
Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti. Tarkime, perkamosios galios standartais Austrijoje pensininkai vidutiniškai gauna 21 tūkst. pensijos, o Slovakijoje - beveik 6 tūkst. pensijos per metus.
Pensijų kitimas ir adekvatumas
Pensijos sumažėjo trijose šalyse 2022 m., palyginti su 2021 m., vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai - 33 proc., o Čekijoje - 16 proc. Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.
Ar pensijų pakanka pragyventi? Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės.
Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį. Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas.
Lyčių skirtumai ir socialinė apsauga
Moterys gauna gerokai mažiau. Pensijų adekvatumo ataskaitose nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys susiduria su didesne skurdo rizika nei vyrai visose ES šalyse. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
Lietuva, Latvija ir Estija: dabartiniai skaičiai ir specifika
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna 627,7 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 717 eurų, o jo neturint - 423 eurai.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Vidutinės senatvės pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra atitinkamai 255 Eur, 295 Eur ir 381 Eur (šie skaičiai pateikti kaip tam tikras palyginimas tarp šalių šaltinių). „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje metinė pensija siekia 5979 Eur, mėnesio - 498 Eur; Latvijoje - atitinkamai 6477 Eur / 540 Eur.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2025 m. spalio mėn. siekė 720,73 Eur (apie 8 649 Eur per metus); vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2025 m. spalio mėn. - 669,13 Eur (apie 8 030 Eur per metus).
Šiuo metu Estijoje yra 310,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, o „Statistics Estonia“ skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė senatvės pensija Estijoje buvo 789 eurai - taigi beveik 200 eurų didesnė nei Lietuvoje. Oficialusis Latvijos statistikos portalas skelbia, kad čia vidutinė senatvės pensija šių metų rugpjūtį buvo kiek didesnė nei 570 eurų.
Lietuva Europoje pirmauja pagal suvartojamo alkoholio kiekį, smurtą, savižudybes, emigracijos mastus, mažiausias pensijas ir mažiausią minimalią algą. Per prognozes, po 15 metų Lietuvoje gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar, darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti net ketvirtadaliu, o pensinio - padaugėti daugiau nei penktadaliu.
Pensijų apmokestinimo skirtumai Baltijos šalyse
Baltijos šalių vidutines pensijas lyginti kiek keblu, nes, kitaip nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu tik viršija nustatytą neapmokestinamų pajamų ribą. Latvijoje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Jis taikomas tai daliai, kuri viršija 235 Eur sumą.
Baiba Felsberga paaiškino, kad pavyzdžiui, jeigu latviui pensininkui priskaičiuota 300 Eur pensija, jam faktiškai bus sumokėta 14,95 Eur mažiau (300 - (300 - 235) x 23 proc.). Latvijoje GPM nuo gaunamos pensijos moka beveik 208 tūkst. asmenų.
Estijos Socialinio draudimo valdybos komunikacijos vadovė Kaili Uusmaa informavo, kad šioje šalyje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur. Taigi jei estui bus priskaičiuota, pvz., 500 Eur pensija, jam faktiškai bus išmokėta 21 Eur mažiau. Latvijoje yra 208 tūkst., o Estijoje - 152 tūkst. pensijų gavėjų, kuriems taikomi mokesčiai.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse mokesčių sistema ir neapmokestinamosios pajamos daro tiesioginę įtaką pensijų gavėjų perkamosios galios dydžiui. Lietuvoje pensijos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu: DELFI paklausė už mokesčių politiką atsakingos Finansų ministerijos, kodėl pensijoms Lietuvoje netaikomas gyventojų pajamų mokestis. Jos specialistų komentaras buvo toks: „Gyventojų pajamų mokesčio požiūriu, Lietuvoje pensijos taip pat laikomos gyventojų pajamomis, tačiau jos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.“
Sisteminiai iššūkiai ir diskusijos Lietuvoje
„Mes išleidžiame apie 6 proc. nuo BVP pensijoms, o ES vidurkis - 12 proc. Tai tokio lygio pensijas ir turime. Jeigu norime jas padvigubinti, reikėtų skirti atitinkamą biudžeto dalį. Tai nėra milžiniški skaičiai. Mes kalbame apie ES vidurkį, ne apie kokius nors šios srities lyderius“, - trečiadienį, diskusijos „Bene mažiausios pensijos Europoje: ori senatvė Lietuvoje - misija neįmanoma?“ metu kalbėjo J. Navickė.
„Mes gyvename lengvai šizofreniškoje sistemoje, kur iš vienos pusės norime gerų, aukštų pensijų, aukštos kokybės ir prieinamų paslaugų, gero išsilavinimo, sveikatos apsaugos. Bet iš kitos pusės nenorime už tai mokėti. Tai reikėtų kažkaip savo norus ir galimybes artinti ir surasti resursų tiems lūkesčiams“, - pabrėžė ji.
Pasak ekspertės, Lietuvoje taip pat susiduriama su aukštu dirbančiųjų apmokestinimu, bet kitokie mokesčiai yra arba nesubalansuoti arba nesurenkami. „ES kontekste, mūsų turto ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra visiškai nesurenkami. Iš kitos pusės, turime didelę naštą dirbantiesiems, viską bandome imti iš jų“, - paminėjo ji.
Visgi, J. Navickė nemano, kad Lietuvos pensijų sistema turėtų būti drastiškai keičiama, visiškai imituojant skandinavišką modelį. Jos manymu, antrosios pensijų pakopos sistema galėtų būti lankstesnė ir labiau privatizuota, atsisakant valstybės subsidijavimo ir sukuriant galimybes pasinaudoti tomis lėšomis.
„Pensijų sistema yra vis reformuojama. Galima dar labiau tobulinti, bet man atrodo, kad tai, jog mūsų pensijų pagrindą sudaro „Sodros“ pensijos yra labai gerai. Ta sistema veikia. Tik sistemos finansavimas yra neadekvatus“, - kalbėjo J. Navickė. „Diskusijos apie antrąją pensijų pakopą visada yra apie tai, kad turime būti liberalūs. Tai ir būkime, leiskime žmonėms laisvai disponuoti tomis lėšomis“, - pridūrė ji.
Šią savaitę paskelbta, kad naujausias EBPO tyrimo duomenimis, Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pakeitimo normą - pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Organizacijos prognozėmis, Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo, mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių.
Tyrimo duomenimis, Estijoje pakeitimo norma sieks 34,4 proc., o Latvijoje - 52,1 proc.
Patarimai ir rekomendacijos individualiems pensijų kauptojams
Vidutinė pensija - tai ne tik skaičius mokėjimo dokumente. Tai atsakymas į klausimą: ar galėsiu gyventi oriai, kai nustosiu dirbti? Bendrovės Moorepay tyrimas, apėmęs 39 Europos šalis, parodė: pensijų dydis Europoje gali skirtis dešimt kartų ir daugiau. Šio straipsnio skaičiai yra signalas: apie pensiją verta galvoti dabar, o ne sulaukus 60 metų.
Lietuvoje egzistuoja kelios pensijų pakopos, tačiau svarbiausią pinigų dalį gyventojai gauna iš SODROS. Pensinis amžius yra palaipsniui ilginamas, kol 2026 metais visi į pensiją išeis 65 metų. Lietuvos antrosios pakopos pensijų reforma - galimybė papildomai kaupti - būtent todėl tapo tokia svarbi.
Statistinė apžvalga: pagrindiniai skaičiai
| Rodo | Lietuva | Latvija | Estija |
|---|---|---|---|
| Vidutinė mėnesinė senatvės pensija (skirtingi šaltiniai) | 667 Eur (bendras), 598 Eur („Sodra“), 720,73 Eur (su stažu) | ~570-595 Eur | ~789 Eur |
| Vidutinė metinė pensija (Eurostat / kiti) | ~5 979 Eur / apie 8 030-8 649 Eur (skirtingi duomenys) | ~6 477 Eur | didžiausia tarp Baltijos šalių (~9 468 Eur pagal 789 Eur/mėn) |
| Pensijų apmokestinimas | Neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu | GPM 23% nuo dalies viršijančios 235 Eur | GPM 20% nuo dalies viršijančios 395 Eur |
| Senatvės pensija gavėjų skaičius | ~623-627,7 tūkst. | ~435 tūkst. | ~310,2 tūkst. |
Įtaka perkamajai galiai ir socialinėms išmokoms
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Tai reiškia, kad kainos šiose šalyse taip pat labai skiriasi. Todėl žmogus, gaunantis mažesnę pensiją šalyje, kurioje yra pigiau, iš jos gali sau leisti beveik tiek pat, kiek kitas, kuris gauna didesnę pensiją, bet gyvena valstybėje, kurioje pragyventi yra brangiau.
Pavyzdžiui, nors Austrijoje pensija eurais yra net 8 kartus didesnė nei Albanijos, tačiau realiai gyvenimo lygio skirtumas yra daug mažesnis - apie 3 kartus. Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pensininkų perkamąją galią didina papildomos socialinės garantijos - nemokama ar pigesnė sveikatos priežiūra, transporto lengvatos, subsidijuojamas būstas.
Problemos ir galimos kryptys
Daug tolesnių iššūkių kyla dėl demografinių tendencijų: didelis mirtingumas, mažas gimstamumas bei emigracija lemia, kad Lietuva yra sparčiausiai nykstančių Europos valstybių trejete. Prognozuojama, kad 2030 m. 40 proc. Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1,44 mln. darbingo (15-64 m. amžiaus) žmonių ir apie 670 tūkst. 65 m. ir vyresnių gyventojų.
Ekonomistas siūlo, kad būtų kur kas daugiau paskatų mokėti „Sodros“ įmokas, jeigu šios būtų apskaitomos kaip gyventojų pinigai asmeninėje sąskaitoje. Kitaip tariant, šios įmokos turėtų būti ne mokesčiu, o labiau taupymo instrumentu. Tada ir pensijas būtų galima mokėti daugiau atsižvelgiant į faktinį kiekvieno įnašą.
Taip pat keliami siūlymai diferencijuoti neapmokestinamąsias sumas ar peržiūrėti antrąją pensijų pakopą, kad būtų skatinamas papildomas taupymas ir kalkuliuojamas valstybės indėlis į ateities pensijas.
Praktinė žinia pensininkams ir būsimiems pensininkams
Vidutinė pensija - tai ne tik skaičius mokėjimo dokumente. Pensijų dydis Europoje gali skirtis dešimt kartų ir daugiau. Lietuva neprilygsta kitoms valstybėms ne tik menka minimali, bet ir vidutine alga, todėl pensijos, kurios kitose šalyse sudaro 50-90 proc. gauto uždarbio, yra kelis kartus didesnės už lietuvių.
Tiems, kurie tik kuria karjerą - ši informacija yra signalas: apie pensiją verta galvoti dabar, o ne sulaukus 60 metų. Lietuvos antrosios pakopos pensijų reforma - galimybė papildomai kaupti - būtent todėl tapo tokia svarbi.
Antroji pensijų pakopa: nori išsamiai išnagrinėti visus scenarijus ir jų pasekmes?
Galiausiai svarbu atsiminti, kad skirtingi statistiniai šaltiniai gali pateikti nevienodus skaičius dėl skirtingų metodikų, todėl lyginant reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar pateikti duomenys yra nominalūs, ar koreguoti pagal perkamąją galią, ir ar įtraukiamos papildomos išmokos ir socialinės garantijos.
tags: #kokios #vidutines #senatves #pensijos #dydis #estijos