Profesinės ligos skirstomos į ūmines ir lėtines, o šio skirstymo supratimas yra svarbus nustatant, kokie specialūs poreikiai gali atsirasti sergančiajam ir kokią pagalbą jis turi gauti.
Ūminės ir lėtinės profesinės ligos: reikšmė specialių poreikių nustatymui
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pasakoja, kad profesinės ligos yra skistomos į dvi grupes: ūminės ir lėtinės.
Ūmi ligi - tokia, kuri išsivysto labai greitai, per vieną kartą arba vieną dieną. Ir, kaip taisyklė, tai yra alerginės, infekcinės ligos arba apsinuodijimai.
O lėtinės profesinės ligos yra tos, kurios vystosi ilgą laiką ir žmogus jomis serga kelerius metus, kartais net ir dešimtmečius.
Diagnostikos ir įtarimų kelias: kas lemia specialių poreikių pripažinimą
„Įtarti, kad ligos priežastis yra darbe, gali pats žmogus ir tada jis kreipiasi į savo gydytoją, o šis siunčia savo pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gydytojas apžiūri, apklausia ir įvertina žmogaus būklę. Jeigu jis mano, kad to priežastis gali būti darbe - išsiunčia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą darbo inspekcijai“, - pasakojo R. Zubkevičiūtė.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Kaip toliau dėsto inspektorė, žmogus darbo inspekcijai pateikia savo darbo aprašymą. Jame jis smulkiai aprašo ką veikė, kuo dirbo, kada dirbo.
Tada inspektorius kreipiasi į įmones, jeigu tokios išlikę, ir paprašo duomenų apie profesinės rizikos vertinimą. Surenkama maksimaliai informacijos, kokios buvo to žmogaus darbo sąlygos ir žmogus grįžta pas darbo medicinos gydytoją.
Daktaras pasitikrina ar tos darbo sąlygos atitinka jo įtartą diagnozę ir jeigu taip, tada formuoja profesinę ligą.
Kokie specialūs poreikiai gali būti nustatomi
- Reabilitacijos ir gydymo poreikiai - dėl liekamųjų reiškinių reikalingos medicininės priemonės, fizioterapija, specializuotos konsultacijos.
- Darbingumo praradimo kompensacijos ir periodinės išmokos - „Jeigu sveikatos sutrikimas turi liekamuosius reiškinius, atsiranda koks tai neįgalumas, priklausomai nuo laipsnio jis gauna SODROS išmoką. Jeigu neįgalumas nėra didelis, yra sumokama vienkartinė išmoka, o jeigu neįgalumas sunkesnis, nustatomos periodinės išmokos“, - teigė R.
- Pamainų, užduočių ir darbo aplinkos koregavimas - priklausomai nuo diagnozės gali būti reikalinga darbo vietos adaptacija arba perdislokavimas į kitą darbą.
- Prevencinės priemonės - jeigu įmonėje nustatoma, kad profesinė liga susijusi su fizikiniais (vibracija, triukšmas) ar ergonominiais veiksniais (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai), būtinos apsauginės priemonės ir darbo organizavimo pakeitimai.
- Socialinė ir teisinė parama - informacija apie teises, pagalbą kreipiantis dėl išmokų, konsultacijos su darbo inspekcija ir socialinio draudimo institucijomis.
Kaip vyksta administracinis procesas ir kokie institucijų veiksmai
Asmuo, įtaręs, kad sveikatos sutrikimo priežastis ar liga gali būti susijusi su darbu, kreipiasi į šeimos gydytoją kuris nukreipia asmenį darbo medicinos gydytojo konsultacijai, tuomet jis išsiunčia pranešimą darbdaviui, apie įtarimą profesinę ligą, taip pat VDI skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentui.
Iš to matome, kad žmogus yra mėtomas iš vienos vietos į kitą. Demokratinės valstybės pagrindas yra rūpintis žmogumi, tačiau susidūrę su realybę, matome kad valdžiai žmonės yra tik marionetės.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Informacijos rinkimas ir darbo sąlygų dokumentacija
Kaip toliau dėsto inspektorė, žmogus darbo inspekcijai pateikia savo darbo aprašymą. Jame jis smulkiai aprašo ką veikė, kuo dirbo, kada dirbo. Tada inspektorius kreipiasi į įmones, jeigu tokios išlikę, ir paprašo duomenų apie profesinės rizikos vertinimą.
Surenkama maksimaliai informacijos, kokios buvo to žmogaus darbo sąlygos ir žmogus grįžta pas darbo medicinos gydytoją. Daktaras pasitikrina ar tos darbo sąlygos atitinka jo įtartą diagnozę ir jeigu taip, tada formuoja profesinę ligą.
Statistinė situacija ir rizikos sektoriai
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2014 metus užregistruotos 474 profesinės ligos 278 asmenims. 2014 m. vyrams nustatytos 356 (75 proc.), moterims - 103 (25 proc.) profesinės ligos.
„Per metus besikreipiančių būna apie 300 asmenų ir tiems žmonėms nustatoma virš 400 ligų. Ligų yra daugiau negu žmonių, kuriomis jie susirgo. Kitaip tariant, vienam žmogui nustatomos kelios ligos“, - tikino R. Zubkevičiūtė.
| Metai | Užregistruotos ligos | Asmenys | Vyrai (%) | Moteris (%) |
|---|---|---|---|---|
| 2014 | 474 | 278 | 356 (75%) | 103 (25%) |
2014 m. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė 58,6 proc., ausų ligos - 18,6 proc., nervų sistemos ligos - 16,2 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
2014 metais daugiausia profesinių ligų nustatyta Telšių apskrityje - 195,3 profesinių ligų 100 tūkst.
Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose.
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos.
Dažniausios priežastys ir jų poveikis specialiems poreikiams
Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai.
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
Darbdavio vaidmuo, prevencija ir realios problemos
Santykinai mažai informacijos skelbiama apie profesines ligas. Kaip ir daugelis klausimų Lietuvoje, yra „užkraunama“ ant žmogaus pečių. Pats susirask informacijos, pats susižinok, pats išsiaiškink.
Įstatymų leidėjas nenori įpareigoti darbdavio, sudaryti periodiškų sveikatos patikrinimų, ar imtis prevencinių priemonių dėl pavojingų ir kenksmingų darbo rizikų.
Remdamasi savo daugiamete praktika ,,Sandrauga“ pastebi, kad darbuotojo, kuriam pripažintas profesinis susirgimas, darbingumo lygis yra sumažėjas ir tada jis darbovietėje tampa nepageidaujamas. Nors darbdavys jo greitai atleisti dėl profesinė ligos negali, tačiau turi darbuotojui mokėti ligos išmokas.
Tokie susirgimai bendrovėje, aiškia rodo, kad joje nėra pasirūpinta darbuotojų sveikatos saugumu. Taip jau natūraliai yra, kad darbdavys suinteresuotas, kad įmonė ir joje dirbantys darbuotojai jam neštų pelną ir žmogaus fiziniai poreikiai, sveikos ir saugios darbo sąlygos lieka nuošalyje.
Ką daryti asmeniui, įtariančiam profesinę ligą
- Kreiptis į šeimos gydytoją.
- Būti nukreiptam darbo medicinos gydytojo konsultacijai.
- Pateikti darbo aprašymą darbo inspekcijai ir surinkti dokumentus apie darbo sąlygas.
- Sekti administracinį procesą: pranešimų siuntimą darbdaviui, VDI ir kitoms institucijoms.
- Pasitikrinti teises dėl ligos išmokų ir neįgalumo kompensacijų.
Ši informacija padeda suprasti, kokie specialūs poreikiai gali būti nustatyti turint profesinę ligą - nuo medicininės reabilitacijos ir darbo vietos adaptacijos iki finansinės kompensacijos ir teisinių veiksmų siekiant gauti tinkamą pagalbą.
tags: #kokie #specialus #poreikiai #priklauso #su #profesine