Greta Vilniuje, Nemenčinėje, esančiuose vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai. Visi jie - mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Jie ilgisi savo tėvų, juos idealizuoja ir laukia, kada šie pagaliau atvažiuos ir juos pasiims. Dauguma šių vaikų supranta, kad jų troškimui išsipildyti, greičiausiai, nebus lemta. Tačiau laukti jie nenustoja. J. Pukienės teigimu, visi vaikai nori augti šeimoje, jos auklėtiniai - taip pat. Todėl stebuklui jiems prilygtų ir tai, jei sulauktų globėjų ar įtėvių.
Didelę patirtį turinti specialistė sako, kad visi, net labai sužeisti, vaikai geba kurti ryšį su jais besirūpinančiais žmonėmis. Tapti globėju - tai tam tikra prasme gelbėti pasaulį. - Jei kalbėtume apie materialinius dalykus, tai jiems, regis, nieko netrūksta - aprengti, pavalgę, turi kur gyventi, turi savo kambarius, į mokyklas eina, būrelius lanko, į stovyklas važiuoja, į teatrus, įvairias išvykas. Tačiau jiems trūksta brangiausių žmonių - mamos ir tėčio, trūksta šeimos, trūksta žmonių, prie kurių galėtų prisirišti.
Vaikų globos namuose yra darbuotojų kaita, kaip ir bet kurioje darbovietėje. - Vaikai visada labai tikisi, kad jie sugrįš į savo biologines šeimas. Jie visada labai idealizuoja savo tėvus ir galvoja, kad jie juos vieną dieną pasiims. Vaikai yra nuolatiniame laukime. Jie yra patyrę netektį, didelę netektį, praradę ne tik tėvus, bet ir artimą aplinką, namus, draugus, mokyklas. Jie yra patyrę įvairių traumų, dažnai labai didelių. Tai atsiliepia jų emocinei būsenai, daro didelį poveikį jų mintims, jausmams ir elgesiui.
- Tikrai taip. Galėtų kompensuoti, jei globėjai elgtųsi teisingai, jei priimtų tuos vaikus kartu su jų biologine šeima, priimtų kabutėse. Turiu galvoje, kad mintimis, viduje priimtų tai, jog vaikas savo biologinę šeimą visada prisimins ir idealizuos. - Negalima vaiko akyse kaltinti jo tėvų, nes tėvų kaltes vaikas prisiima sau. Jeigu vaikui pasakoma, kad jo tėvai yra blogi, yra alkoholikai, tai vaikas galvoja, kad jis yra blogas. Ypatingai ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai egocentriški, jie visą tėvų kaltę prisiima sau. Mokyklinio amžiaus vaikai jau užduoda sau klausimą: „kodėl aš negalėjau gimti kitokioje šeimoje, kodėl man taip nepasisekė?“
Kai jų galvoje yra chaosas, tai apie mokslus galvoti jiems sudėtinga, jų mokymosi pasiekimai dažnai prastesni. Visą tai, ką pasakiau, vaiko globėjai turi įvertinti, nes dažnai būna taip, kad jie pasiima vaiką ir kelia jam daug reikalavimų, lūkesčių, sudeda daug vilčių į vaiką. Jie galvoja, kad davė vaikui puikius namus, veda į privačią mokyklą ir vaikas turi labai džiaugtis, gerai mokytis. Bet to nėra ir jie tada nusivilia. Vaikas tiesiog nepajėgus išpildyti jų aukštus lūkesčius, nes jis dar nėra susitvarkęs su savo mintimis, jis dar nepajuto saugumo, jo galvoje dar yra chaosas.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Paauglystė - nelengvas laikotarpis. Su paauglių problemomis susiduria ir biologiniai tėvai, ir mes, dirbantys vaikų globos namuose. Paauglystė - tai amžius, kai formuojasi asmenybė. Paaugliai rimtai išgyvena savo identiteto klausimą: „kas aš esu, kam aš priklausau, kur išvis aš šiame gyvenime esu?“ Į išsiskyrimą su tėvais, namais, įprasta aplinka paaugliai reaguoja dar sunkiau, nei jaunesni vaikai. Kuo dažniau paaugliai (ir visi vaikai) yra kilnojami iš vienos šeimos į kitą, iš vienų globos namų į kitus, tuo silpniau reaguoja į išsiskyrimus, nes išmoksta pasinaudoti gynybiniais mechanizmais, taip siekdami apsisaugoti nuo skausmo, kurį sukelia netektis. Kuo daugiau netekčių, tuo sunkiau kurti naują ryšį, nes vaikas nepasitiki suaugusiaisiais. Paaugliai ypač dažnai išbando suaugusiuosius. Santykiui su vaiku, o ypač su paaugliu, kurti reikia laiko.
- Taip. Paprasčiausiai jie nori visko labai greitai, o mintys ir jausmai greitai nesusitvarko. Tam reikia laiko. Pirmiausia vaikui reikia sukurti saugumą, reikia aiškių taisyklių, būtina aiškiai paaiškinti, ko jūs tikitės iš vaiko. Globėjai turi labai kantriai vaiką įvesti į savo gyvenimą, aiškiai kalbėti, supažindinti su buitimi, laisvalaikio praleidimu. Reikia duoti laiko vaikui, ypač paaugliui, priprasti prie gyvenimo globėjų šeimoje.
- Ar vyresni vaikai nori būti įvaikinti, ar nori sulaukti globėjų ir persikelti gyventi į jų šeimas? - Visi jie nori gyventi šeimoje, visi. Tačiau vyresni vaikai, pavyzdžiui tie, kuriems jau yra 16 metų, paprastai yra praradę viltį. Jie jau sako: „ne, nebebus tos šeimos, kuri mus paimtų“. Vyresni vaikai sunkiau kalba apie jausmus, apie savo emocijas. Iš tikrųjų, jie jaučiasi labai nesaugūs. Savo nesaugumą jie slepia po kapišonais, po sunertomis rankomis. Tačiau jie palaipsniui atsiskleidžia, jei suaugusieji turi kantrybės. Labai svarbu teisingai reaguoti į paauglius. Paprastai ir biologiniai tėvai susiduria su paauglių priešišku elgesiu, taigi, susiduriame ir mes. Taigi, labai svarbu teisingai reaguoti ir nekovoti su paaugliais. Aš ir socialiniams darbuotojams sakau: „nekovokite, nes jei kovosite, tai pralaimėsite“. Reikia ne kovoti, o paprasčiausiai įvardinti vaiko emociją, jausmą: „aš matau, kad tu supykęs, aš matau, kad tu dabar susierzinęs, todėl mes dabar nekalbėkime, pakalbėsime, kai tu nusiraminsi“. Reikia duoti laiko ir atsitraukti. Tada vaikas apsiramina ir po kiek laiko gali vėl normaliai kurti santykį. Iš tikrųjų, visi vaikai gali kurti santykį, nėra nei vieno, kuris negalėtų.
- Nelabai dažnai. Vyresni vaikai globėjų lietuvių paprastai nesulaukia, labai retai. O įvaikinimų tai aš apskritai nepamenu. - Kaip jūs tai paaiškintumėte? - Aiškinčiau stereotipais. - Dar kartą norėčiau pakartoti, kad visi vaikai geba kurti ryšį su besirūpinančiais žmonėmis, tik reikia kantrybės ir daugiau laiko, reikia atvirumo, nuoširdumo, reikia nebijoti, reikia priimti vaiką atvira širdimi, nekabinti jam etikečių: „tu toks, kaip tavo tėvai“. Be abejo, vaikai išbandys globėjus, nes jie nepasitiki, suaugę žmonės juos yra ne kartą apvylę. Iš karto jie tikrai jumis nepasitikės, bet su laiku jie tikrai „atšyla“.
Institucinė realybė ir emocinė raida
LTSpecifinė institucinė ir edukacinė realybė globos įstaigose sąlygoja ne tik emocinę kūdikių raidą, bet ugdymo metodus, formas, turinį. Kūdikių namų auklėtiniai - tai ypatinga specialiųjų poreikių vaikų grupė, kurios psichosocialinę raidą labiausiai trikdo patiriama emocinė deprivacija. Tikslingai suorganizuotas edukacinis procesas leistų plėtoti siektinas kūdikių emocijas, bei pedagoginių priemonių pagalba veikti neigiamų (edukacine prasme) emocijų raišką.
Taip pat skaitykite: Tinkamiausias neįgaliojo vežimėlio tipas
Vaikų elgsenos stebėjimo ir identifikuotų emocijų raiškos duomenų analizė rodo, jog ankstyvajame amžiuje gali būti plėtojamos kognityvinių emociijų (susidomėjimas, nuostaba) sąlygota elgsena (nekantrumas, smalsumas, dėmesio sukaupimas) kai tuo tarpu bazinės emocijos (nerimas, liūdesys, pyktis) pedagoginiam poveikiui išlieka rezistentiškos. Kūdikių namų auklėtinių emocinės būklės analizė atskleidė, kad vaikai, netgi augdami globos institucijoje, pasižymi emocijų raiškos įvairove. Nerimo, pykčio, liūdesio emocijos, homeostatinė emocinė būklė kūdikių namų auklėtinių yra ryškesnės negu vaikų, kurie auga šeimose. Emocinės būklės stebėjimo rezultatų lyginimas iki ir po eksperimentinio poveikio leidžia teigti, kad emocijų raiškos kaita edukacinėje aplinkoje galima. Akivaizdu, kad pedagoginis poveikis neveiksmingas mažinant nerimo emocijas, nes įvairiame amžiuje psichiniai kūdikio poreikiai yra tenkinami arba netenkinami (neugdomi), o edukacinė aplinka turėtų garantuoti patenkintų psichinių poreikių plėtotę.
Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Šiame kontekste daug dėmesio teikiama asmens socialiniams įgūdžiams, nes pastarųjų ugdymas pagerina asmens socialinio funkcionavimo galimybes, sudaro sąlygas jam efektyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Pastaruoju metu mūsų šalyje dėmesys sutelktas į globos namų auklėtinių socialinę integraciją visuomenėje.
Socializacijos pagrindai ir specifika globos namuose
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija. Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuoja socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaiko Kaip Asmenybės Socializacija. Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Socializacijos Procesų Vaikystėje Specifika. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Globos institucijų įtaka socializacijai ir vaikų elgesiui
Globos institucijose augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Ankstyvoji Vaikystė (1-3 m.) Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
Ikimokyklinė Vaikystė (3-7 m.) Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą. Jaunesnioji Mokyklinė Vaikystė (7-12 m.) Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Tyrimų duomenys ir praktiniai įžvalgos
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui. Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais. Veiklos ir Bendradarbiavimo Įgūdžiai - veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais.
Apibendrinant specialistų nuomonę, apie jų patirtį dirbant su tiriamaisiais paaugliais, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio. Socialinių Įgūdžių Ugdymo Modeliavimo Galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius, tačiau reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes. Socialinio Darbuotojo Vaidmuo - socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui. Statistika rodo, kad kasmet vis daugiau vaikų iš nedarnių šeimų suteikiama valstybės globa. Šio tyrimo objektas - globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14 m.) socialiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas - ištirti vaikų globos namų specialistų nuomonę apie globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14 m.) socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Tyrime dalyvavo 82 respondentai, tyrimas atliktas remiantis klausimynu, skirtu vaikų globos namuose dirbantiems specialistams.
Rezultatai rodo, kad globos namuose ugdyti socialinius įgūdžius šiuo metu nepakankamai; trūksta percepcinių, komunikacinių, interakcinių, veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžių. Taip pat išryškėjo, kad jaunesnieji paaugliai turi pasyvių laisvalaikio formų pasirinkimą ir sudėtingesnę adaptaciją į visuomenę. Rekomenduojama diegti integruotus psichologinius, socialinius ir švietimo metodus; skatinti profesinį informavimą ir savarankiško gyvenimo įgūdžių vystymą globos namuose.
Praktiniai sprendimai ir rekomendacijos
- Skirti daugiau dėmesio emocinei paramai: individualios ir grupinės psichoterapijos; specialistas patirtis darbe su vaikais patyrusių traumas teikiama prioritetu.
- Stiprinti socialinių įgūdžių ugdymą per organizuotas veiklas, stovyklas, ekskursijas ir bendrą veiklą su bendraamžiais.
- Palaikyti ryšį su biologine šeima, kai tai atitinka vaiko interesus; vengti perkėlimų, kurių tikslas - vien tik pagalbos „atkėlimas“.
- Vietoje hospitalizacijų ieškoti alternatyvų elgesio koregavimui - nuoseklus, santykiu grįstas darbas su vaiku ir jo įsitikinimų sistema.
- Gerinti globos namų sąlygas, mažinti vaikų skaičių ir skatinti šeimynines globos formas.
- Didinti visuomenės informavimą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą globos namų vaikų integracijai į visuomenę.
- Emocinės depresiacijos ir traumos įveikai svarbu įtraukti specialius terapeutus ir psichologus.
- Profesinis orientavimas ir informavimas ateities darbams - svarbus žingsnis siekiant savarankiško gyvenimo.
- Parama mokymuisi: pagalba atliekant namų darbus, įveikiant mokymosi spragas, mokymosi įgūdžių ugdymas ir rutina.
- Stiprinti socialinius įgūdžius ir saviraišką, įtraukti į užleistas veiklas su bendraamžiais.
Be to, svarbu atvirai kalbėti apie stigmatizaciją ir kurti pozityvią visuomenės nuomonę apie globos namuose augančius vaikus. Kaip rodo praktika, globos namų auklėtiniai yra nuoširdūs, mandagūs ir dėmesingi; jiems reikia tik daugiau lyderystės, emocinės paramos ir tikėjimo jų gebėjimais. Šiame kontekste svarbu skatinti suaugusiųjų atsakomybę už vaiko gerovę ir nuosekliai kurti saugią bei patikimą aplinką, kurioje vaikas gali augti ne tik mokydamasis, bet ir kurdamas prasmingus santykius.
Taip pat būtina įvertinti, kad institucinė globa gali būti papildomas trauminis veiksnys. Tačiau teigiama nuostata ir nuoseklus darbas su vaiku leidžia atkurti pasitikėjimą suaugusiaisiais, kuriant saugius prisirišimus ir skatintį jų savarankiškumą. Vaiko smegenys yra plastiškos, tad teigiamos patirtys gali iš naujo formuoti jų gebėjimus ir emocinę regulaciją; reikti tik kantrybės, nuoširdumo ir tinkamų remtinių priemonių.
tags: #kokie #ispudziai #apsilankius #vaiku #globos #namuose