Orus gyvenimas ir finansinis saugumas senatvėje - temą, kurią kiekvienas turėtų svarstyti ankstyvoje karjeros stadijoje. Tiksliai įvardyti, kiek gi iš tikrųjų reikia uždirbti ar taupyti, kad sulaukus pensinio amžiaus jaustumeisi oriai, gali tik pats žmogus, žinodamas savo padėtį, išlaidas ir poreikius. Įvairios gyventojų apklausos, ekspertų rekomendacijos ir institucijų skaičiavimai pateikia skirtingas gaires, todėl verta susipažinti su keliomis perspektyvomis ir praktiniais skaičiavimais.
Ką reiškia „orus gyvenimas“ ir kiek užtenka „į rankas“
Orus gyvenimas - itin subjektyvus vertinimas. „Baltic Salary Survey“ pragyvenimo atlygio analizė rodo, kad Vilniuje vienam asmeniui, norinčiam gyventi oriai, vidutiniškai reikėtų uždirbti 790 Eur po mokesčių. Tai apima bazinius poreikius ir galimybę skirti lėšų sportui, pramogoms ar kultūrai. Pagal „Delfi“ užsakymu vykdytą apklausą lietuviai nevienodai vertina oraus atlygio sąvoką: dauguma apklaustųjų nurodė, kad oriam gyvenimui reikėtų 1201-1500 Eur po mokesčių, reikšmės pasiskirstė plačiai.
„Spinter tyrimai“ duomenys atskleidžia, kad 25 proc. apklaustųjų oriu atlygiu laiko 1201-1500 Eur per mėnesį, beveik 20 proc. teigia, kad užtektų 901-1000 Eur, o 16,8 proc. mano, kad 1501-2000 Eur būtų tinkama suma. Vadinasi, lietuvių supratimas, ką galima laikyti oriu atlygiu, skiriasi ir priklauso nuo amžiaus, miesto bei kitų aplinkybių.
Kiek turėtų sudaryti pensija, kad išlaikyti gyvenimo lygį?
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė apie 640 eurų, tai buvo maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį į tą, kurį žmogus turėjo prieš išeidamas į pensiją, reikalingos bent 70 proc. ankstesnių pajamų atitinkančios išmokos, kas šiandien sudarytų apie 950 eurų.
„Swedbank“ atstovų skaičiavimai rodo, kad „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins pajamas, kurios gali sudaryti apie 35-55 proc. buvusio atlyginimo. Todėl trūkstamą dalį reikėtų padengti III pakopos kaupimu arba kitomis investicijomis.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Kiek sukaupti-ekspertų ir institucijų gairės
Yra keletas dažniausiai minimų gairių, kiek pinigų sukaupti:
- „Fidelity Investments“ rekomendacija: sulaukus pensijos turėti sąskaitoje pinigų, kurie būtų aštuonis kartus didesni už metinį taupančiojo darbo užmokestį;
- Aon Hewitt konsultantų gairė: sutaupyti apie 11 metų atlyginimą (išeinant į pensiją 65 m.), arba 9,5 metų, jeigu pensiją atidedate dar dviem metais;
- Praktiškai daug finansų konsultantų siūlo atsidėti 10-15 proc. nuo atlyginimo: 10 proc. yra dažnas pasiūlymas, 15 proc. - „auksinė taisyklė“, kuri leistų po 40 metų surinkti apie 75-85 proc. buvusio atlyginimo.
Konkrečios sumos - kiek žmonės planuoja kaupti
Banko užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje 25 proc. respondentų nurodė, kad papildomai pensijai norėtų sukaupti 26-50 tūkst. eurų. 21 proc. būtų patenkinti 10-25 tūkst. eurų, 19 proc. - 51-100 tūkst. eurų, o 9 proc. siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Specialistų vertinimu, siekiant užsitikrinti pakankamą pajamų priedą kartu su valstybės mokama pensija bei sulaukus pensinio amžiaus patenkinti didžiąją dalį poreikių, papildomai reikėtų būti sukaupus 100 tūkst. eurų ar daugiau.
II ir III pensijų pakopos: kodėl svarbu dalyvauti
Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema. Dalyvavimas kiekvienoje pakopoje gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje. II pakopoje kaupimas yra ypač naudingas mažesnes pajamas turintiems asmenims, nes į jų pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį pervedama santykinai didesnė paskata iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo.
III pakopos kaupimas turi keletą pranašumų: investicijų prieaugis kaupiant ilgiau nei 5 metus ir iki pensijos likus ne daugiau kaip 5 metams yra nepamokestinamas; lėšas pervedant pačiam gyventojui, jis gali pasinaudoti GPM lengvata; darbdaviai taip pat gali mokėti įmokas į darbuotojų III pakopos pensijų sutartis. Iki 2024 m. pabaigos galiojančia GPM lengvata buvo galima susigrąžinti iki 20 proc. (maks. 300 eurų) nuo sumokėtų įmokų - tačiau nuo 2025 m. ši lengvata bus keičiama.
Kaip apskaičiuoti savo dalį pensijų fonduose, jeigu planuojama sistema keičiasi
Jeigu svarstote apie galimybę išsiimti sukauptas lėšas per tam tikrą sprendimo langą, svarbu suprasti, ką sudaro jūsų sąskaitos balansas. Tiksliausią informaciją, kiek žmogus pervedė savo pinigų į pensijų fondus, galima sužinoti prisijungus prie asmeninės paskyros „Sodroje“. Jeigu žmogus iki šiol kaupia fonduose, atsidarius pradinį paskyros puslapį tokią informaciją ir galima rasti. Taip pat informaciją galima rasti kairiame paskyros meniu paspaudus „Suvestinės“, „Suvestinė“ ir galiausiai - „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos“.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Informaciją, kiek į fondus sumokėtų pinigų vertė paaugo, galima rasti prisijungus prie asmeninės paskyros tame banke ar kaupimo bendrovėje, kuriame pensija kaupiama. Suskaičiuoti, kokia prieaugio vertė priklauso ir būtų pervedama žmogui, o kokia - „Sodrai“, yra gana sudėtinga, nes įmokos buvo mokėtos skirtingais laikais ir skirtingu dydžiu. Apytiksliai prieaugio sumą galima padalinti proporcingai pervestoms įmokoms.
Pavyzdys: asmuo savo pinigų sumokėjo 3000 eurų, iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto buvo pervesta 2000 eurų, o su vertės prieaugiu dabartinė sukaupto turto vertė yra 6000 eurų. Tai reiškia, kad vertės prieaugis yra 1000 eurų (bendros įmokos - 5000 eurų). Ją padalijus proporcingai, žmogui tektų 600 eurų (60 proc. prieaugio), o „Sodrai“ - 400 eurų (40 proc.).
Teisinės permainos ir pasirinkimo langai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, Seimui priėmus atitinkamas įstatymų pataisas, gyventojai galėtų per metus nutraukti kaupimo sutartį. Siūloma, kad per šį sprendimo langą žmogus galėtų išsiimti tik tą sukauptą dalį, kurią pats sumokėjo, ir tiek, kiek paaugo šios sumos vertė dėl investicijų grąžos. Reikalas tas, kad į pensijų fondus buvo pervedama ne tik darbuotojo dalis, bet ir įmokos iš valstybės biudžeto bei „Sodros“. Pagal ministerijos pasiūlymą, būtent tų dviejų sumų žmonėms nebus leidžiama atsiimti; šie pinigai būtų grąžinti „Sodrai“ ir už juos būtų „nupirkta“ papildomų apskaitos vienetų, dėl kurių būtų padidinta paprasta senatvės pensija, kurią moka pati „Sodra“.
Ministerija taip pat siūlo apribojimus vėlesnėms išmokoms: nesulaukus pensinio amžiaus vieną kartą per visą kaupimą būtų galima atsiimti tik 25 proc. visos sukauptos sumos. Be to, ją atsiimant būtų privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kurio standartinis tarifas - 20 proc. Pavyzdžiui, sukaupus 5 000 eurų, būtų leidžiama atsiimti 1 250 eurų (25 proc.), tačiau nuo šios sumos reikėtų sumokėti 250 eurų GPM, tad žmogui liktų 1 000 eurų.
Pristačiusi savo pasiūlymus ministerija lauks suinteresuotų pusių pastabų ir pasiūlymų, o įstatymų pataisų projektus žada pateikti artimiausiu metu.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kaip planuoti kaupimą praktiškai
Ekspertai rekomenduoja pradėti ruoštis pensijai kuo anksčiau ir reguliariai nukreipti dalį atlyginimo į pensijų fondus. Dažniausiai siūloma atsidėti 10-15 proc. nuo darbo užmokesčio. Tam reikia atsižvelgti į infliaciją bei investicijų grąžą ir investuoti taip, kad santaupos neprarastų realios vertės.
Be kaupiamųjų instrumentų, galima apsvarstyti papildomas pajamas senatvei (pvz., nekilnojamojo turto nuoma) arba darbdavio prisidėjimą prie III pakopos pensijų fondo. Darbdaviai gali į darbuotojo fondo sąskaitą nukreipti dalį užmokesčio neatskaičius darbo mokesčių, kai nukreipiama suma neviršija 25 proc. įprastų su darbo santykiais susijusių pajamų; tokiu atveju darbuotojo sąskaitą pasiekia apie 1,7 karto didesnė suma nei mokant „į rankas“.
Makro ir demografinis kontekstas
Demografinės tendencijos rodo, kad valstybės finansinės galimybės ateityje bus ribotesnės: mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas reiškia, kad mažesnis dirbančiųjų skaičius turės išlaikyti daugiau pensininkų. Europos Komisijos ir kitų institucijų prognozės nurodo, kad dabartiniams jauniesiems generacijoms pensijos pakeitimo norma gali būti gerokai mažesnė nei dabar - tai reiškia, kad asmeninė atsakomybė ruoštis senatvei tampa svarbesnė.
Praktinė lentelė: orientacinės sumos ir gairės
| Scenarijus | Orientacinė suma / gairė | Pastabos |
|---|---|---|
| Orus mėnesinis atlyginimas (Vilnius) | ~790 Eur „į rankas“ | „Baltic Salary Survey“ vidutinė vertė vienam asmeniui |
| Orus mėnesinis atlyginimas (dauguma lietuvių apklausų) | 900-1500 Eur „į rankas“ | Spinter/Delfi apklausos rezultatai |
| Rekomenduojama sukaupti papildomai | ~100 000 Eur arba daugiau | Siekiant oraus priedėlio prie „Sodros“ pensijos |
| Fidelity gairė | 8× metinis atlyginimas | Orientacinė formulė taupymui iki pensijos |
| Aon Hewitt gairė | ~9,5-11 metų atlyginimo | Priklauso nuo pensinio amžiaus ir atidėjimo laiko |
Vakarų šalių praktika ir Lietuvos pamokos
Vakarų valstybėse dešimtmečiais veikia įvairios privataus kaupimo schemos ir darbdavių prisidėjimas prie pensijų kaupimo, o tai padeda sumažinti naštą valstybinei sistemai. Šalyse, kaip Danija, Olandija, Islandija ir Izraelis, pajamų pakeitimo norma išėjus į pensiją siekia 70-90 proc., o reikšminga dalis pajamų mokama iš pensijų fonduose sukaupto turto. Lietuvai naudinga mokytis geros praktikos: skatinti darbdavių įsitraukimą, gerinti žmonių finansinį raštingumą ir investicijų galimybes.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Praktiniai patarimai, nuo ko pradėti
- Įvertinkite dabartinį gyvenimo lygį ir nustatykite, kiek norėsite gauti pensijoje (pvz., 70-80 % ankstesnio atlyginimo);
- Prisijunkite prie „Sodros“ paskyros ir patikrinkite, kiek jau pervedėte į pensijų fondus ir kiek uždirbo šios lėšos;
- Nustatykite taupymo tikslą (pvz., 100 000 Eur papildomai) ir sutvarkykite biudžetą taip, kad galėtumėte nuosekliai kaupti 10-15 % pajamų;
- Išnagrinėkite II ir III pensijų pakopų privalumus; pasinaudokite darbdavio įmokomis, jei jos siūlomos;
- Investuokite atsakingai ir atsižvelkite į infliaciją bei investicijų riziką; svarbu, kad santaupos ilgainiui neprarastų realios vertės;
- Apsvarstykite papildomus pajamų šaltinius senatvei, pvz., nekilnojamojo turto nuomą ar kitas investicijas.
Ruoštis finansinei senatvei verta jau dabar: laikas ir sudėtinių palūkanų efektas gali ženkliai padidinti sukauptas lėšas. Asmeninis planas, dalyvavimas II ir III pakopose, reguliarios įmokos bei atsargus investavimas - trys kertiniai žingsniai, kurie padės artėti prie orios senatvės tikslų.