Deja, kaip ir ne kartą anksčiau, prasmingo diskurso, ypač apie sistemines problemas, išplėtoti nepavyko. Kai kyla skandalas ir paviešinama, kad neteisėtais veiksmais pažemintas žmogaus orumas, apribota laisvė, galima potencialiai tikėtis kelių scenarijų. Pirmas - kad greitai viską užmiršus, gyvenimas, diskriminacija ir panašaus pobūdžio nusikaltimai nepastebimai tęsis po senovei. Antras - kad visuomenei ir žiniasklaidai reaguojant, valdžios struktūros priims sprendimą, kuriuo asmenys pažeidę žmogaus teises bus priversti prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmus atsakyti, taip pat bus imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebekartotų.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos prižiūros bei socialinės globos sistemose. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos. Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir plačią stigma.
Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu. Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų į bendruomenę. Ne tik mūsų profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, svarbu ne tik kurti kokybiškas, į asmenį orientuotas paslaugas bendruomenėje, bet ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys.
Deja, psichikos sveikatos priežiūros sistema, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokios užduoties dar neturi. Tai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški jų sinergija. O psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota: diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - dažnai įsikomponuoja ambulatorinė gydymo schema su psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių plačiau įtraukti psichosocialines paslaugas, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą.
Taip pat skaitykite: Globos namai Legailiuose
Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“ ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarus. Turime paradoksalią situaciją: kol socialinės apsaugos sistema siekia mažinti skaičių laikinojoje globoje, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos paslaugas gaunančius žmones į įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų. Kiekvienas atvejis, kai dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokias įstaigas, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens teisių pažeidimą.
Prasmingo ir oraus gyvenimo nusipelno ne tik šiose įstaigose gyvenantys žmonės. Ydingos sistemos įkaitais tampa ir specialistai, dirbantys joje, kurie priversti prisitaikyti prie pasenusios idėjos. Marijampolėje planuojant statyti tris grupinio gyvenimo namus žmonėms, turintiems psichikos negalią, kilo pasipriešinimas dėl gyventojų saugumo bei miesto įvaizdžio. Meras teigia, kad galbūt vietoj trijų namų bus statomi du, tačiau statybos vyks. Panašios diskusijos vyko ir kitose savivaldose: Žiežmariuose, Biržuose, Šakiuose. Ši įtampa rodo, kad visuomenė reikalauja aiškių atsakymų ir atsakomybių už žmogaus teises bei gyvenimo kokybę.
Svarbu pažymėti, kad visoje Lietuvoje apie 13,3 tūkst. asmenų gyvena socialinės globos įstaigose. Apie 40 įstaigų yra pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, likusios - privačios arba savivaldybių/iniciatyvų įstaigos. Prieš karantinus slaugos įstaigos buvo uždarytos, gyventojams neleista išeiti, nebent būtina apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagrindiniai apsaugos įrankiai - kaukės, pirminiai saugos protokolai ir dezinfekcija, tačiau reali situacija rodo, kad vien apsaugos priemonių pakanka ne visada.
Karantino metu ir po jo buvo įvykdytų incidentų, kuriuose privačios ir legaliomis paslaugomis užsiimančios įstaigos kartais pritrūkdavo trijų pagrindinių komponentų: profesionalių slaugytojų, tinkamo personalo skaičiaus naktimis, ir griežtų operacijų protokolų. Kai kuriose įstaigose naktį lieka tik vienas darbuotojas, o gyventojų skaičius gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių. Dėl to kyla rizika gyvybei ir sveikatai, ypač kai ten aukštesniam rizikos grupei priklauso žmonės su kietomis ligomis ar psichikos sutrikimais.
Incidentų įvairovė rodo, kad būtina pertvarka: mažinti įstaigų skaičių, didinti bendruomeninį gyvenimą ir teikti daugiau personalizuotų paslaugų namuose ar šeimos aplinkoje. Nebūtinai visoms įstaigoms reikia būti uždarytomis, tačiau būtina užtikrinti, kad gyventojai turėtų galimybę gyventi bendruomenėje su tinkama pagalba ir kontrolės mechanizmais.
Taip pat skaitykite: pagrindiniai reikalavimai globos namams
Profesorius Dainius Pūras teigia, kad dalies pavojų buvo galima išvengti, jei būtų laikomasi šūka: mažinti įstaigų dydžius, kurti mažesnes globos vienetes ir perkelti žmones į šeimynas ar globėjus. Pasak jo, 6000 žmonių gyvena tokiose įstaigose, ir nors kai kurios reformos progresuoja, vis dar kyla klausimas, kaip užtikrinti jų teisės ir saugumą kovojant su pandemijos sukeltais iššūkiais. Pūras pabrėžia, kad Europa taip pat svarsto tokių įstaigų pertvarką, kad šie žmonės galėtų gyventi bendruomenėje su tinkama parama.
Iki šiol 204 įstaigos teikia socialinę globą Lietuvoje, jose gyvena apie 13,3 tūkst. žmonių. Apie 40 iš jų yra valstybinės ar savivaldybių institucijos, o kitos - privačios, su skirtingais steigėjais. Prieš karantiną slaugos įstaigos buvo griežtai uždaros, į jų teritorijas pateikdavo tik darbuotojai. Ministerija teigia, kad visi darbuotojai turi reikalingas apsaugos priemones, o papildomos atsargos yra renkamasi, jei prireiks. Tačiau realiai įstaigose vis dar trūksta priemonių, o papildomos paslaugos - reabilitacija, professional rehabilitation, asistento pagalba - kartais nėra prieinamos nenutrūkstamai.
Tarptautinės organizacijos bei Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kviečia į veiksmus: persikėlimai į bendruomenę, mažesni globos vienetai ir aiškūs atsakomybės mechanizmai už teises pažeidžiančius asmenis. Tai būtų žingsnis link sistemos, kuri gerbia žmogaus teises, skatina savarankiškumą ir įgalina gyventojus pasirinkti savo gyvenimo kelią. Tikėtina, kad ateities reformos reikalauja plataus visuomenės ir institucijų bendradarbiavimo, skaidrumo ir nuolatinio stebėjimo, kad įstaigos nebebūtų vieta, kurioje gyventojai patiria pažeminimą ar riziką sveikatai.
Šiandien nuomonę reiškia ne tik politikai ar ekspertai: gyventojų kaimynams ir šeimos nariams dažnai skrivus ateina klausimas, ar įstaigos užtikrina tinkamą vartojimą, ar nėra abejonių dėl saugumo. Dalis užfiksuotų situacijų rodo, kad būtina skaidri vidaus kontrolė, aiškios procedūros ir atviresnė komunikacija su visuomene. Tik tokiu būdu galima užkirsti kelią panašiems incidentams ir kelti pasitikėjimą sistema.
Strateginės kryptys turi būti apgalvotos dabar: tolesnė pertvarka, skaidri tiek sistemų, tiek įstaigų darbuose, ir nuolatinė priežiūra, kad žmonės gyventų oriai ir aktyviai, turėdami galimybę dalyvauti visuomenėje. Tik taip Lietuvoje galima užtikrinti, kad nelegali veikla ir žalingos praktikos nusikals ir kad žmogaus teisės būtų apsaugotos.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos sistemos spragos ir neteisėta veikla
| Aprašymas | Svarba |
|---|---|
| Mažos globos vienetų kūrimas bendruomenėje | Aukštesnė pasirenkantiesi gyvenimo kokybę |
| Perkėlimas iš įstaigų į šeimos ar globėjų aplinką | Sveikesnė socialinė integracija |
| Stiprūs teisės gynimo mechanizmai ir priežiūra | Žmogaus teisių apsauga |
Informacija apie koronaviruso rizikas ir apsaugos priemones rodo, kad sveikatos ir socialinės apsaugos institucijos turi būti pasiruošusios ilgesniam laikotarpiui, o ne tik momento. Tai apima nuolatinį diagnostinį tikrinimą, personalo mokymą, tinkamų apsaugos priemonių užtikrinimą ir glaudų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis.
tags: #incidentas #legailiu #globos #namuose