Pensijų dydis Lietuvoje - aktuali tema, nuolat sulaukianti dėmesio tiek iš politikų, tiek iš pačių gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime esamą situaciją, remdamiesi naujausiais statistikos duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Esama situacija ir pagrindiniai skaičiai
Šiuo metu Lietuvoje pensijos gerokai mažesnės, nes joms skiriama ryškiai mažiau lėšų. Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. „Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP.
Todėl vertinamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms. Aplenkėme tik Airiją (3,1 proc.) ir Nyderlandus (6,1 proc.). Vis dėlto, reikia pabrėžti, kad šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto yra gerokai mažesnė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 635,5 tūkst. pensijų gavėjų. Daugiausia tokių pensijų gavėjų gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse. Didesnes pensijas gauna tik 1,5 tūkst. gyventojų Lietuvoje dideles pensijas gauna tik labai maža dalis gyventojų.
Pensijų pasiskirstymas pagal dydžius
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst. 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų.
Vidutinės pensijos lygis ir santykis su atlyginimu
Tuo metu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu siekia 805,3 euro, o jo neturint - 471 eurą. Pavyzdžiui, vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m. Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
Pensijų indeksavimas ir prognozės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc. Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Biudžetas ir planuojami pokyčiai
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln.).
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. Pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; Bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; Našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; Pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc.“
Pensijų įmokos ir kaupimas
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis - 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo.
Struktūrinės problemos ir nelygybė
Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Patį senatvės pensijų pasiskirstymą, anot jos, lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan. Vis dėlto, pensijų sistemos ilgaamžiškumui itin svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją. Ją įsitraukti į sistemą didina glaudesnis įmokų ir išmokų ryšys, sistemos stabilumas, nes dažni pokyčiai mažina pasitikėjimą sistema, valdysenos skaidrumas ir kaštų naštos visuomenei ir sistemos dalyviams pagrįstumas“, - komentuoja I.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusias gyvenimo sąlygas. Pensinio amžiaus žmonių skurdo problema, I. Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Gyvenimo realijos: mažos pensijos ir darbas po pensijos
Pensijos neužtenka pragyvenimui, todėl tenka dirbti? Beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką: už daugelio prekystalių - vyresni žmonės. Daugelis supranta, kad ne visi pensininkai turguje dirba tik dėl pramogos. Didelei daliai pensijos nepakanka pragyvenimui, todėl jie bando papildomai užsidirbti.
Pavyzdžiui, 70-metė Genutė (vardas pakeistas) vieno iš didžiųjų miestų turguje prekiauja jau daugiau nei 20 metų. Genutė neslėpė, kad toliau dirbti sulaukusi pensinio amžiaus nusprendė todėl, kad jos pensija yra per maža, kad galėtų pragyventi. Moteris dalijosi, kad jos pensija šiuo metu siekia apie 400 eurų. Taip pat ji papildomai gauna ir 46,46 euro siekiančią našlės pensiją.
Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją. Visgi bėgant metams dirbti kiekvieną dieną Genutei pasidarė per sunku. Galimybes pratęsti darbus apribojo ir sveikatos problemos. Tačiau moteris neketina nieko neveikti - savaitgaliais turguje prekiauja savo mezginiais.
Išskirtiniai atvejai: didžiausios pensijos
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Paklausta, kuo tokių pensijų gavėjai gyvenime užsiėmė, M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja.
Tarptautinis kontekstas
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. vidutinė pensija Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Didžiausias pensijas gauna pensininkai Liuksemburge, kur kiekvienais metais jiems išmokama 31 385 eurai arba 2 653 eurai kas mėnesį. Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų.
Už ES vidurkį ji buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1 870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1 757 eurų per mėnesį). Taigi matosi, kad Lietuvoje pensijos kol kas gerokai mažesnės už ES vidurkį.
Pokyčiai II pakopoje ir dalyvavimo dinamika
Nuo kitų metų galėsite pasitraukti iš II pensijų pakopos. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Vis dėlto statistika rodo, kad net ir mūsų šalyje yra žmonių, kurių gaunamos pensijos viršija kelis tūkstančius eurų, tačiau tokių gavėjų dalis yra itin maža.
Ilgalaikės tendencijos
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc. „Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės.
Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J.
Ekonomistė apie nerealistinius lūkesčius iš 2 pakopos: kaupiame 3 proc. ir tikimės turėti daug
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Išlaidos pensijoms (Lietuva, % BVP) | 7,3% |
| ES vidurkis (išlaidos pensijoms, % BVP) | 12,9% |
| Vidutinė pensija (turint stažą) | 805,3 € |
| Vidutinė neto pensija (2024 balandis) | 480 € |
| Vidutinis darbo užmokestis (2024 I ketv.) | 1 300 € |
| Procentas: pensija/atlyginimas | ~37% |