Nepakankamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimas išlieka viena pagrindinių problemų, dėl kurių Lietuvos statutinių pareigūnų veteranų asociacijos bei profesinės sąjungos nuolat kreipiasi į šalies valdžios institucijas. Nors nuo 2021 metų Lietuvoje veikia mechanizmas statutinių pensijų vertei palaikyti, sparčiai auganti infliacija ir kainų šuolis parodė, kad esamas teisinis reguliavimas neužtikrina realios perkamųjų galių išsaugojimo.
Kad būtume išgirsti, Lietuvos policijos veteranų asociacija inicijavo peticiją. Parašai bus renkami iki 2026 m. rugpjūčio 27 d. Kviečiame aktyviai palaikyti šią iniciatyvą ir pasirašyti peticiją. Net ir pradėjus taikyti indeksavimą, Lietuvos statutinių pareigūnų ir karių pensijos išlieka vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
Kas yra pensijų indeksavimas ir kuo jis skiriasi nuo pensijų naujinimo?
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Kaip Skaičiuojamas Pensijos Padidėjimas? Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį.
Kaip apskaičiuojama pensija: bendroji ir individualioji dalys
Svarbu pabrėžti, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso ne tik nuo bazinės pensijos tais metais, kai žmogus išeina į pensiją, bet ir nuo sukaupto stažo. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro.
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis? Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Kasmetiniai pokyčiai ir indeksavimo tvarka
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Pensijų priemokos ir minimalūs vartojimo poreikiai: Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Kiti pokyčiai 2026 metais
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija.
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį.
Indeksavimo koeficientas: kaip jis skaičiuojamas ir prognozės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija.
Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Iššūkiai: demografija, rezervo naudojimas ir Lietuvos banko perspėjimai
Lietuva, kaip ir didžioji dalis Europos, susiduria su sparčiu visuomenės senėjimu. Gimstamumas ilgą laiką išlieka žemas, o emigracija sumažino darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Tai reiškia, kad ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, kurie per mokesčius finansuoja „Sodros“ sistemą. Tokioje situacijoje dabartinis perskirstymo modelis patiria vis didesnį spaudimą.
Pagal Lietuvos banko skaičiavimus, jei pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos. Lietuvos banko vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis. Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas.
„Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė. Anot jos, pagal naudojamas prognozes vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc. Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
Pasak Kotrynos Tamoševičienės, indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari - išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas. José pateikti skaičiavimai rodo, kad pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų laikotarpį sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc.
Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų. „Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, - teigė K. Tamoševičienė.
Anot jos, siekiant išlaikyti dabartinį pensijų lygį ateityje neišvengiamai tektų ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Lietuvos banko vertinimu, net ir naudojant rezervą pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų. Dabartiniai rezervai negali vienu metu atlikti tiek pensijų didinimo, tiek apsaugos nuo krizių funkcijos.
2050 metų scenarijai: valstybinė pensija kaip pagrindas ar iliuzija
2050 Metų Pensija: Ar Galime Tikėtis Socialinio Saugumo? Pensijos tema Lietuvoje jau seniai kelia nerimą, tačiau dažniausiai ji atidedama į šalį kaip tolima ateitis. Vis dėlto 2050-ieji nebėra tokia tolima riba, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Demografiniai pokyčiai, visuomenės senėjimas ir mažėjantis dirbančiųjų skaičius verčia iš naujo pažvelgti į tai, kaip veiks pensijų sistema ateityje.
Vis dažniau keliami klausimai, ar valstybinė pensija galės užtikrinti orų pragyvenimą, ar ji taps tik simboline išmoka, kuri neuždengs net bazinių poreikių. 2050 metų pensija tampa nebe abstrakčia prognoze, o labai konkrečiu scenarijumi, kuriam reikia ruoštis jau dabar. Klausimas tik vienas - ar tai bus reali socialinė parama, ar tik formalus valstybės įsipareigojimas, praradęs savo esmę.
Valstybinė pensija 2050-aisiais gali tapti tam tikru socialiniu saugikliu, tačiau vargu ar ji vienintelė galės užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje. Tai verčia vis dažniau kalbėti apie papildomas kaupimo formas ir asmeninę atsakomybę.
Pensijų fondai, asmeninė atsakomybė ir pensinis amžius
Antros ir trečios pakopos pensijų kaupimas jau dabar laikomas viena iš pagrindinių alternatyvų. Iki 2050 metų šios sistemos reikšmė, tikėtina, dar labiau išaugs. Valstybė gali skatinti kaupimą, tačiau galutinė atsakomybė vis labiau perkeliama pačiam žmogui. Tie, kurie kaupimą pradės anksčiau, turės didesnes galimybes užsitikrinti solidesnes pajamas. Tačiau tai kartu kelia ir socialinio teisingumo klausimą - ne visi turi vienodas galimybes atsidėti dalį pajamų, ypač esant mažesniems atlyginimams ar nestabiliam užimtumui.
Pensinis amžius ir darbo sampratos kaita: Kitas svarbus veiksnys - pensinio amžiaus ilgėjimas. Tikėtina, kad iki 2050 metų jis bus dar kartą peržiūrėtas. Ilgesnė gyvenimo trukmė reiškia, kad darbas vyresniame amžiuje taps norma, o ne išimtimi. Tai gali iš dalies sumažinti spaudimą pensijų sistemai, tačiau kartu kelia klausimų dėl darbo rinkos pasirengimo priimti vyresnius darbuotojus. Be realių galimybių dirbti, ilgesnis pensinis amžius tampa formaliu sprendimu be realios naudos.
„Ekonominiai pietūs“: Ką sprendžia antrosios pakopos pensijų atsiėmimas?
Skurdas, pažeidžiamos grupės ir socialinė politika
Skurdo lygis auga, pažeidžiamiausi - pensininkai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
NSMOT įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių. „Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba“, - sako A. Adomavičienė.
Politikos pažadai ir galimi sprendimai
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
Ministras taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo. Taip pat numatoma stiprinti visą socialinės paramos sistemą - didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jas gaunant ir kurti aiškesnę bei paprastesnę socialinės apsaugos sistemą.
Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu. Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.
Skaičiai ir faktai
| Rodiklis | Reikšmė / 2025-2026 |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | apie 670-745 eurų (skirtingi šaltiniai) |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | apie 720-805 eurų |
| Bazinė pensija (minėta) | 327,91 euro (siūlomas artinimas prie MVPD) |
| MVPD | 466 eurų (šiais metais), numatoma 488 eurų 2027 m. |
| Taško vertė (2026) | 8,11 euro |
| Prognozuotas indeksavimo koeficientas | 8,51 proc. (ministerijos prognozė, dar gali keistis) |
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai - 10,63 proc. Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys. Vidutinės senatvės pensija yra 745 eurai. Pensininkai, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, per mėnesį sulaukia vidutiniškai 805 eurus, o jo neturintys - 471 eurą siekiančias išmokas.
Galimi scenarijai ir ką reiškia jų įgyvendinimas
Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti. Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos.
Vien rezervo neužtektų: „Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas - arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, - aiškino K. Tamoševičienė. Tai reiškia, kad politiniai sprendimai, mokesčių sistema, papildomos kaupimo skatinimas ir tvarios demografinės politikos derinys bus būtini siekiant užtikrinti, kad pensijų lygis išliktų adekvatus ir ateityje.
Apibendrinant, pensijų indeksavimas Lietuvoje šiuo metu yra gyva tema, kuriai įtakos turi ekonominės prognozės, demografinės tendencijos ir politiniai sprendimai. Nors kasmetinės indeksacijos suteikia tam tikrą apsaugą nuo infliacijos, ilgalaikėje perspektyvoje būtini struktūriniai sprendimai: bazinės pensijos artinimas prie MVPD, antros ir trečios pakopų kaupimo stiprinimas, bei patikimas rezervo ir mokesčių politikos sureguliavimas.